Fiktyvaus sutrikimo primetimas kitam (anksčiau vadintas Miunhauzeno sindromu per trečią asmenį) – sudėtinga psichikos sveikatos problema, kai asmuo, prižiūrintis kitą žmogų, tyčia praneša apie menamus sveikatos sutrikimus ar net sukelia juos, nors medicininiai įrodymai rodo kitaip. Dažniausiai auka būna mažas vaikas, negalią turintis asmuo ar vyresnio amžiaus žmogus, visiškai priklausantis nuo prižiūrėtojo.
Kas yra šis sutrikimas?
Ši būklė gali pasireikšti tada, kai globėjas nuolatos informuoja medikus apie tariamus simptomus, kuriais tariamai skundžiasi jo globoje esantis asmuo. Taip pat prižiūrėtojas gali tyčia sukelti ar pabloginti ligos požymius, nesąžiningai paveikti tyrimų rezultatus arba net trukdyti gydymo eigai. Neretai ligoniui būdingų simptomų visai nebūna, arba jie neišnyksta ir nepaaiškinamai atsiranda tik namuose. Kartais paaiškėja, kad globėjas manipuliavo laboratoriniais tyrimais ar net suklastojo sveikatos duomenis.
Kaip pasireiškia šis sutrikimas?
Prižiūrėtojai, turintys šį sutrikimą, dažnai ieško dėmesio sveikatos priežiūros institucijose, dažnai lankosi gydymo įstaigose, keičia skirtingus gydytojus. Jie dažnai yra ypač įsitraukę į globos procesą, demonstruoja išskirtines žinias apie sveikatą ar mediciną ir atrodo labai nuoširdūs aplinkiniams. Tačiau aplinkiniai gali pastebėti prieštaringą medicininę informaciją, netikėtai besikeičiančius simptomus ar nenorą bendrauti apie sveikatos problemas su kitais žmonėmis. Dažna situacija, kai simptomai pasireiškia tik namuose ir pranyksta ligoninėje. Dar vienas požymis – nuolatinis nenoras palikti globojamą žmogų vieną ir leisti su juo pasikalbėti be globėjo dalyvavimo.
Sutrikimo priežastys
Kol kas nėra tiksliai žinoma, dėl ko išsivysto šis elgesys. Tačiau tyrimai leidžia manyti, kad tam įtakos gali turėti praeityje patirta trauma, smurtas ar nepriežiūra, tėvų ar globėjo netektis, stiprus ilgalaikis stresas arba poreikis sulaukti aplinkinių dėmesio. Sveikatos priežiūros specialistai pastebi, kad dažniausiai ši problema nustatoma moterims, kurios rūpinasi vaikais ar priklausomais asmenimis, dažnai jos turi ir kitų asmenybės sutrikimų.
Kokie rizikos veiksniai?
Fiktyvaus sutrikimo primetimas kitam dažniau aptinkamas tarp globėjų, kurie turi daug medicininių žinių, yra labai komunikabilūs, atsidavę savo globos vaidmeniui. Ypatingai dažni atvejai tarp moterų. Kol kas neįrodyta, kad šiam sutrikimui įtakos turi paveldimumas ar genetika.
Kaip nustatoma ši būklė?
Šio sutrikimo nustatymas gali būti išties sudėtingas, nes jis glaudžiai siejamas su apgaulingu elgesiu. Diagnozuojant, gydytojai stengiasi atmesti bet kokias realias ligas ar sveikatos sutrikimus, kurie galėtų paaiškinti simptomus. Nenustatę konkrečios ligos, specialistai ima įtarti faktišką sutrikimą. Diagnozės metu gydytojai renka informaciją apie globojamo asmens ligos istoriją, atlieka tyrimus ir vertina, ar simptomai nesutampa su viena konkrečia liga, ar nuoseklūs tyrimų rezultatai. Slapta ar atvirai gali būti domimasi, ar globėjas neleidžia kalbėtis su pacientu privačiai, slepia medicininius dokumentus ar nuolat bando kontroliuoti situaciją.
Pagal psichikos sutrikimų diagnostikos vadovą, būklė nustatoma tada, kai globėjas sąmoningai iškreipia ar sukuria simptomus, kad apgautų kitus, pristato kitą žmogų kaip sergantį ar sužeistą, elgiasi apgaulingai be akivaizdžių išorinių naudos motyvų, ir tai nėra paaiškinama kitais psichikos sveikatos sutrikimais.
Šios būklės valdymas ir pagalba
Pirmas ir svarbiausias žingsnis gydant – užkirsti kelią tolesnei žalai ir nutraukti nereikalingą medicininę intervenciją. Svarbu užtikrinti globojamo asmens saugumą, o jei reikia – perkelti jį kitam globėjui. Po to dėmesys skiriamas medicininėms pasekmėms: gydomos galimos traumos, fizinės ar psichologinės problemos. Dažnai reikalinga ir psichologo ar psichoterapeuto pagalba, ypač jei dėl patirto smurto išsivysto depresija, nerimas ar potrauminio streso požymiai.
Globėjui, kurio elgesys kelia grėsmę, gali būti rekomenduojamas ilgalaikis psichoterapinis gydymas, ypač kognityvinė elgesio terapija, padedanti suprasti, kaip minčių ir jausmų modeliai lemia veiksmus. Ši terapija orientuota į pokyčius, skatina sąžiningumą ir padeda keisti apgaulingą elgesį. Dėl šios būklės sudėtingumo gydymas paprastai būna ilgas ir reikalauja įvairių sričių specialistų pagalbos bei koordinavimo – socialinės tarnybos, sveikatos priežiūros specialistai ir, jei reikia, teisėsaugos institucijos, dažnai įsitraukia į pagalbos procesą.
Ar įmanoma užkirsti kelią?
Kol kas nėra žinomo būdo, kaip išvengti šios būklės išsivystymo. Tačiau pastebėjus pirmuosius nerimą keliančius ženklus labai svarbu kuo greičiau kreiptis pagalbos, nes kuo anksčiau bus imtasi veiksmų, tuo mažesnė žala gali būti padaryta. Pavyzdžiui, laiku perėmus globą gali būti išvengta nereikalingo fizinio ar emocinio poveikio.
Šis sutrikimas gali turėti labai rimtų padarinių: teisines pasekmes, nuolatinę emocinę ar fizinę žalą aukai, netgi gali kelti pavojų gyvybei. Kartais vaikui, kuris patyrė tokio pobūdžio globą, vėliau gali išsivystyti panašių elgesio modelių suaugus – savęs žalojimas ar ligų išradimas. Todėl labai svarbu pagalbą suteikti kaip įmanoma greičiau.
Kasdienybė ir atpažinimas
Jei įtariate tokio pobūdžio elgesį šeimoje ar aplinkoje, vertėtų kuo skubiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus ar socialinius darbuotojus. Taip pat pravartu užduoti rūpimus klausimus: kaip dažnai lankomasi pas gydytoją? Ar visada tas pats medicinos specialistas, ar jie nuolat keičiasi? Ar simptomai išlieka globėjui nesant šalia? Ar prižiūrėtojas jaučia daug streso dėl globotinio būklės? Šie klausimai gali padėti išsiaiškinti tikrąją situaciją, tačiau svarbu elgtis atsargiai ir ne kaltinimo forma – globėjas dėl šio sutrikimo gali elgtis labai apgaulingai.