Įgimta skoliozė – tai stuburo iškrypimas į šoną, atsirandantis dėl to, kad stuburo slanksteliai nesusiformuoja taip, kaip turėtų, dar vaisiaus vystymosi metu. Ši skoliozės forma pasitaiko retai – ji sudaro tik apie dešimtadalį visų skoliozės atvejų.
Kas lemia įgimtą skoliozę?
Pagrindinė įgimtos skoliozės priežastis – stuburo kaulų augimo sutrikimas ankstyvose vaisiaus vystymosi stadijose. Paprastai tai įvyksta pirmomis embriono gyvenimo savaitėmis, kai formuojasi stuburas. Kodėl būtent šie pokyčiai įvyksta, nėra iki galo aišku, tačiau galima jų priežastis – genetiniai ar aplinkos veiksniai. Dėl tokių pakitimų kai kurie slanksteliai būna netaisyklingos formos, neišsivystę arba susijungę tarpusavyje.
Įgimtos skoliozės tipai
Įgimta skoliozė skirstoma pagal tai, kaip vystėsi vaiko slanksteliai:
- Hemivertebra (nepilnai susiformavęs slankstelis) – kai dalis slankstelio neišsivysto, stuburas auga kreivai. Kreivumas gali paliesti vieną arba kelis slankstelius.
- Segmentacijos sutrikimas – tuomet kelios stuburo dalys neatsiskiria, kaip turėtų, ir susiformuoja tarsi vientisa kaulinė juosta. Tai stabdo taisyklingą stuburo augimą.
- Kombinuota forma – susijungusios kaulinės grupės ir neišsivystę slanksteliai. Šis tipas būna pats sudėtingiausias.
Kaip pastebėti įgimtą skoliozę?
Pirmuosius ženklus pastebėti gali būti gana sudėtinga. Dažnai tėvai atkreipia dėmesį į nelygų vaiko kūno siluetą, kai renka jį – marškiniai ar kelnės atrodo kreivai, vienas drabužio šonas sukasi ar viena kelnės klešnė atrodo ilgesnė. Gali atrodyti, kad drabužiai yra netaisyklingai pasiūti ar iškraipyti po skalbimo.
Įgimta skoliozė nustatoma jau gimimo metu, tačiau kai kurie vaikai apžiūros nesulaukia, kol išlenkimas tampa akivaizdesnis – dažniausiai iki paauglystės pradžios ar sparčių augimo etapų.
Įgimtos skoliozės simptomai
- Smarkiai pasvirę pečiai
- Nelygi krūtinės ląsta
- Kreivai sėdinti ar stovinti dubens sritis
- Problemos išlaikant taisyklingą laikyseną
Sunkesniais atvejais stiprūs stuburo iškrypimai gali pažeisti nugaros smegenis ar nervus ir sukelti tokių požymių kaip:
- Raumenų silpnumas
- Galūnių nutirpimas
- Judesių koordinacijos sutrikimai, vaikščiojimo sunkumai
Mažesnio laipsnio stuburo iškrypimai dažniausiai nesukelia skausmo ar diskomforto, tačiau kai kuriems vaikams gali pasireikšti nugaros skausmas.
Galimos įgimtos skoliozės komplikacijos
Be pačio stuburo kreivumo, įgimta skoliozė dažnai susijusi su kitais organų sutrikimais – įgimtomis širdies, plaučių ar inkstų problemomis. Tokios komplikacijos gali būti labai rimtos ir netgi gyvybei pavojingos.
Kitos dažnos komplikacijos:
- Kvėpavimo sunkumai
- Apribotas judesių diapazonas, sunkumai atliekant kasdienes veiklas
- Paralyžius
Vaikai, gyvenantys su stuburo iškrypimu, dažnai susiduria su savivertės ir pasitikėjimo sunkumais. Pastebima, kad kai kuriems vaikams gali būti nejauku dėvėti atvirus drabužius ar dalyvauti aktyvioje veikloje dėl išvaizdos skirtumų. Tai gali turėti neigiamą poveikį emocinei sveikatai ir savijautai.
Kaip diagnozuojama įgimta skoliozė?
Stuburo iškrypimas gali būti įtariamas dar nėštumo metu atliekant ultragarsinį tyrimą. Tačiau dažniausiai tiksli diagnozė nustatoma gimus vaikui, kai gydytojas apžiūri kūdikį. Kartais iškrypimas matomas tik vaikui paaugus ir padidėjus simptomų ryškumui.
Diagnozei patvirtinti dažniausiai atliekami išsamesni tyrimai, pavyzdžiui, stuburo rentgenograma, kompiuterinė tomografija (KT), branduolių magnetinis rezonansas (BMR) arba ultragarsas. Jie padeda tiksliai įvertinti stuburo ir slankstelių būklę, aptikti galimas komplikacijas. Kartais naudojamas specialus prietaisas – skoliometras, kuris padeda tiksliai pamatuoti stuburo iškrypimo laipsnį.
Gydymas ir priežiūra
Skoliozės gydymo tikslas – išvengti stuburo iškrypimo progresavimo ir užtikrinti kuo geresnę vaiko gyvenimo kokybę. Gydymas parenkamas individualiai atsižvelgiant į iškrypimo tipą, jo didumą bei vaiko amžių ir vystymąsi.
Dažniausiai naudojami gydymo būdai:
- Speciaus korseto ar gipsavimo dėvėjimas
- Chirurginis gydymas
Gydytojas nuolat stebės stuburo būklę, vertins kreivumo progresavimą ir spręs, ar taikyti aktyvesnį gydymą.
Chirurgija esant įgimtai skoliozei
Nors ne kiekvienam vaikui reikalinga operacija, daugeliu atvejų sunkiems iškrypimams ji tampa neišvengiama, nes stuburas auga toliau ir kreivumas didėja.
Operacija rekomenduojama, jei:
- Kreivumas progresuoja
- Stuburo iškrypimo kampas ryškiai išreikštas
- Atsiranda neurologinių simptomų, skausmas ar diskomfortas
- Pažeidžiamas vaiko augimas ir vystymasis
Galimi chirurginio gydymo metodai:
- Stuburo sąaugos operacija – chirurgas sujungia netaisyklingus slankstelius, kad stuburas toje vietoje nebekreiptų.
- Hemivertebra pašalinimas – pašalinamas neteisingos formos slankstelis, o stuburas sustiprinamas implantais arba sukuriama nauja sąauga.
- Ilginamoji strypų operacija – prie stuburo pritvirtinamas specialus strypas, kuris kas 6–8 mėnesius chirurgiškai pailginamas, prisitaikant prie vaiko augimo. Vėliau strypas pašalinamas ir stuburas fiksuojamas galutinai.
Chirurgai visuomet rinksis saugiausią ir tinkamiausią būdą. Po operacijos vaikai dažniausiai gana greitai atsigauna ir maždaug po kelių dienų gali būti išleisti namo. Kai kuriais atvejais trumpam reikia dėvėti specialų korsetą.
Ar įgimtą skoliozę galima išvengti?
Šiuo metu nėra patikimų priemonių, kurios padėtų užkirsti kelią įgimtai skoliozei. Tačiau gydytojas gali siūlyti gydymo metodus, kurie lėtintų arba stabdytų stuburo iškrypimo progresavimą.
Prognozė ir ilgalaikė perspektyva
Įgimta skoliozė – sudėtinga būklė, reikalaujanti nuolatinės priežiūros ir stebėjimo. Kadangi stuburas iškrypsta dar labai anksti, vaikui augant iškrypimo kampas dažnai padidėja, todėl dažnai prireikia chirurginės korekcijos. Kaip stuburas reaguos į augimą, nuspėti sunku, todėl būtina reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti tyrimus, kad laiku pastebėtumėte galimas komplikacijas.
Po sunkių stuburo operacijų, pvz., stuburo sąaugos, vaikai dažnai būna kiek žemesni už bendraamžius, nes toje stuburo dalyje augimas sustoja. Jeigu kyla abejonių ar klausimų apie pooperacinį laikotarpį, verta aptarti visa su gydančiu gydytoju.
Emocinė ir psichologinė pagalba taip pat labai svarbi – jei atpažįstate, kad vaikui sunku susitaikyti su savo išvaizda ar diagnoze, pravartu pasitarti su psichikos sveikatos specialistu.
Gyvenimas su įgimta skolioze
Net jei vaikui ne diagnozuota įgimta skoliozė iš karto po gimimo, bet pastebite tipinius simptomus, verta apsilankyti pas vaikų gydytoją dėl nuodugnesnės apžiūros.
Diagnostikos metu ir vėliau labai svarbu reguliariai lankytis pas gydytojus, kad būtų stebima stuburo būklė ir galimi pokyčiai. Jei vaikas skundžiasi skausmu ar jaučia diskomfortą, apie tai būtina pranešti gydytojui.
Klausimai gydytojui
- Kokia įgimtos skoliozės forma nustatyta mano vaikui?
- Ar būtina operacija?
- Kaip atrodys vaiko sveikimas po gydymo?
- Kaip turėčiau prižiūrėti vaiką po operacijos?
- Ar vaikas galės sportuoti ar užsiimti mėgstama veikla?
