Stemplės judesių sutrikimai – tai grupė įvairių negalavimų, dėl kurių maistas ir skysčiai sunkiai juda iš burnos į skrandį. Dėl šių būklių gali kilti pojūtis, tarsi maistas „įstrigtų“ stemplėje, nes ji nebėra pajėgi tinkamai perkelti jo į skrandį.
Kas būdinga stemplės judesių sutrikimams?
Stemplė yra ilgas, raumeninis vamzdelis, jungiantis gerklę ir skrandį. Normaliu atveju, viršutinis stemplės raukas atsidaro ir įleidžia maistą. Toliau stemplės raumenys ritmingai susitraukinėja, kad maistas judėtų žemyn, o apatinis stemplės raukas atsidaro ir praleidžia jį į skrandį.
Kai šis procesas sutrinka, gali pasireikšti nemažai nemalonių simptomų. Kartais problema kyla pačioje stemplėje – tada kalbama apie pirminius sutrikimus. Kartais pažeidžiama visa kūno sistema, įskaitant stemplę – tuomet tai laikoma antriniais sutrikimais.
Stemplės judesių sutrikimų simptomai
- Diskomfortas ar skausmas krūtinėje po valgio
- Rijimo sunkumai (dar vadinama disfagija)
- Rėmens pojūtis
Dažniausios priežastys ir rūšys
Pirminiai stemplės judesių sutrikimai dažniausiai yra:
- Achalazija – liga, kai apatinis stemplės raukas neatsipalaiduoja ir maistas užsilaiko stemplėje.
- Eozinofilinis ezofagitas – uždegiminė būklė, kai stemplė susiaurėja ir jos pralaidumas sumažėja dėl uždegimo.
- Stemplės spazmai – kai raumenų susitraukimai pasidaro per stiprūs arba netvarkingi, todėl maistas negali judėti žemyn.
Taip pat yra ir antrinių priežasčių, kai stemplės veiklą sutrikdo bendros organizmo ligos:
- Chagos liga – lėtinė infekcija, kuri pažeidžia nervus ir apsunkina rijimą.
- Stemplės sklerozė – autoimuninė liga, kai stemplės sienelės sustorėja ir tampa neelastingos.
- Vėžiniai navikai – augliai gali užspausti arba užblokuoti stemplę, sukelti judėjimo sutrikimus.
Galimos komplikacijos
Jei stemplė nesugeba tinkamai nuleisti maisto, kyla pavojus patekti maisto į kvėpavimo takus. Tai gali sukelti aspiracinę pneumoniją ar kitus plaučių uždegimus. Tokie atvejai reikalauja ypatingo dėmesio.
Kaip diagnozuojami stemplės judesių sutrikimai?
Diagnozė paprastai prasideda nuo pokalbio apie jūsų simptomus ir apžiūros. Tolesnei diagnostikai jus gali nusiųsti pas gastroenterologą – gydytoją, kuris specializuojasi virškinamojo trakto ligose.
Dažniausi tyrimai, padedantys nustatyti stemplės sutrikimus:
- Bario kontrasto rentgenograma (stemplės pasvyros tyrimas) – specialus rentgeno metodas, leidžiantis stebėti maisto judėjimą per stemplę realiu laiku.
- EndoFLIP tyrimas – matuoja stemplės vidaus plotį ir raumenų aktyvumą.
- Stemplės manometrija – detaliai įvertina stemplės raumenų susitraukimus.
- Viršutinių virškinamojo trakto endoskopija – įvertinamas stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos būklė naudojant specialų šviesos vamzdelį su kamera.
Gydymo galimybės
Gydymas priklauso nuo konkretaus stemplės judesių sutrikimo tipo. Jeigu tai pirminis sutrikimas, gali būti taikomi šie metodai:
- Vaistai, atpalaiduojantys stemplės raumenis arba mažinantys uždegimą.
- Nesudėtingos procedūros, pavyzdžiui, stemplės išplėtimas – praplečiama stemplė, kad būtų paprasčiau nuryti maistą.
- Minimaliai invazyvios operacijos, tokios kaip Heller miotomija ar peroralinė endoskopinė miotomija, skirtos susilpninti sustingusius raumenis.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Daugeliu atvejų, kai sutrikimą sukelia, pavyzdžiui, achalazija, taikant gydymą galima gerokai pagerinti stemplės veiklą. Dėl to maistas ir gėrimai lengviau patenka iš stemplės į skrandį. Svarbu atsiminti, kad kiekvienas atvejis individualus, todėl pasitarkite su gydytoju dėl savo būklės ir galimo gydymo plano.
Patarimai kasdieniam gyvenimui
Įpročiai valgant gali padėti išvengti papildomų sunkumų. Gydytojai rekomenduoja:
- Valgyti lėtai ir kramtyti maistą labai kruopščiai.
- Valgymo metu būti vertikalioje padėtyje, nes gravitacija padeda maistui judėti žemyn.
- Guršnoti vandenį – drėgnas maistas lengviau nuryjamas. Geriant šiek tiek vandens tarp kąsnių galima valgyti lėčiau ir saugiau.
Kokio maisto reikėtų vengti?
- Kietų, sunkiai kramtomų produktų – pvz., traškių daržovių ar riebių mėsos gabalėlių.
- Produktų, kurie gali sulipti ar susicementuoti stemplėje, pavyzdžiui, balta duona, balti ryžiai ar makaronai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei po gydymo simptomai stiprėja ar atsiranda naujų nerimą keliančių požymių, nedelskite pasitarti su gydytoju – tai padės užkirsti kelią galimoms komplikacijoms ir laiku gauti reikiamą pagalbą.