Sužinosite
Chronotropinis nepakankamumas – tai būsena, kai širdies susitraukimų dažnis pakankamai nepadidėja fizinio krūvio metu. Paprastai, kai judame ar sportuojame, mūsų organizmui reikia daugiau deguonies, todėl širdis turi plakti greičiau, kad aprūpintų audinius reikiamu kraujo kiekiu. Jei sergate chronotropiniu nepakankamumu, širdis nesugeba reaguoti į padidėjusį organizmo poreikį, todėl gali pasireikšti įvairūs nemalonūs pojūčiai ir sumažėja fizinio aktyvumo tolerancija.
Chronotropinio nepakankamumo simptomai
- Nepakankamas širdies susitraukimų dažnio padidėjimas fizinio krūvio metu
- Nuovargis judant ar sportuojant
- Dusulys ar apsunkintas kvėpavimas fizinio aktyvumo metu
Šie simptomai dažnai lemia tai, kad žmogus nebegali taip aktyviai judėti kaip anksčiau. Pavyzdžiui, gali būti sunku nueiti didesnį atstumą be poilsio ar nuolatinio oro trūkumo pojūčio.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Chronotropinį nepakankamumą gali sukelti įvairios priežastys:
- Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, beta adrenoblokatoriai
- Sinusinio mazgo funkcijos sutrikimai (tai vieta, kur prasideda širdies plakimas)
- Širdies laidumo sutrikimai – kai elektros impulsai nepakankamai perduodami širdyje
- Kairiojo skilvelio funkcijos nepakankamumas – kai širdis neefektyviai išstumia kraują
- Išeminis širdies susirgimas – kai širdis negauna pakankamo kiekio kraujo dėl susiaurėjusių kraujagyslių
- Širdies nepakankamumas, sukeliantis skysčių kaupimąsi organizme
- Įgimtos širdies ligos – įgimti širdies struktūros sutrikimai
Chronotropinio nepakankamumo rizika didėja sergant kitomis ligomis ar būsenomis:
- Lėtinis širdies nepakankamumas
- Nutukimas
- Cukrinis diabetas
- Lėtinė obstrukcinė plaučių liga
- Padidėjęs kraujospūdis
- Tam tikros infekcijos (pvz., ŽIV, Epstein-Barr virusas), ilgas COVID-19 poeffectas
Diagnozė ir tyrimai
Nustatyti chronotropinį nepakankamumą padeda vertinimas, ar širdies susitraukimų dažnis fizinio krūvio metu pasiekia pakankamą vertę. Sveikam žmogui širdis sugeba paspartėti bent iki 70–85 % numatomo maksimalaus dažnio (kuris dažnai apskaičiuojamas pagal formulę: 220 minus amžius). Nors metodikos gali skirtis, dažnai specialistai naudoja ir širdies dažnio rezervo vertinimą – jei per fizinį krūvį nepasiekiama 80 % šio rezervo, diagnozuojamas chronotropinis nepakankamumas.
Diagnostikos priemonės gali būti įvairios:
- Nuolatinis širdies ritmo stebėjimas kasdienių veiklų metu
- Kardiogramos ir fizinio krūvio mėginiai bei metaboliniai streso testai – pavyzdžiui, vaikščiojimas bėgimo takeliu ar mynimas dviračio, stebint širdies dažnio reakciją
- Kai kurių testų metu matuojamas ir įkvepiamas bei iškvepiamas deguonis
Gydymo būdai
Gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir gretutinių ligų, tačiau dažniausiai pasitelkiami šie metodai:
- Pratimų programa ir palaipsnis fizinio aktyvumo didinimas, siekiant pagerinti organizmo toleranciją judėjimui
- Širdies stimuliatoriaus įvedimas – prietaiso, kuris padidina širdies dažnį esant krūviui
- Specialus dviejų širdies skilvelių stimuliatorius (širdies resynchronizacijos terapija), kuris užtikrina sinchroninį širdies skilvelių darbą tam tikrais atvejais
Gydymo planą visada derina gydytojas pagal jūsų sveikatos būklę ir poreikius.
Prevencijos galimybės
Nors ne visada galima išvengti pagrindinių priežasčių, kai kurios prevencijos priemonės gali sumažinti chronotropinio nepakankamumo riziką:
- Reguliarus gydymas esant širdies ar plaučių ligoms
- Optimali kūno masė
- Efektyvus cukrinio diabeto ir padidėjusio kraujo spaudimo kontrolė
Ligos eiga ir gyvenimo perspektyvos
Sergant chronotropiniu nepakankamumu, kasdieniame gyvenime gali būti dažnesnis nuovargis ar dusulys net ir atliekant paprastas veiklas. Sunkesniais atvejais gali pasitaikyti net alpimų, jei širdis nedirba taip greitai, kad aprūpintų smegenis krauju.
Nustatyta, kad chronotropinio nepakankamumo derinys su nutukimu didina riziką patirti širdies smūgį ar išsivystyti širdies nepakankamumui. Manoma, kad ši būklė gali būti susijusi su dažnesniu prieširdžių virpėjimu, trumpesne gyvenimo trukme ir blogesnėmis išgyvenimo prognozėmis sergant širdies nepakankamumu.
Kasdienis gyvenimas su šia būkle
Susitaikyti su chronotropiniu nepakankamumu gali būti sudėtinga, nes jis riboja fizines galimybes. Svarbu kantriai laikytis gydytojo nurodymų – galbūt reikės koreguoti vartojamus vaistus arba apsvarstyti stimuliatoriaus įvedimą. Jei jums įstatytas prietaisas – išsiaiškinkite, kaip juo rūpintis ir užsirašykite reguliarioms patikros konsultacijoms.
Be to, svarbu laikytis skirto fizinio aktyvumo plano, pamažu didinant krūvį pagal gydytojo sudarytą tvarką. Tokia priežiūra ir nuoseklumas padeda kontroliuoti simptomus ir išlikti kuo aktyvesniems kasdienybėje.
Naudingi klausimai gydytojui
- Kokia yra mano chronotropinio nepakankamumo priežastis?
- Ką galiu padaryti, kad jausčiausi geriau?
- Kokios patirties tikėtis, jei bus implantuotas stimuliatorius?
- Ar yra specialių programų ar mokymų, kurie galėtų padėti didinti fizinį aktyvumą?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
