Moterų nevaisingumas kasmet tampa vis aktualesne tema – šiandien daugelis moterų susiduria su sunkumais pastoti, nors planuoja šeimą ir laikosi gydytojų rekomendacijų. Šis sutrikimas apibrėžiamas kaip moteriai nepavyksta pastoti per tam tikrą laiką, nors pastangos dedamos reguliariai ir nenaudojamos kontraceptinės priemonės. Jei moteriai yra daugiau nei 35 metai, diagnozė įtariama po šešių mėnesių bandymų, jaunesnėms – po metų. Kartais tyrimai pradedami anksčiau, jei yra žinomos medicininės problemos ar struktūriniai pakitimai.
- 1.Dažniausios nevaisingumo priežastys
- 2.Nevaisingumo tipai
- 3.Simptomai
- 4.Ligos priežastys
- 5.Rizikos veiksniai
- 6.Kaip amžius veikia vaisingumą?
- 7.Nevaisingumo nustatymas
- 8.Gydymo būdai
- 9.Profilaktika: kaip galima sumažinti nevaisingumo riziką
- 10.Ligai būdingų prognozių apžvalga
- 11.Kada verta kreiptis į gydytoją?
- 12.Kaip padidinti vaisingumo galimybes?
Dažniausios nevaisingumo priežastys
Moterų nevaisingumą gali lemti daugybė skirtingų veiksnių. Svarbu pažymėti, kad tiek moterų, tiek vyrų reprodukcinės sistemos sutrikimai nevaisingumui turi vienodą reikšmę. Priežastys gali būti susijusios su amžiumi, hormonų disbalansu, tam tikromis ligomis, gyvenimo būdo ar aplinkos veiksniais. Šis sutrikimas dar vadinamas „moteriškuoju veiksniu“ nevaisingume.
- Gimdos struktūros problemos. Tai gali būti polipai, miomos arba gimdos ertmės sąaugos, atsirandančios po chirurginių procedūrų.
- Kiaušintakių pažeidimai. Dažniausia kiaušintakių nevaisingumo priežastis – dubens uždegiminė liga, neretai išsivystanti dėl lytiškai plintančių infekcijų ar endometriozės.
- Ovuliacijos sutrikimai. Reguliariai nevykianti ovuliacija gali būti susijusi su hormonų pusiausvyros svyravimais, valgymo sutrikimais, skydliaukės ligomis, stipriu stresu ar kitais negalavimais.
- Kiaušialąsčių kiekio ir kokybės problemos. Moters organizme kiaušialąsčių kiekis mažėja su amžiumi, o jų kokybė priklauso nuo chromosomų skaičiaus ir kitų ląstelės ypatybių. Jei kiaušialąsčių nepakanka arba jos nekokybiškos, gali būti sunku pastoti.
Nevaisingumo tipai
Skiriami du pagrindiniai moterų nevaisingumo tipai: pirminis ir antrinis. Pirminis reiškia, kad moteris niekada iki šiol nėra pastojusi, o antrinis – kai sunkumai pastoti atsiranda po vieno ar kelių sėkmingų nėštumų.
Simptomai
Būdingiausias moterų nevaisingumo požymis – nepavykstantis pastojimas, nors pora gyvena reguliarų lytinį gyvenimą be apsaugos. Kiti simptomai gali pasireikšti sutrikusiu ar nereguliariu mėnesinių ciklu, menstruacijų nebuvimu.
Ligos priežastys
- Amžius. Sulaukus 30 metų, vaisingumas natūraliai pradeda mažėti, o vėliau – dar labiau.
- Hormoniniai sutrikimai. Įvairūs hormonų pusiausvyros trikdžiai gali neleisti kiaušidėms ovuliuoti.
- Netaisyklingos mėnesinės.
- Antsvoris arba kūno svorio trūkumas.
- Intensyvus fizinis krūvis.
- Endometriozė ar gimdos, kiaušidžių bei kiaušintakių struktūriniai pakitimai.
- Gimdos miomos ir cistos.
- Autoimuninės ligos (pvz., vilkligė, reumatoidinis artritas, Hashimoto liga).
- Infekcijos, perduodamos lytiniu keliu, ypač tuomet, jei nediagnozuotos ar negydytos, gali sukelti dubens uždegiminę ligą ir padidinti nevaisingumo riziką.
- Policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) ir kiaušidžių funkcinio nepakankamumo dėka.
- Piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas bei kai kurių medžiagų vartojimas.
- Ankstesnis negimdinis nėštumas.
Policistinių kiaušidžių sindromas ir kiaušidžių nepakankamumas
Dažniausiai nevaisingumą sąlygoja ovuliacijos sutrikimai, tarp jų policistinių kiaušidžių sindromas arba ankstyvas kiaušidžių funkcijos nepakankamumas, kai kiaušidės per anksti praranda kiaušialąsčių atsargas ir funkciją.
Rizikos veiksniai
- Amžius – vaisingumas ryškiausiai mažėja po 35 metų.
- Gyvenimo būdo įpročiai: rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo trūkumas arba per didelis krūvis.
- Lėtinės ligos ar paveldimi sutrikimai.
- Neteisinga mityba ar miego trūkumas.
Kaip amžius veikia vaisingumą?
Vaisingumo galimybės su amžiumi mažėja, todėl vis daugiau moterų susiduria su šiuo sunkumu, nes šeimą ryžtasi planuoti vyresniame amžiuje. Po 35 metų moterys turi mažiau kiaušialąsčių, jos dažniau pasižymi chromosomų pakitimais, didėja kitų sveikatos problemų tikimybė.
Nevaisingumo nustatymas
Nustatyti, ar moteris yra vaisinga, gali tik gydytojas. Jei pastojimo nepavyksta pasiekti per rekomenduojamą laiką, reikia kreiptis pas vaisingumo specialistą, kuris paskirs atitinkamus tyrimus. Daugelis porų gydymo dėka vis tiek gali džiaugtis šeimos pagausėjimu.
Ką svarbu žinoti gydytojui?
- Informacija apie mėnesinių ciklą (trukmė, intensyvumas ir pan.).
- Visi ankstesni nėštumai ir nepastojusios pastangos.
- Dubens ar pilvo skausmai.
- Nestandartiniai kraujavimai ar išskyros.
- Kada buvo atliktos dubens ar pilvo operacijos.
- Fiksuotos dubens ar lytinių organų infekcijos, įskaitant ir lytiškai plintančias ligas.
Pagrindiniai tyrimai
- Fizinis arba ginekologinis ištyrimas.
- Ultragarsinis dubens tyrimas.
- Kraujas: hormonų, ovuliacijos ir kiaušidžių rezervų vertinimas.
- Histerosalpingograma: rentgeno tyrimas su kontrastine medžiaga – leidžia įvertinti ar kiaušintakiai praeinami.
- Laparoskopija: minimaliai invazyvus tyrimo būdas apžiūrėti vidaus organus.
- Transvaginalinis ultragarsas, leidžiantis įvertinti vidaus lytinius organus iš arčiau.
- Sūrymo sonohisterograma – gimdos gleivinės pokyčiams analizuoti.
- Histeroskopija – plona kamera įleidžiama į gimdą detaliai apžiūrai.
Gydymo būdai
Gydymas priklauso nuo nevaisingumo priežasčių. Aptikus problemą, gydytojas sudaro individualų veiksmų planą. Taikomi metodai:
- Chirurginis gydymas esant sąaugoms, miomoms ar kitoms anatominėms kliūtims.
- Vaisingumą skatinantys vaistai, padedantys atkurti ovuliaciją ar koreguoti hormonų pusiausvyrą.
- Antibiotikai, jei aptinkama infekcija lytinėje sistemoje.
- Ovuliacijos stebėjimas analizuojant gimdos kaklelio gleives ar matuojant bazinę kūno temperatūrą. Taip pat naudojami namų ovuliacijos testai ar programėlės, leidžiančios tiksliau suplanuoti pastojimą.
- Sudėtingesniais atvejais gali būti skiriamas dirbtinis apvaisinimas (IUI, IVF) ar rekomenduojama surogatinė motinystė, įvaikinimas.
Galimos komplikacijos gydymo metu
- Didėja tikimybė pastoti su keliais vaisiais (daugiavaisiai nėštumai).
- Ovarijų hiperstimuliacijos sindromas – būklė, kai kiaušidės išsipučia ir tampa skausmingos dėl vartojamų vaistų.
Profilaktika: kaip galima sumažinti nevaisingumo riziką
- Svarbu riboti alkoholio vartojimą.
- Visiškai atsisakyti rūkymo.
- Rūpintis sveika kūno mase, laikytis subalansuotos mitybos.
- Bent 7 valandas miegoti naktį.
- Nuolatinė fizinė veikla turi būti saikinga ir reguliari.
Reguliarios profilaktinės ginekologinės apžiūros ir ankstyvas gydytojo konsultavimas dėl lytinių funkcijų svarbios norint išvengti nevaisingumo problemų ateityje.
Ligai būdingų prognozių apžvalga
Kiekvienos moters prognozė labai priklauso nuo individualių priežasčių, tačiau daugeliu atvejų, ypač esant ovuliacijos sutrikimams ar struktūriniams pokyčiams, rezultatai būna palankūs, jei taikomas tikslingas gydymas. Kai kurios nevaisingumo priežastys gali būti sudėtingesnės gydant, tačiau konsultacijos su gydytoju leidžia geriau suprasti savo šeimos istoriją ir galimus pavojus.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Reguliariai gyvenant lytinį gyvenimą ir turint pastovų menstruacijų ciklą, rekomenduojama kreiptis į gydytoją po metų pastangų pastoti arba po pusės metų, jei esate vyresnė nei 35 metų. Gydytojas padės išsiaiškinti priežastis ir parinks tinkamiausią gydymą.
Kaip padidinti vaisingumo galimybes?
- Saugokitės lytiniu keliu plintančių infekcijų – iki minimumo sumažinkite jų riziką naudodami apsaugos priemones.
- Reguliariai atlikite testus dėl dažniausių infekcijų.
- Venkite kenksmingų chemikalų, pesticidų, taršos.
- Planuokite kasmetinius vizitus pas gydytoją ginekologą – tai leis laiku aptikti galimus reprodukcinės sistemos sutrikimus.
Kiekviena moteris, susidūrusi su nevaisingumu, turėtų žinoti, jog šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti daugybę pagalbos būdų, padedančių susilaukti vaikų ir išpildyti šeimos svajonę.
