Smegenų edema (sutinimas): simptomai ir gydymas

Smegenų edema – tai būklė, kai galvos smegenyse arba jų dalyje dėl pernelyg didelio skysčio kaupimosi išsipučia audiniai. Nors mūsų kaukolė veiksmingai apsaugo smegenis, ji nesiplečia, todėl papildomas skystis sukelia spaudimą.

Kas yra smegenų edema?

Smegenų edema – tai įvairias priežastis turintis smegenų patinimas, kuris pasireiškia, kai audiniuose susikaupia perteklinis skystis. Susidarius per dideliam kiekiui skysčio, padidėja kaukolės viduje esantis slėgis, vadinamas intrakranijiniu slėgiu. Dėl šios priežasties smegenų edema neretai tampa skubios pagalbos reikalaujančia būkle, o stiprus ar užsitęsęs patinimas gali būti pavojingas gyvybei.

Ši būklė gali išsivystyti bet kokio amžiaus žmonėms – nuo kūdikių iki vyresnių suaugusiųjų – ir dažniausiai yra nulemta traumos ar ligos.

Smegenų edemos rūšys

Smegenų edema suskirstoma į kelias pagrindines rūšis, kurios priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir priežasties:

• Vazogeninė edema – dažniausia edema, susijusi su navikais. Ją lemia iš kraujagyslių į tarpląstelinę erdvę ištekantis skystis.
• Ląstelinė arba citotoksinė edema – dažniausiai išsivysto po smegenų traumos arba insulto, kai į smegenų ląsteles nepriteka pakankamai deguonies ar kraujo.
• Osmotinė edema – retesnė forma, pasitaiko esant tokioms būklėms kaip cukriniu diabetu sergančių žmonių ketoacidozė ar natrio kiekio sumažėjimas kraujyje.
• Intersticinė edema – gali kilti dėl hidrocefalijos ar meningito, kai skystis kaupiasi smegenų skilveliuose ar aplinkiniuose audiniuose.

Kaip dažnai pasitaiko?

Nors pati diagnozė galbūt nėra girdima kasdien, smegenų edema gydytojams nėra itin reta – ji dažnai nustatoma ligoninių skyriuose po įvairių galvos traumų, insultų ar kitų būklių.

Smegenų edemos simptomai

Nedidelė smegenų edema gali praeiti nepastebimai, tačiau didėjantis patinimas ima ryškėti šiais požymiais:

• Stiprūs galvos skausmai.
• Letargija, sunkesnis mąstymas.
• Pokyčiai elgesyje ar asmenybėje.
• Sprando skausmas arba sustingimas.
• Pykinimas, vėmimas.
• Traukuliai.
• Regėjimo sutrikimai: dvejinimasis, neryškus matymas.
• Kalbėjimo sunkumai.
• Atminties problemos.
• Staigus kraujospūdžio padidėjimas.
• Kvėpavimo sutrikimai.
• Sumažėjusi raumenų jėga, silpnumas.
• Sąmonės netekimas.

Smegenų edemos priežastys

Smegenų patinimas gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių. Tarp jų:

• Galvos smegenų trauma.
• Smegenų augliai ar vėžys.
• Diabetinė ketoacidozė.
• Eklampsija (sujusi nėštumo komplikacija).
• Smegenų uždegimas (encefalitas).
• Kraujavimas smegenyse (hemoraginis insultas).
• Kepenų encefalopatija.
• Vandens kaupimasis galvoje (hidrocefalija).
• Užsikimšusios smegenų venos (veninė sinusų trombozė).
• Meningitas.
• Nuodai, toksinai, kai kurių vaistų ar pavojingų gyvūnų įkandimų pasekmė.
• Infekcijos, tokios kaip toksoplazmozė.
• Aukščio ligos, ypač dideliame aukštyje (aukštuminė smegenų edema).

Ar ši būklė užkrečiama?

Pati smegenų edema nėra infekcinė liga ir ja neužsikrečiama. Tačiau kai kurios infekcijos, galinčios ją sukelti – pavyzdžiui, meningitas, encefalitas ar toksoplazmozė – gali būti perduodamos nuo žmogaus žmogui. Net ir palyginti lengvos infekcijos, tokios kaip sinusitas ar vidurinės ausies uždegimas, retais atvejais gali lemti komplikacijas ir galvos smegenų edemą.

Rizikos veiksniai

Smegenų edemos riziką didina įvairios būklės. Ypač atsargiems turėtų būti cukriniu diabetu sergantys pacientai, nes didesnė rizika susirgti infekcijomis ar diabetine ketoacidoze. Rizika didesnė vaikams, sergantiems cukriniu diabetu, nei suaugusiesiems. Didesnį pavojų patiria ir tie, kurių imuninė sistema susilpnėjusi ar sergantys onkologinėmis ligomis.

Smegenų edemos diagnostika

Smegenų edemos įtarimą kelia paciento simptomai ir būklės istorija, todėl gydytojas pirmiausia apklausia pacientą arba jį lydinčius asmenis, atliks neurologinį ištyrimą. Siekiant tiksliai nustatyti smegenų edemą, atliekami vaizdiniai tyrimai, dažniausiai kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tyrimas (MRT).

Kokie tyrimai reikalingi?

• Kompiuterinė tomografija (KT).
• Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT).
• Kraujo tyrimai – padeda išaiškinti priežastį ar gretutines komplikacijas.

Gydymo galimybės

Pagrindinis siekis gydant smegenų edemą – sumažinti skysčio kiekį audiniuose ir sumažinti spaudimą smegenyse. Gydymo būdai parenkami individualiai, atsižvelgiant į priežastį ir būklės sunkumą.

Vaistai smegenų edemai gydyti

• Kortikosteroidai (mažina uždegimą ir tinimą).
• Diuaretikai, pvz., manitolis (padeda iš organizmo pašalinti skysčių perteklių).
• Hipertoninis druskos tirpalas.
• Raminamieji vaistai.
• Kūno temperatūrą mažinantys vaistai.
• Kraują skystinantys vaistai.

Procedūros ir chirurginis gydymas

• Kraniektomija – pašalinama dalis kaukolės, kad smegenys galėtų išsipūsti ir sumažėtų spaudimas.
• Ventrikulostomija – atveriamas kelias cerebrospinaliniam skysčiui nutekėti į specialų maišelį.
• Šuntavimas (šuntas) – skystis nukreipiamas į kitą kūno vietą, kur gali būti saugiai rezorbuojamas.
• Patologiškai pakitusio audinio ar darinio pašalinimas.

Gydymo komplikacijos

Po operacijų kyla infekcijos ar kraujavimo pavojus. Tuo tarpu vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, gali sukelti padidėjusį apetitą ir svorio augimą, padidinti jautrumą infekcijoms, odos spuogus, nuotaikų pokyčius, nervingumą ir greitesnį mėlynių atsiradimą. Diuretikai tokie kaip manitolis kartais gali pažeisti inkstus ar sukelti dehidrataciją.

Atsigavimas po smegenų edemos

Daugelis žmonių, besigydančių smegenų edemą, gali visiškai pasveikti, tačiau labai svarbu ne tik sumažinti tinimą, bet ir pašalinti pagrindinę priežastį. Nusistovėjęs gydymo kursas, detali stebėsena ir pagrindinės ligos valdymas padeda užtikrinti geriausią galimą rezultatą.

Kaip išvengti smegenų edemos?

Nors visiškai išvengti smegenų edemos dažnai neįmanoma, tam tikromis priemonėmis galima sumažinti riziką:

• Nuolat lankytis pas šeimos gydytoją, profilaktiškai tikrintis sveikatą.
• Kruopščiai prižiūrėti lėtines ligas, tokias kaip cukrinis diabetas ar aukštas kraujospūdis.
• Vaistus vartoti taip, kaip nurodė gydytojas.
• Saugiai žaisti sportinius žaidimus, naudoti apsaugines priemones, kad būtų išvengta galvos traumų.
• Dėvėti saugos diržą automobilyje ir šalmą važiuojant dviračiu ar motociklu.
• Laikytis vakcinacijos planų ir kitų profilaktikos priemonių.
• Praktikuoti asmens higieną, gerai plauti rankas, vengti kontakto su sergančiais žmonėmis.
• Mesti rūkyti – tabako vartojimas didina insulto ir kitų grėsmių riziką.

Kas laukia susirgus smegenų edema?

Ligos eiga labai individuali ir priklauso nuo pažeidimo formos, jūsų bendros sveikatos būklės, gydymo greičio ir tinkamumo. Atsigavimas gali užtrukti, ypač jei reikia spręsti ir kitus, dėl edemos atsiradusius neurologinius simptomus.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nedelskite kreiptis pagalbos, jei patyrėte galvos traumą ar pajutote neįprastus neurologinius simptomus – net jei jie atrodo menki. Ypač svarbu nedelsti, jei jau sergate lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu ar aukštu kraujospūdžiu, ir staiga pajutote edemai būdingus simptomus.

Kokius klausimus verta užduoti gydytojui?

• Kokia buvo mano smegenų edemos priežastis?
• Kokį gydymą siūlote ir kodėl?
• Kaip bus sprendžiama pagrindinė edemos priežastis?
• Kokie galimi gydymo šalutiniai poveikiai?

Karolina Skrebė

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.