Širdies ligos apima daugybę formų ir gali paveikti skirtingas širdies dalis. Nors dažniausiai žmonės galvoja apie vainikinių arterijų ligą ir su ja susijusius infarktus, tačiau širdies sutrikimai gali būti ir kitokie. Problemos gali kilti dėl pačios širdies raumens, vožtuvų ar net elektrinių sistemų sutrikimų.
Kas yra širdies liga?
Širdies liga – tai bendrinis terminas, reiškiantis įvairius širdies darbą veikiančius sutrikimus. Vieni dažniausių yra vainikinių kraujagyslių susiaurėjimas, dėl kurio gali ištikti infarktas, tačiau egzistuoja ir įvairūs kiti širdies veiklos sutrikimai: aritmijos, vožtuvų problemos, širdies audinio pakitimai, įgimtos širdies ydos ar uždegiminiai procesai, pavyzdžiui, širdį supančio maišelio (perikardo) uždegimas.
Širdies ligos tipai
- Vainikinių arterijų susiaurėjimas dėl riebalinių sankaupų (aterosklerozė).
- Neritmingas širdies pulsas (aritmijos).
- Vožtuvų problemos.
- Širdies raumens pakitimai (kardiomiopatija).
- Sutrikęs širdies susitraukimas arba atsipalaidavimas (širdies nepakankamumas).
- Įgimtos širdies ligos, atsiradusios gimstant.
- Perikardo (širdį supančio maišelio) ligos.
Kaip dažnai pasitaiko širdies ligos?
Širdies ligos yra viena dažniausių mirties priežasčių visame pasaulyje. Vainikinių arterijų liga – pati dažniausia širdies liga. Širdies ligos diagnozuojamos įvairiose gyventojų grupėse, nepriklausomai nuo lyties ar etninės kilmės.
Širdies ligos simptomai
Širdies ligos požymiai labai priklauso nuo konkretaus sutrikimo. Dažniausi simptomai gali pasireikšti taip:
- Jausmas, kad širdis plaka stipriai, greitai ar nelygiai.
- Padidėjęs prakaitavimas.
- Svaigimas.
- Dusulys.
- Staigus silpnumas arba net sąmonės praradimas.
- Skausmas, spaudimo ar veržimo jausmas krūtinėje ar viršutinėje kūno dalyje.
- Skausmas kakle.
- Ūmus rėmens arba skrandžio diskomfortas.
- Pykinimas ar vėmimas.
- Tinimas apatinėje kūno dalyje.
- Nuovargis ir bendras silpnumas.
- Miego sutrikimai.
- Prastas fizinio krūvio toleravimas.
- Karščiavimas.
Ankstyvieji širdies ligos požymiai
- Kartkartėmis pasireiškiantis krūtinės skausmas.
- Dusulys netgi nedaug judant.
- Koju tinimas.
- Lėtinis nuovargis.
- Dažni apsvaigimo ar nualpimo epizodai.
Širdies ligos priežastys
- Randai ar išemija širdies raumenyje.
- Vainikinių arterijų užsikimšimas.
- Paveldėtos genetinės ydos.
- Kai kurių inkstų veiklos sutrikimai.
- Infekcinės ligos, įskaitant sunkias infekcijas kitose kūno vietose.
- Skydliaukės veiklos problemos.
- Reumatinės ligos.
- Senėjimas.
- Širdies traumos.
- Ankstesni infarktai.
- Autoimuninės ligos ir tam tikros kitos lėtinės ligos.
- Nėštumas.
- Tam tikri vaistai, pvz., kai kurios chemoterapinės medžiagos.
- Alkoholio, kokaino, amfetamino ar kitų medžiagų vartojimas.
- Padidėjęs kraujospūdis.
- Aritmijos.
Rizikos veiksniai
Širdies ligos tikimybė didėja, jeigu turite vieną ar kelis šiuos rizikos faktorius:
- Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.
- Hipertenzija.
- Rūkymas ar tabako gaminių vartojimas.
- Nepakankamas fizinis aktyvumas.
- Paveldimumas – jeigu šeimoje buvo širdies ligų.
- 2 tipo cukrinis diabetas.
- Viršsvoris arba didesnis nei 25 kūno masės indeksas.
- Nesubalansuota, nesveika mityba.
- Priklausomybė nuo kvaišalų ar alkoholio.
Komplikacijos
Širdies ligų pasekmės gali būti itin rimtos, nes viena ligos forma gali išprovokuoti kitą. Galimos komplikacijos:
- Miokardo infarktas.
- Širdies nepakankamumas.
- Kardiomiopatija.
- Insultas.
- Neritminga širdies veikla.
- Kardiogeninis šokas.
- Staigus širdies sustojimas.
- Vožtuvų veiklos sutrikimai.
- Plaučių kraujotakos hipertenzija.
- Kepenų ar inkstų pažeidimai.
Širdies ligos diagnostika
Širdies ligos diagnozė nustatoma atsižvelgiant į paciento nusiskundimus, fizinį ištyrimą, šeimos ir asmeninę ligų istoriją, taip pat įvairių tyrimų rezultatus. Specialistas išklauso paciento simptomus, atlieka apžiūrą ir, esant poreikiui, paskiria papildomus tyrimus.
Diagnozei taikomi tyrimai
- Elektrokardiograma (EKG).
- Ambulatoriniai širdies ritmo monitoriai.
- Echokardiograma (širdies echoskopija).
- Kompiuterinė tomografija (KT) širdžiai.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
- Kraujo tyrimai, ypač cholesterolio kiekiui nustatyti.
- Krūvio testai (stresas testas).
- Širdies kateterizacija.
Gydymo galimybės
Kaip bus gydoma širdies liga, priklauso nuo tikslios diagnozės. Dažnai tenka keisti kasdienius įpročius, vartoti vaistus ar, esant poreikiui, taikyti chirurgines intervencijas.
- Gyvenimo būdo keitimas – mažinti sočiųjų riebalų, druskos kiekį racione, atsisakyti tabako, daugiau judėti.
- Vaistai – jie padeda sumažinti kraujospūdį ir cholesterolio kiekį, tvarkyti širdies ritmo sutrikimus, kontroliuoti širdies nepakankamumą.
- Chirurginės procedūros – gali būti atvira krūtinės operacija, minimali invazija arba abliacija. Taikomos ir stentų įvedimo, kardioverterio implantavimo procedūros.
- Širdies reabilitacijos programos – prižiūrima fizinė veikla, mitybos konsultacijos ir palaikymas keičiant įpročius.
Atsigavimo trukmė
Pilnas pasveikimo laikas po gydymo labai priklauso nuo atliktų procedūrų pobūdžio. Po nedidelių intervencijų atsigauti galima per kelias dienas, po sudėtingesnių – pavyzdžiui, atviros širdies operacijos – gijimas gali trukti nuo šešių iki dvylikos savaičių.
Profilaktika
Norint sumažinti kai kurių širdies ligų išsivystymo riziką, svarbu laikytis sveikų įpročių:
- Siekite ir išlaikykite optimalų kūno svorį.
- Gydykite kitas lėtines ligas – cukrinį diabetą, hipertenziją, cholesterolio apykaitos sutrikimus.
- Kasdien bent 30–60 minučių paskirkite fizinei veiklai.
- Mokykitės valdyti stresą.
- Rinkitės mažiau druskos, sočiųjų riebalų vartojančius produktus.
- Venkite tabako gaminių.
Įgimtų širdies ligų išvengti nepavyks, nes su jomis žmogus gimsta.
Prognozė
Anksti diagnozavus širdies sutrikimus ir laikantis gydymo plano, daugelį ligų pavyksta kontroliuoti. Būtina reguliariai vartoti paskirtus vaistus ir aktyviai dalyvauti gydymo procese, kad būtų išvengta būklės pablogėjimo. Daugelis žmonių, atsakingai prižiūrėdami savo širdį, gali gyventi visavertį gyvenimą.
Kaip pasirūpinti savimi?
Susidūrus su dažniausia širdies liga – vainikinių arterijų ateroskleroze – savo sveikatą pagerinsite keisdami mitybą bei didindami fizinį aktyvumą. Taip pat dažnai skiriami medikamentai cholesterolio ir kraujospūdžio mažinimui.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu turite šeimos narių, kuriems buvo diagnozuotos širdies ligos, pasitarkite dėl papildomų rizikos veiksnių išsiaiškinimo. Taip pat nedelskite ieškoti medikų pagalbos, jei pajutote širdies ligai būdingus simptomus.
Kada būtina skubiai ieškoti pagalbos?
- Jei atsirado krūtinės skausmas, spaudimas ar diskomfortas.
- Staiga netekote sąmonės.
- Sunkiai kvėpuojate ar jaučiate stiprų dusulį.
Klausimai gydytojui
- Kokio tipo širdies liga man nustatyta?
- Ar ši liga gali grėsti mano artimiesiems?
- Koks gydymas man būtų naudingiausias?











