Kariesas – tai viena dažniausiai pasitaikančių dantų problemų, kuri paveikia žmones visame pasaulyje, nepriklausomai nuo amžiaus. Tinkamai prižiūrint dantis ir reguliariai lankantis pas odontologą, šios nemalonios būklės galima išvengti.
Kas yra kariesas?
Kariesas – tai skylė dantyje, susidaranti, kai dantų audinius pažeidžia rūgštys. Šios rūgštys susidaro, kai burnos bakterijos skaido suvalgytus angliavandenius – saldumynus, gėrimus, duonos gaminius. Rūgštys pamažu ardo danties emalį – kietą išorinį sluoksnį, ir gali pasiekti gilesnius audinius. Rūpestinga burnos higiena ir reguliarūs profesionalūs dantų valymai padeda apsisaugoti nuo dantų ėduonies.
Karieso rūšys
- Lygiojo paviršiaus kariesas. Tai lėtai progresuojanti forma, kuri pažeidžia dantų emalį, dažniausiai pasireiškianti tarp dantų. Jauniausiems dažniau išsivysto dėl nepriekaištingos higienos stokos. Laiku pastebėjus ir tinkamai prižiūrint dantis, ją galima net sustabdyti ar atkurti pažeistą emalį.
- Duobučių ir vagelių kariesas. Ši karieso rūšis atsiranda ant kramtomųjų dantų kramtomųjų paviršių arba priekinėje krūminių dantų pusėje. Dažniau išsivysto paauglystėje ir dažnai progresuoja greitai.
- Šaknų kariesas. Tai dažnesnė problema vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems dėl dantenų atsitraukimo atsiveria dantų šaknys. Atsidengusios šaknys tampa jautresnės, labiau pažeidžiamos apnašų ir rūgščių. Šį kariesą sunkiau išvengti dėl fiziologinių dantenų pokyčių.
Kiek dažnas yra kariesas?
Didžioji dauguma suaugusiųjų bent kartą gyvenime susiduria su dantų ėduonimi – daugiau nei 80 % žmonių, sulaukę vidutinio amžiaus, yra turėję bent vieną skylutę. Tai viena iš dažniausiai diagnozuojamų lėtinių ligų, kuri paveikia tiek vaikus, tiek suaugusiuosius.
Kam dažniausiai pasireiškia?
Dantų ėduonis nesirenka amžiaus, tačiau mažiems vaikams ir paaugliams jis pasitaiko dažniau. To priežastis – nepakankama burnos higiena, dažnesnis saldžių produktų vartojimas. Suaugusiesiems kariesas irgi nėra naujiena. Neretai atsiranda naujų pažeidimų tose vietose, kur vaikystėje jau buvo gydytas kariesas, o dėl dantenų recesijos dažniau pažeidžiamos dantų šaknys.
Karieso simptomai
Pradinėse stadijose dantų ėduonis dažnai būna besimptomis. Kai pažeidimas perskverbia emalį ir pasiekia gilesnius sluoksnius – dentiną ar pulpą – atsiranda nemalonių pojūčių.
- Nemalonus burnos kvapas ar prastas skonis.
- Kraujuojančios dantenos ar kiti dantenų ligų požymiai.
- Veido pabrinkimas.
- Skausmas ar diskomfortas dantyje ar burnoje.
- Padidėjęs dantų jautrumas šaltiems arba karštiems patiekalams ir gėrimams.
Karieso vystymosi etapai
- Dekalcifikacija. Ankstyviausia stadija, kai ant danties emalio pasirodo baltos, matomos dėmelės – jos atsiranda dėl mineralų praradimo.
- Emalio kariesas. Negydant emalis toliau ardomas, pradeda matytis skylutės arba rusvos, gelsvos dėmės.
- Dentino pažeidimas. Dantinas – minkštesnis sluoksnis po emaliu. Kai pažeidimas pasiekia šį sluoksnį, kariesas progresuoja greičiau, dantis tampa jautrus, o dėmės tamsėja.
- Pulpinis uždegimas. Pulpa – vidinis danties sluoksnis, kuriame yra kraujagyslės bei nervai. Kai pažeidimas pasiekia šią dalį, ima skaudėti, pastebimas paraudimas ir patinimas šalia esančiose dantenose. Danties dėmės gali tapti tamsiai rudos ar net juodos.
- Pūlinys. Jei infekcija perauga į giliuosius danties ar aplinkinių audinių sluoksnius, susiformuoja pūlinys – užpildytas pūlių maišelis šalia danties šaknies. Tai lydi stiprus skausmas, patinimas, padidėję limfmazgiai, o infekcija gali išplisti po visą organizmą.
Kas lemia karieso atsiradimą?
Karieso susidarymui įtakos turi daugybė veiksnių. Pagrindinė priežastis – burnos bakterijos, kurios minta cukrumi ir krakmolu. Jos šias medžiagas paverčia į rūgštis. Rūgštys, kartu su maisto likučiais ir seilėmis, sudaro apnašas – lipnų sluoksnį ant dantų. Jei per retai ar netaisyklingai valomi dantys, kariesą sukeliančios rūgštys pradeda ardyti emalį.
Kokie rizikos veiksniai skatina ėduonies atsiradimą?
- Sumažėjęs seilių išsiskyrimas (sausų burnos gleivinių sindromas), kurį gali sukelti tam tikros sveikatos problemos ar kai kurie vaistai.
- Per didelis saldžių ar krakmolingų produktų vartojimas, dažnas užkandžiavimas tarp valgymų.
- Paveldimumas – jei šeimoje dažnai pasitaiko karieso atvejų.
- Dantenų atsitraukimas, atidengiantis dantų šaknis.
- Ankstesnė spindulinė terapija galvos ar kaklo srityje.
Ar kariesas yra užkrečiamas?
Nors pačios dantų skylutės neužkrečiamos, ėduonį sukeliančios bakterijos gali būti perduodamos artimo kontakto metu, pavyzdžiui, bučiuojantis. Persistojusios bakterijos gali lemti dantų ėduonį ir kitas burnos problemas.
Kaip diagnozuojamas kariesas?
Norint laiku pastebėti pradėjusį vystytis kariesą, būtina reguliariai (bent du kartus per metus) lankytis pas odontologą. Specialistas apžiūri dantis, naudoja įvairius instrumentus ir gali atpažinti minkštesnes, pažeistas vietas. Jei reikia, atliekami rentgeno tyrimai, kurie padeda pastebėti nematomus arba po emaliu slypinčius pažeidimus.
Kaip gydomas kariesas?
Gydymo metodas priklauso nuo pažeidimo gylio ir apimties. Įprasti gydymo būdai:
- Fluorido procedūros. Pradinėse stadijose specialios fluorido priemonės skatina emalio atsistatymą – vadinamąją remineralizaciją.
- Užpildai. Jei kariesas jau sukūrė skylutę, pažeista vieta išvaloma ir užtaisoma užpildu – specialia plomba, kuri gali būti dantų spalvos, pagaminta iš kompozito, arba sidabro ar aukso.
- Šaknų kanalų gydymas. Pažengus kariesui, kai pažeidžiama pulpa, reikalingas šaknų kanalų gydymas – išvalomas infekuotas danties turinys, ertmės užpildomos specialia medžiaga, o jei reikia, dedamas dirbtinis vainikėlis.
- Danties rovimas. Jei danties neįmanoma išgelbėti, jis ištraukiamas. Tuomet, siekiant atkurti funkciją ir estetiką, gali būti siūlomi tiltai ar dantų implantai.
Kaip išvengti dantų ėduonies?
- Laikykitės nuoseklios burnos higienos – valykite dantis šepetėliu su minkštais šereliais ir fluoro turinčia pasta bent du kartus per dieną, idealu – po kiekvieno valgio.
- Stenkitės riboti saldėsių ir krakmolingų gaminių vartojimą, venkite dažnų užkandžių.
- Kasdien naudokite dantų siūlą, kad pašalintumėte maisto likučius ir apnašas iš sunkiai pasiekiamų tarpdantės vietų.
- Bent du kartus per metus apsilankykite pas burnos sveikatos specialistą, o esant didesnei karieso ar dantenų ligų rizikai, reguliuokite vizitų dažnį pagal gydytojo rekomendacijas.
- Apsvarstykite dantų paviršių padengimą specialiais sandarikliais, ypač vaikams, kad apsaugotumėte kramtomuosius paviršius nuo bakterijų ir apnašų kaupimosi.
Ko tikėtis diagnozavus kariesą?
Nesigilinant į dantų problemą per ilgai, galima prarasti didelę danties dalį ar visą dantį. Pažengęs kariesas gali sukelti pūlinį, kuris yra labai pavojingas, nes infekcija gali išplisti po visą organizmą. Nors daugeliu atvejų rimtų bėdų išvengiama, svarbiausia ateityje reguliariai lankytis pas odontologą ir rūpintis burnos priežiūra. Pradinėse stadijose fluorido procedūros padeda išvengti didesnių pažeidimų, tačiau kariesui pasiekus šaknį, dažnai prireikia rimtesnio gydymo ar net danties šalinimo.
Kada būtina kreiptis į odontologą?
- Kraujuoja dantenos.
- Jaučiate sunkumų kramtant.
- Atsiranda infekcijos požymių (patinimas, paraudimas).
- Veidas patino ar atsirado skaudus guzas prie danties.
- Skauda dantį ar jaučiate nuolatinį diskomfortą burnoje.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kodėl atsirado ši skylutė mano dantyje?
- Koks tinkamiausias karieso gydymo būdas konkrečiu atveju?
- Kokias profilaktikos priemones pasirinkti, kad ateityje mažėtų naujų pažeidimų rizika?
- Ar yra kokių komplikacijų, kurių turėčiau saugotis?
- Kokias burnos higienos priemones rekomenduojate naudoti kasdien?
Kaip atrodo dantų kariesas?
Ankstyvoje stadijoje skylučių gali būti visai nepastebima – dantų emalyje matosi tik baltos, matinės dėmelės. Vystantis pažeidimui, jos tamsėja, įgauna rusvą ar juodą spalvą, atsiranda aiškiai matomos skylės.
Kuo skiriasi kariesas nuo dėmių?
Tiek kariesas, tiek pigmentinės dėmės gali pakeisti dantų spalvą, tačiau kariesinės skylutės dažniausiai būna tamsesnės ir paveikia vieną ar kelis dantis. Dėmės dažniau pasitaiko ant kelių dantų ar visų dantų paviršiaus, o vienintelis mažas, aiškiai išsiskiriantis taškas – dažniau karieso požymis.
Pastebėjus įtartiną dėmę ar skylutę, būtina nedelsti ir užsirašyti pas odontologą, nes kuo anksčiau pradėsite gydymą, tuo geresnis rezultatas bus ilgalaikėje perspektyvoje.
Kaip jaučiamas kariesas?
Priklauso nuo karieso išplitimo. Jei pažeista tik emalis, negalavimų galite visai nejausti. Tačiau kai procesas pereina į gilesnius sluoksnius, prasideda skausmas, atsiranda jautrumas šalčiui, karščiui ar saldiems produktams. Dantų jautrumas nebūtinai visada reiškia kariesą, bet reikia nepraleisti progos pasitikrinti pas specialistą.
Kas nutinka, jei ilgai negydomas kariesas?
Iš nedidelių ėduonies pažeidimų ilgainiui išsivysto didelės skylės – progresuojant ligai, pažeidžiami vis gilesni danties sluoksniai. Tai sukelia skausmą, infekciją ir, galiausiai, danties netekimą. Laiku suteiktas gydymas – raktas į sveiką šypseną visam gyvenimui.
Ar kariesas gali praeiti savaime?
Pačioje ankstyviausioje stadijoje pažeistas dantis dar gali atstatyti emalį – šis procesas vadinamas remineralizacija ir galimas tik su fluorido pagalba, pagerinus higieną. Bet vos kariesas pasiekia dentiną, vien higiena nepadės – reikės plombuoti ar taikyti kitus restauracinius gydymo būdus.
Ką daryti, jei kariesas skauda?
Skausmas reiškia, kad pažeistas gilesnis danties sluoksnis. Šiuo atveju būtina kuo skubiau kreiptis į odontologą – tinkamai gydant, dar galima išsaugoti natūralų dantį. Esant dideliam pažeidimui ar pūliniui, gydytojas gali pasiūlyti šalinti dantį ir jį pakeisti protezu.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.