Fibromialgija – tai ilgalaikė lėtinė būklė, kai viso kūno raumenyse, kauluose ir minkštuose audiniuose jaučiamas skausmas bei jautrumas. Ji dažnai sukelia ne tik fizinį nuovargį, bet ir stiprų energijos stygių. Gyvenant su šia liga, žmonės patiria kintančius simptomų periodus: gali būti laikotarpių, kai jaučiamasi gerai, ir netikėtų ligos paūmėjimų arba „užplūdimų“, kai simptomai tampa labai sunkūs. Šie pokyčiai kelia daug iššūkių kasdieniame gyvenime, tačiau svarbu žinoti – fibromialgija yra reali sveikatos problema.
Kas gali susirgti fibromialgija
Fibromialgija gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms – ji diagnozuojama ir vaikams, tačiau dažniau pasitaiko vyresniems nei 40 metų ir moterims. Tyrimai rodo, jog šia liga visame pasaulyje serga milijonai žmonių. Taip pat pastebėta, kad tie, kurių tėvai sirgo fibromialgija, turi didesnę riziką susirgti patys.
Fibromialgijos simptomai
Liga paveikia įvairius gyvenimo aspektus: veikia tiek fizinę, tiek psichologinę ir emocinę žmogaus būklę. Dažniausi šios ligos simptomai:
- Raumenų skausmas ar jautrumas
- Nuolatinis nuovargis
- Veido ar žandikaulio skausmas (taip pat būdingi smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimai)
- Galvos skausmai ar migrenos
- Virškinimo problemos – viduriavimas, vidurių užkietėjimas
- Sunkumai su šlapimo pūsle
Lygiai taip pat dažni ir emociniai sunkumai:
- Atminties ir koncentracijos problemos, vadinamos „fibro rūku“
- Nerimas ar nuotaikos svyravimai
- Miego sutrikimai, įskaitant nemigą
- Depresijos simptomai
Kas lemia fibromialgijos išsivystymą
Kol kas nėra tiksliai žinoma, kodėl išsivysto fibromialgija. Kai kuriems žmonėms didesnę riziką susirgti gali lemti paveldimumas – pastebėtas ryšys, kai liga perduodama iš tėvų vaikams. Manoma, kad kai kurių žmonių organizme sutrinka nervų sistemos signalai, dėl to padidėja jautrumas skausmui. Šių sutrikimų priežastis galėtų būti ir genetiniai veiksniai, paveikiantys nervų sistemos veiklą.
Rizikos veiksniai
- Amžius – dažniau serga vyresni nei 40 metų žmonės, bet fibromialgija pasitaiko ir vaikams
- Lytis – moterys serga dvigubai dažniau
- Lėtinės ligos – osteoartritas, depresija, nerimo sutrikimai, lėtinis nugaros skausmas, dirgliosios žarnos sindromas
- Ankstesnės infekcijos – kai kuriems žmonėms fibromialgija išsivysto po sunkesnių užkrečiamųjų ligų
- Didelis gyvenimo stresas
- Kūno ar emocinės traumos, rimti sužeidimai
Fibromialgijos paūmėjimo veiksniai
Pojūčius ir ligos paūmėjimą gali sukelti įvairūs kasdieniai pokyčiai ar situacijos. Nors kas sukelia paūmėjimą, kiekvienam žmogui yra individualu, pagrindiniai veiksniai:
- Emocinis stresas darbe, asmeniniame gyvenime ar finansuose
- Kasdienės rutinos pokyčiai
- Dietos pokyčiai ar nepakankama mityba
- Hormonų svyravimai
- Miego trūkumas arba staigūs pokyčiai miego režime
- Temperatūros ar oro pokyčiai
- Ligos, infekcijos
- Pradėtos naujos gydymo priemonės ar vaistai, gydymo pasikeitimai
Kaip nustatoma fibromialgija
Ligos diagnozė dažniausiai grindžiama išsamiu pokalbiu ir fiziniu ištyrimu. Gydytojas įvertina simptomus ir jų atsiradimo laiką. Tikslių laboratorinių tyrimų, kurie nustatytų fibromialgiją, nėra. Dažnai ieškoma kitų ligų, galinčių sukelti panašius simptomus – pavyzdžiui, tiriama, ar nėra mažakraujystės ar skydliaukės veiklos sutrikimų.
Gydymo galimybės
Vieno universalaus gydymo, tinkančio visiems fibromialgija sergantiems, nėra. Gydymo strategija parenkama individualiai, pagal kiekvieno žmogaus patiriamus simptomus ir jų intensyvumą. Svarbu reguliariai informuoti gydytoją, kaip kinta jūsų savijauta – ar simptomai silpnėja, ar stiprėja.
- Vaistai nuo skausmo (tiek be recepto, tiek receptiniai)
- Fiziniai pratimai, tempimo ar jėgos treniruotės
- Miego kokybės gerinimo priemonės
- Kognityvinė elgesio terapija
- Streso valdymo užsiėmimai
- Antidepresantai
Gydymo etapai
Kiekvieno žmogaus ligos eiga yra savita – nėra aiškių etapų, kuriais simptomai pasireiškia. Gydytojas gali taikyti strategiją pagal jūsų dabartinį būklės sunkumą:
- Nemedikamentinis gydymas – kineziterapija, įvairūs tempimo pratimai, fizinis aktyvumas
- Psichologinė pagalba – psichoterapija, savivertės stiprinimas, emocijų valdymo strategijos
- Medikamentinis gydymas – vaistai nuo skausmo, simptomų mažinimas
- Kasdienės veiklos palaikymas – ergoterapija, pritaikymas rutinai jei simptomai stiprūs ir trukdo kasdieniam gyvenimui
Prevencija
Šiuo metu negalima išvengti fibromialgijos, nes nėra aišku, kas ją sukelia. Tačiau galima sumažinti simptomų intensyvumą prižiūrint bendrą savijautą:
- Mokykitės valdyti stresą kasdieniame gyvenime
- Rinkitės jums tinkamą mitybos ir aktyvumo planą
- Rūpinkitės kokybišku miegu, laikykitės miego higienos taisyklių
Kaip gali keistis gyvenimas su fibromialgija
Ši būklė dažnai lydės ilgus metus – daugeliui teks su ja susigyventi visą gyvenimą. Tačiau atradus jums veiksmingus gydymo metodus, galima pasiekti, kad simptomai pasireikštų rečiau ir lengviau. Svarbu reguliariai bendrauti su savo gydytoju – aptarkite, ar reikia koreguoti gydymą ar vaistus.
Liga išties paliečia žmogaus gyvenimą ir kartais gali atrodyti, kad viskas vyksta tik jūsų galvoje – tačiau tai nėra tiesa. Jei jaučiate didelį stresą ar sunkiai tvarkotės su emociniais sunkumais, verta pasitarti su psichikos sveikatos specialistu.
Galimos komplikacijos
Žmones, sergančius fibromialgija, kartais tenka hospitalizuoti dėl stipraus skausmo, nuovargio ar psichikos sutrikimų. Taip pat dažniau pasireiškia atminties, dėmesio sunkumai. Jei pastebite, kad keičiasi jūsų atmintis ar mąstymas, apie tai praneškite gydytojui.
Kada kreiptis į gydytoją
Būtina pasitarti su gydytoju, jei jaučiate naujus simptomus: atsiranda skausmas, nuovargis ar keičiasi emocinė savijauta. Atkreipkite dėmesį į šiuos požymius:
- Nuotaikos pablogėjimas ar prislėgtumas
- Galvos skausmai ar migrenos
- Atminties sutrikimai, jaučiamas „minties migla“
- Miego kokybės pablogėjimas
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Ar mano simptomai rodo fibromialgiją, ar gali būti kita liga?
- Kokių tyrimų gali prireikti?
- Kokie gydymo būdai yra tinkamiausi mano atveju?
- Kaip dažnai reikės apsilankyti dėl gydymo koregavimo?
- Ar naudinga bendradarbiauti su psichikos sveikatos specialistu?
- Ar šeimos nariams kyla didesnė rizika susirgti fibromialgija?
