Kontaktinis dermatitas – tai dažnas odos sudirgimas, pasireiškiantis po sąlyčio su dirginančia medžiaga ar alergenu aplinkoje. Ši būklė gali pasireikšti niežtinčia, paraudusia, bėrimo išberta oda, kuri kartais pleiskanoja ar net šlapiuoja. Dermatitu vadinama bet kokia odos uždegimo ar sudirgimo forma, o kontaktiniu vadinamas toks, kurį sukelia tiesioginis prisilietimas prie kažko, kas suerzina odą.
Tipai ir rizikos veiksniai
Kontaktinis dermatitas skirstomas į dvi pagrindines rūšis – alerginį ir dirginantį. Abu jie atsiranda dėl išorinio poveikio, tačiau išsiskiria atsiradimo mechanizmais ir dažnumu.
- Alerginis kontaktinis dermatitas. Šią formą lemia imuninės sistemos reakcija – organizmas netoleruoja tam tikros medžiagos ar cheminės medžiagos (alergeno), todėl oda sureaguoja uždegimu. Alergenai gali būti metalai (nikelis papuošaluose), kosmetikos sudedamosios dalys, kvapiosios medžiagos, konservantai. Bėrimas dažnai pasireiškia keliomis dienomis po kontakto su alergenu.
- Dirginantis kontaktinis dermatitas. Šiuo atveju odą sudirgina agresyvi medžiaga, pavyzdžiui, valikliai, muilai, rūgštys. Ši forma išsivysto greičiau – neretai jau po pirmo kontakto. Dirginantis dermatitas pasitaiko dažniau nei alerginis.
Kontaktinis dermatitas neturi amžiaus ribų – šia būkle gali susirgti tiek kūdikiai, tiek vyresni žmonės. Pasikartojantis kontaktas su dirgikliais dažnai paveikia profesijų atstovus: statybininkus, floristus, maisto pramonės darbuotojus, kirpėjus, sveikatos priežiūros specialistus, valytojus, santechnikus, mechanikus, dailininkus.
Paplitimas ir atsiradimo priežastys
Ši būklė labai dažna, nes aplink mus daug potencialių alergenų ar dirgiklių. Ypač lengviau dermatitą patirti jautrią odą turintiems žmonėms ar tiems, kuriems jau anksčiau buvo odos problemų.
Kontaktinis dermatitas atsiranda, kai oda tiesiogiai susiliečia su dirginančia medžiaga ar alergenu. Imuninė sistema sureaguoja į įsibrovėlį, todėl prasideda uždegimas ir bėrimas. Dirginantis dermatitas išsivysto greičiau, alerginės reakcijos pasireiškia vėliau – per kelias valandas ar net dienas.
Kontaktinio dermatito simptomai
Ši liga pasireiškia akivaizdžiai pokyčiais odoje:
- Bėrimas nuo ryškiai raudono iki tamsesnės spalvos uždegimo.
- Paburkusios, iškilusios ar pūslėtos vietos.
- Mažų pūslelių ar pūlinukų sankaupos.
- Galimas skysčio arba pūlių išsiskyrimas.
- Degimo, dilgčiojimo ar skausmo pojūtis sudirgusioje vietoje.
- Pleiskanojanti, šerpetoanti ar besilupanti oda.
- Stiprus niežulys.
Intensyviai kasant pažeistą vietą, gali atsirasti žaizdų, kurios gali infekuotis – pasidaryti skausmingos, paraudusios, iš jų gali tekėti pūliai, susidaryti šašai.
Kūno vietos, kur dažniausiai atsiranda bėrimas
Kontaktinio dermatito simptomai išryškėja tose vietose, kurios tiesiogiai kontaktavo su dirgikliu ar alergenu. Dažniausiai tai – veidas, kaklas, plaukuota galvos dalis, lūpos, vokai, skruostai, rankos, pirštai, rankų dilbiai, pažastys, lytiniai organai, pėdos ir kojos.
Kas sukelia alerginį ar dirginantį dermatitą?
- Alerginis dermatitas: Dažniausiai jį sukelia augalinės kilmės medžiagos (pavyzdžiui, nuodingoji gebena), kvapios ir konservuojančios kosmetikos sudedamosios dalys, metalai (ypač nikelis), kai kurie vaistai (pavyzdžiui, antibiotikai), cheminiai konservantai.
- Dirginantis dermatitas: Daugiausiai pasireiškia po sąlyčio su rūgštimis, valymo priemonėmis, žmogaus kūno skysčiais (šlapimu, seilėmis), kai kuriais augalais (pvz., gebenėmis, pipirais), dažais ar tirpikliais, epoksidinėmis dervomis, muilu, skalbimo priemonėmis, dažais ar plastiku.
Ar kontaktinis dermatitas užkrečiamas?
Pati ši odos būklė neužkrečiama – kiekvieno žmogaus organizmas skirtingai reaguoja į tuos pačius dirgiklius ar alergenus. Tačiau, jei po kontakto su, pavyzdžiui, nuodingąja gebena, neplaunate rankų ir paliečiate kitą žmogų, alergeną galite pernešti jam, jei jis taip pat alergiškas.
Ar dermatitas gali plisti?
Bėrimas gali išplisti į kitas kūno vietas, jei alergeną nešiojate ant rankų ir nesąmoningai prisiliečiate prie skirtingų zonų ar kai kelios kūno dalys vienu metu susiliečia su dirgikliu. Tokia plitimo eiga ypač būdinga alerginiam kontaktiniam dermatitui.
Kaip nustatomas kontaktinis dermatitas?
Kreipusis į sveikatos priežiūros specialistą, jis išklausys jūsų ligos istoriją, apžiūrės bėrimą, įvertins simptomus. Nėra specifinio testo, kuris tiesiogiai patvirtintų dirginantį dermatitą, tačiau specialistas gali išsiaiškinti galimus dirgiklius, užduodamas klausimus apie darbo aplinką, naujas odos priežiūros priemones, galimą sąlytį su naujomis medžiagomis ar augalais.
Alerginio dermatito atveju gali būti taikomas pleistro testas – ant odos trumpam priklijuojami pleistrai su dažniausiai alergiją sukeliančiomis medžiagomis. Po kiek laiko įvertinama, ar atsirado reakcija.
Retais atvejais gali būti atliekami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, odos kultūra ar biopsija – mikroskopu ištiriamas nedidelis išbertos odos gabalėlis.
Kontaktinio dermatito gydymas
Gydymas panašus tiek alerginiam, tiek dirginančiajam dermatitui. Pirmiausiai svarbu nustatyti, kas sukėlė reakciją, ir vengti kontakto su ta medžiaga. Dažnai pakanka tiesiog pašalinti dirgiklį, kad oda pradėtų sveikti pati.
Simptomams lengvinti gali būti naudojami nereceptiniai niežulį slopinantys kremai, vietiniai ar geriami antihistamininiai vaistai, kortikosteroidų tepalai arba geriami steroidai (prednizolonas). Kai kuriais atvejais gali būti skiriami stipresni vaistai, tačiau jie naudojami retai.
Galimos komplikacijos
Retais atvejais stipri alerginė reakcija į medžiagą gali sukelti rimtesnių bėdų:
- Urtikarija – iškilios, niežtinčios, spalvą pakeitusios odos vietos.
- Angioedema – ryškiai patinusi oda, dažniausiai praeina gilyn į poodinius sluoksnius.
- Anafiksija – labai stipri alerginė reakcija, kai gali tinti kvėpavimo takai.
Kaip ilgai trunka kontaktinis dermatitas?
Bėrimas gali išnykti savaime per kelias dienas ar savaites, ypač jei greitai nustatomas ir pašalinamas dirgiklis. Kai kuriais atvejais niežulys nurimsta greičiau, nei spėja pranykti matomas odos pasikeitimas. Jei simptomai užsitęsia ilgiau nei savaitę ar vėl atsinaujina, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Prevencijos būdai
- Venkite medžiagų, sukeliančių alergiją ar dirginimą.
- Naudokite kvapiklių neturinčius drėkinamuosius kremus.
- Rinkitės muilus ir valiklius be kvapiųjų ar dažomųjų medžiagų.
- Jei teko liestis su alergenu ar dirgikliu, kuo greičiau nusiplaukite rankas ir odą.
Gyvenimas su kontaktiniu dermatitu
Šiai būklei nėra galutinio išgydymo – kiekvieną kartą vėl susidūrus su alergenu ar dirgikliu, galima tikėtis tokio pat atsako. Svarbiausia prevencija išlieka išvengti tų medžiagų, kurios kelia problemą. Nauji įpročiai ir darbo vietos pakeitimai dažnai padeda sumažinti kontakto riziką.
Konsultuojantis su gydytoju, gali būti pasiūlyti veiksmingiausi gydymo būdai ir praktiniai patarimai, kaip saugoti odą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- Jei ant odos atsirado pūslelių.
- Bėrimas praeina ir grįžta vėl.
- Simptomai rodo infekciją – oda paraudusi, šilta, ištinusi, skauda, pasirodė pūliai.
- Bėrimas labai niežti ar skauda.
- Bėrimas nepraeina per savaitę nuo gydymo pradžios.
Dažniausiai užduodami klausimai apie kontaktinį dermatitą
Kuo skiriasi kontaktinis dermatitas nuo herpeso?
Abi būklės gali paveikti tas pačias kūno vietas, tačiau herpesas – tai virusinė infekcija, plintanti per tiesioginį žmogaus kontaktą. Kontaktinis dermatitas nėra infekcija ir nėra užkrečiamas.
Kaip atskirti kontaktinį dermatitą nuo atopinio dermatito ar egzemos?
Alerginis kontaktinis dermatitas yra susijęs su imuninės sistemos reakcija į išorinius dirgiklius, dažniausiai pasireiškia tik vietoje kontakto. Egzema ir atopinis dermatitas dažniau susiję su paveldėjimu ar įgimtomis organizmo savybėmis ir nebūtinai kyla dėl fizinio prisilietimo prie konkrečios medžiagos.
Ar arbatmedžio aliejus gali būti naudingas?
Arbatmedžio aliejus turi antibakterinių savybių, tačiau jo naudojimas kontakto dermatito atveju nėra rekomenduojamas be sveikatos specialisto konsultacijos. Tokios priemonės gali papildomai sudirginti pažeistą odą ir pabloginti simptomus.
