Dresslerio sindromas, dar vadinamas pokardiniu infarkto sindromu, yra retai pasitaikanti perikardito forma, kuri išsivysto po infarkto. Perikarditas – tai uždegimas širdį supančiame maišelyje, vadinamame perikardu.
Kas sukelia Dresslerio sindromą
Ši būklė išryškėja po vadinamojo „latentinio periodo“, kuris gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių po infarkto. Per šį laikotarpį imuninė sistema pradeda reaguoti į žalos padarytus širdies audiniams pokyčius. Dėl šios imuninės reakcijos išsivysto perikardo uždegimas.
Dažniausiai dėl uždegimo atsiranda aštrus ar duriantis skausmas krūtinėje – taip yra todėl, kad uždegimo paveiktas perikardas trinasi į širdį. Kartais perikardo sluoksniuose gali susikaupti skysčių – tai vadinama perikardo išlieka, o dėl to širdžiai tampa sunkiau atlikti savo darbą. Laiku paskirtas gydymas vaistais paprastai padeda sumažinti uždegimą ir išvengti rimtesnių komplikacijų.
Pastaraisiais dešimtmečiais, pažengus infarkto gydymui, ši būklė tapo labai reta – nuolat pasitaiko mažiau nei vienam žmogui iš šimto, patyrusiam infarktą.
Dresslerio sindromo simptomai
Pirmieji požymiai dažniausiai pasireiškia praėjus dviem–keturioms savaitėms po infarkto. Tipinis simptomas – stiprus, aštrus skausmas krūtinėje, kuris gali paūmėti giliai įkvėpus, kosint, ryjant ar gulint ant nugaros. Skausmui sumažinti padeda sėdėjimas ar pasilenkimas į priekį.
- Dusulys, kuris sustiprėja atsigulus ar atlošus nugarą
- Nedidelis karščiavimas
- Bendras silpnumas ir nuovargis
- Bendra prasta savijauta (malaise)
- Dažnas širdies plakimas ir sumažėjęs kraujospūdis (tai gali reikšti širdies tamponadą)
Galimos komplikacijos
Nors dažniausiai Dresslerio sindromo eiga yra lengva, kai kurios komplikacijos gali būti rimtos ar net pavojingos gyvybei.
- Širdies tamponada – kai perikardo maišelyje prisikaupia tiek daug skysčio, jog širdis nebegali pilnai susitraukti ir pumpuoti kraujo. Negydoma ši būklė gali baigtis mirtimi.
- Konstrikcinis perikarditas – kai dėl uždegimo perikardas sustorėja ar sukietėja, trukdydamas širdžiai efektyviai susitraukinėti. Tai gali baigtis širdies funkcijos nepakankamumu.
Diagnozė ir tyrimai
Jei gydytojui kyla įtarimas dėl Dresslerio sindromo, pirmiausia atliekama apžiūra ir išklausinėjama apie simptomus. Tyrimai, padedantys patvirtinti diagnozę, apima:
- Kraujotyrimas – ieškoma uždegimo žymenų, kaip padidėjęs C-reaktyvus baltymas arba baltųjų kraujo kūnelių kiekis
- Elektrokardiograma (EKG) – parodo elektrinius širdies impulsus ir padeda atpažinti perikardito požymius
- Krūtinės rentgenograma – gali atskleisti padidėjusią širdies šešėlį, kuris rodo skysčių kaupimąsi
- Echokardiograma – ultragarsas padeda pamatyti, kiek širdį supa skysčio ir ar dėl to nukenčia širdies raumuo
- Širdies magnetinis rezonansas – detaliau įvertina perikardo uždegimo mastą, naudojamas, jei kiti tyrimai neduoda aiškaus atsakymo
Diagnozuojant Dresslerio sindromą, gydytojas ieško:
- Išgirstamo braižančio ar girgždančio garso perikardo srityje (perikardo trinties garsas) stetoskopu
- Grubaus, šiurkštaus garso plaučiuose kvėpuojant (pleuros trinties garsas)
- Padidėjusio uždegimo žymenų kraujyje (C-reaktyvus baltymas ar leukocitai)
- EKG požymių, rodančių perikardo uždegimą arba skysčių kaupimąsi perikarde
Dresslerio sindromas diagnozuojamas, jei atitinkami simptomai ir tyrimų rezultatai rodo bent du iš šių požymių:
- Nepaaiškinamas karščiavimas
- Perikarditui būdingas krūtinės skausmas
- Užfiksuoti perikardo ir (arba) pleuros trinties garsai
- Perikardo skysčio perteklius
- Skysčio kaupimasis plaučiuose kartu su padidėjusiais uždegimo žymenimis
Gydymas ir valdymas
Dažniausiai Dresslerio sindromas gydomas vaistais, kurie mažina perikardo uždegimą ir palengvina simptomus. Gydymas gali trukti kelias savaites ar net mėnesius, kol simptomai visiškai išnyks. Paprastai skiriami vaistai – aspirinas ir kolchicinas.
Jei būklė užsitęsia ar blogėja, gali prireikti gydytojo, kuris specializuojasi perikardų ligose, kad būtų parinktas sudėtingesnis gydymas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Reguliarūs vizitai pagal sudarytą gydymosi grafiką yra labai svarbūs – taip galima įsitikinti, ar gydymas efektyvus ir ar neišsivysto naujų problemų. Reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei atsiranda naujų ar stiprėjančių simptomų.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Su laiku pradėjus gydymą, Dresslerio sindromo prognozė yra gera. Svarbu laikytis visų gydytojo nurodymų ir vartoti paskirtus vaistus taip, kaip skirta.
Būklė gali atsinaujinti net ir po sėkmingo gydymo, todėl reguliariai lankytis pas gydytoją verta net tada, kai jaučiatės gerai – taip bus užtikrinama nuolatinė širdies stebėsena ir, esant reikalui, laiku parinktas tolimesnis gydymas.