Grybelinė ausų infekcija, dar vadinama otomikoze arba grybine išorinio ausies kanalo infekcija, dažniausiai pažeidžia ausies landą – tą siaurą vamzdelį, kuris tęsiasi nuo išorinės ausies iki būgnelio. Šią būklę dažniausiai sukelia tokie grybai kaip Aspergillus ir Candida. Nors grybelinė infekcija gali apimti ir vidurinę ausį, tai pasitaiko ypač retai.
Infekcijos paplitimas ir rizikos veiksniai
Grybelinės ausų infekcijos yra palyginti retesnės nei bakterinės, tačiau jos sudaro apie 10 % visų išorinio ausies uždegimų. Dažniausiai tokios problemos kyla drėgnu ir šiltu klimatu – vasarą, ypač tiems, kurie mėgsta maudytis, nardyti ar užsiima kitomis vandens sporto šakomis.
Didžiausią riziką susirgti turi žmonės, kurių ausyse sumažėję ausų sieros kiekiai, o būtent ausų siera natūraliai saugo landą nuo drėgmės ir infekcijų. Taip pat didina riziką dažnas ausų krapštymas įvairiomis priemonėmis, silpnesnė imuninė sistema, odos ligos (pvz., egzema) ausų srityje ar ausies sužeidimai.
- Nardymas arba nuolatinis buvimas vandenyje
- Ausų valymas vatos pagaliukais ar kitomis priemonėmis
- Susilpnėjusi imuninė sistema
- Auskų trauma ar odos būklės
Grybelinės ausų infekcijos simptomai
Grybelinis ausų uždegimas gali pasireikšti vienoje arba abejose ausyse. Simptomai gali būti įvairūs, bet dažniausiai pasitaiko:
- Skausmas ar deginimas ausyje
- Spalvos pakitimai – ausies landa ar išorinė ausis gali parausti, pageltonuoti, papilkėti ar įgauti kitų atspalvių
- Stiprus niežėjimas, pleiskanojančios odos lopinėliai aplink landą
- Išskyros iš ausies (geltonos, žalios, pilkos, baltos ar net juodos)
- Jausmas, tarsi ausis būtų užsikimšusi, kartais – laikinas klausos sumažėjimas
- Spengimas ausyse
- Uždegimas, galvos skausmas
Daliai žmonių pasitaiko svaigulys, karščiavimas ar ypač stiprus ausies skausmas.
Grybelio rūšis gali lemti ir simptomų pobūdį: jei infekciją sukelia Aspergillus, ausies landoje dažnai matomi geltoni arba juodi taškeliai, balzganos apnašos. Candida sukelia tirštas, baltas, kremiškas išskyras.
Kaip atsiranda grybelinė ausų infekcija
Sukėlėjai dažniausiai yra Aspergillus (dauguma atvejų) ir Candida (kiek rečiau). Ausų siera sukuria natūralią apsaugą ir drėgmės barjerą, o jos trūkumas palengvina grybelių dauginimąsi. Taip pat grybelių sporos gali patekti į ausį kartu su užterštu vandeniu, ypač viešuose baseinuose ar natūraliuose vandens telkiniuose.
Pažymėtina, kad pati uždegimo rūšis tiesiogiai nepersiduoda nuo žmogaus žmogui, tačiau kontaktuojant su užkrėstu vandeniu galimas grybelių plitimas.
Diagnozė
Kai įtariamas grybelinis ausų uždegimas, sveikatos specialistas pirmiausia apžiūri ausį otoskopu, kuris padeda pamatyti ausies landos ir būgnelio būklę. Dažnai kartu teiraujamasi apie atsiradusius simptomus ir gyvenimo įpročius. Diagnozei tikslinti gali būti paimamas ausies išskyrų mėginys, kuris siunčiamas laboratoriniams tyrimams.
Kaip gydoma grybelinė ausų infekcija
Gydymas parenkamas pagal simptomų sunkumą ir infekcijos tipą. Paprastai taikoma kelių rūšių priemonės:
- Ausų valymas: Gydytojas specialiai nuvalo landą, pašalina susikaupusias išskyras bei grybelių apnašas. Jokiu būdu nereikėtų valyti ausies patiems – namuose leidžiama liečiant tik išorinę ausį, bet ne landą.
- Vaistai: Dažniausiai skiriami antigrybeliniai medikamentai, tokie kaip itrakonazolas. Taip pat gali būti rekomenduojami nereceptiniai vaistai nuo skausmo.
- Lašiukai ausims: Gydymui naudojami specialūs lašiukai nuo grybelio (pvz., flukonazolis, klotrimazolas) arba lašai su rūgštimi (aliuminio acetatas, acto rūgštis), mažinantys uždegimą. Vartoti būtina tiksliai taip, kaip paskirta.
- Kremai ir tepalai: Jei pažeista išorinė ausies dalis, gydytojas gali paskirti išoriškai tepamą kremą ar tepalą – dažniausiai su klotrimazolu, ketokonazolu ar ekonazolu. Jie į ausies landą nededami.
- Pagalbai namuose: Namų priemones – pavyzdžiui, praskiestas vandenilio peroksido lašiukas ar specialūs ausų lašai su karbamidu, galima taikyti tik pasikonsultavus su gydytoju. Gana populiarus būdas – 1:1 santykiu sumaišytas spiritas ir baltas stalo actas, tačiau jį būtina naudoti itin atsargiai ir tik patarus medikams.
Labai svarbu gydymą tęsti tiek laiko, kiek paskirta – net jei simptomai palengvėja anksčiau. Nepilnai išgydyta infekcija gali pasikartoti ir būti atsparesnė gydymui.
Kaip saugotis grybelinės ausų infekcijos
Nors visiškai išvengti šių infekcijų ne visada įmanoma, yra keletas veiksmingų prevencinių priemonių:
- Naudokite ausų kamštukus plaukdami ar plūduriuodami
- Venkite ausų krapštymo ir valymo vatos pagaliukais
- Po maudynių švelniai išdžiovinkite ausis plaukų džiovintuvu (žemos temperatūros režimu)
- Stenkitės nesikasyti ausų, net jei jaučiate niežulį
Gydymo prognozė ir trukmė
Laiku pradėjus gydymą, dauguma žmonių visiškai pasveiksta be ilgalaikių pasekmių. Kartais, jei imunitetas susilpnėjęs, liga gali užsitęsti ar atsinaujinti, todėl itin svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir vengti veiklų, skatinančių grįžtančią infekciją – pavyzdžiui, sportuoti ar maudytis baseine reikia tik visiškai pasveikus.
Grybelinė ausų infekcija įprastai trunka apie tris savaites, o gydymui naudojami lašai ar geriami vaistai tol, kol simptomai visiškai išnyksta.
Kadangi ši infekcija neužkrečiama, galite grįžti į įprastą kasdienę veiklą dar gydymo metu, jei tik jaučiatės gerai.
Kada būtinai kreiptis į gydytoją
Jei pastebėjote niežulį, nemalonų ausies jausmą, skausmą ar išskyras, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Šios infekcijos savaime nepraeina – kuo anksčiau pradėtas gydymas, tuo lengvesnė eiga ir mažesnė komplikacijų rizika.
Jausdami stiprų skausmą, galvos svaigimą ar pakilusią temperatūrą būtinai vėl kreipkitės į gydytoją.
Dažniausiai užduodami klausimai apie grybelines ausų infekcijas
Ar grybelis ausyje – rimta problema?
Paprastai ši infekcija nėra pavojinga gyvybei, tačiau stiprus skausmas, prasta savijauta ar nusilpęs imunitetas gali lemti didesnę komplikacijų riziką. Neleiskite būklei užsitęsti – kreipkitės į specialistą vos pajutę pirmuosius simptomus.
Kuo gresia negydoma grybelinė infekcija?
Negydant situacija nedingsta – simptomai neišnyksta, o infekcija gali sukelti rimtesnes problemas, pavyzdžiui, odos ir gilesnių audinių uždegimą, o ypač retais atvejais išplisti į aplinkinius regionus: galvos smegenų dangalus ar kaulą (meningitą, mastoiditą, grybelinį kaulų uždegimą).
Kaip atskirti grybelinę nuo bakterinės infekcijos?
Vertindamas ausies būklę ir simptomus, gydytojas dažnai gali įtarti infekcijos rūšį apžiūros metu, tačiau kartais būtini papildomi tyrimai – išskyrų mėginio mikroskopavimas ar sėjimas.
Kodėl grybelinė ausų infekcija linkusi kartotis?
Pasikartojančios infekcijos neretai susijusios su susilpnėjusiu imunitetu, sumažėjusiu ausų sieros kiekiu, nuolatiniu ausų krapštymu ar gyvenimu šiltame, drėgname klimate.
