Hipertonija – tai būklė, kai raumenų tonusas yra per didelis. Tai ypač aktualu kūdikiams ir naujagimiams, kuriems hypertonija pasireiškia sustingusiais, sunkiau judančiais rankų, kojų ar kaklo raumenimis.
Kas yra raumenų tonusas?
Raumenų tonusu vadinamas natūralus raumenų pasipriešinimas judesiui ar įtampa. Paprastai tai leidžia mums išlaikyti taisyklingą laikyseną, valdyti refleksus, judesius ir padeda įvairių kūno sistemų veiklai. Jei raumenų tonusas padidėja per daug, žmogaus judesiai tampa griežti, tarsi mechaniški – sunku atpalaiduoti raumenis, mažėja lankstumas. Vaikams dėl hipertonijos sunku išlaikyti pusiausvyrą, vaikščioti, siekti ir sugriebti daiktus, kartais prireikia pagalbos valgant.
Hipertonijos tipai
- Spastinė hipertonija (spastiškumas) – judant atsiranda išryškėję refleksai ir raumenų spazmai.
- Distoninė hipertonija (rigidumas) – raumenų standumas nesikeičia, nepriklausomai nuo judesių.
Specialistas, norėdamas nustatyti hipertonijos tipą, judina vaiko galūnes skirtingais greičiais ir kryptimis, kad įvertintų raumenų atsaką.
Ką paveikia hipertonija?
Ši būklė gali pasireikšti tiek kūdikiams, tiek suaugusiesiems, kurių centrinė nervų sistema pažeista. Dažniausiai hipertonija pastebima vaikams iki dvejų metų amžiaus, tačiau gali išsivystyti ir vėliau, po traumų ar kaip kitų ligų simptomas.
Hipertonijos paplitimas
Kūdikiams gerokai dažniau diagnozuojama hipotonija (raumenų silpnumas) nei hipertonija. Tikslus hipertonijos atvejų dažnis nėra žinomas, kadangi ji dažnai būna kitų ligų dalis ar simptomas.
Kaip hipertonija veikia vaiko organizmą?
Dėl per didelio raumenų tonuso vaikui sunku valdyti judesius, nes tarp smegenų, nervų ir raumenų sutrinka signalų perdavimas. Tokiems vaikams sunku vaikščioti – griežti raumenys riboja judesių laisvę, dažnai vaikas netenka pusiausvyros ir gali pargriūti.
Hipertonijos simptomai
- Apribotas judesių diapazonas.
- Sudėtinga lankstyti ar judinti rankas, kojas, kaklą.
- Sutrikusi pusiausvyra, dažnos griūtys.
- Sąnarių nelankstumas, riboti judesiai.
- Pulsuojantis skausmas ar jautrumas raumenyse.
- Nevalingi raumenų trūkčiojimai arba staigūs judesiai (mioklonusas).
Sunkiais atvejais raumenys ir audiniai gali tiek sustingti, kad sąnariai visiškai nustoja judėti (kontraktūra), o judėti su tokiais sąnariais tampa labai sunku.
Hipertonijos priežastys
Ši būklė atsiranda, kai pažeidžiamos galvos ar nugaros smegenys – centrinė nervų sistema negali tinkamai reguliuoti nervų ir raumenų signalų. Jei šios jungtys sutrinka, raumenys negali atpalaiduoti įsitempimo – tonusas išlieka per didelis.
- Gimimo traumos, pavyzdžiui, deguonies trūkumas gimdymo metu.
- Smegenų navikai.
- Ligos, sukeliančios nervų ir raumenų signalų sutrikimus.
- CNS (centrinės nervų sistemos) sužalojimai.
- Smegenų vystymosi sutrikimai nėštumo metu.
- Insultas.
Sutrikimai, kurių simptomas gali būti hipertonija
- Cerebrinis paralyžius.
- Išsėtinė sklerozė.
- Parkinsono liga.
Pastebėjus hipertonijos požymių, gydytojai atidžiai ieško ir kitų galimų centrinės nervų sistemos ligų.
Ligos diagnozė
Pirmiausia gydytojas įvertina pagrindinius vaiko gebėjimus ir simptomus:
- Pusiausvyrą, koordinaciją.
- Smulkiosios motorikos įgūdžius (pvz., daiktų griebimą, rankų ir kojų judesius, gebėjimą sėdėti).
- Refleksus.
- Nervų funkciją.
Vertindamas simptomus, gydytojas taip pat apklausia apie šeimos sveikatos istoriją ir ieško galimų komplikacijų nėštumo ar gimdymo metu.
Kokie tyrimai reikalingi?
- Galvos ir nugaros smegenų vaizdiniai tyrimai (pvz., MRT ar KT).
- Elektromiograma – raumenų ir nervų veiklos matavimas.
Gydymo galimybės
Hipertonijos gydymas priklauso nuo simptomų stiprumo – siekiama pagerinti vaiko judesius, sumažinti raumenų standumą ir palengvinti kasdienybę:
- Individualūs pratimai, atsižvelgiant į raumenų galimybes.
- Fizinė terapija, padedanti praplėsti judesių lauką.
- Injekcijos į pažeistus raumenis tam tikromis medžiagomis, kurios blokuoja nervinius signalus.
- Vaistai, atpalaiduojantys raumenis.
- Gretutinių ligų, kurių simptomas yra hipertonija, gydymas.
Siekiant sumažinti griūčių, lūžių ar kitų traumų riziką, sunkiems pacientams rekomenduojama naudotis specialia mobilumo įranga.
Kaip greitai pagerėja savijauta?
Hipertonija išlieka visą gyvenimą, tačiau simptomus galima sumažinti ir pagerinti raumenų funkciją taikant ilgalaikį gydymą. Tai, kaip greitai pagerės vaiko būklė, priklauso nuo diagnozės priežasties ir ligos sunkumo.
Rizikos mažinimas
Ne visada galima išvengti hipertonijos, nes dažnai ją lemia nekontroliuojamos priežastys, pavyzdžiui, įgimti susirgimai. Tačiau gydytojas, planuodamas gimdymą, pasistengs sumažinti gimimo traumų ar komplikacijų riziką.
Kas laukia vaiką, turintį hipertoniją?
Būklės eiga priklauso nuo pirminės priežasties. Vieniems vaikams ilgalaikis gydymas gali būti efektyvus ir nelemti didesnių sveikatos problemų. Tačiau esant sunkiems atvejams, progresuojanti hipertonija blogina gyvenimo kokybę – gali susiformuoti ilgalaikis neįgalumas, išaukti griūčių, infekcijų ar žaizdų rizika. Gydymas, nukreiptas į pagrindinę ligą, pagerina prognozę.
Slauga namuose
Kūdikiui su šiomis problemomis ypač svarbi šeimos parama. Judesių vystymasis, tokie kaip daiktų griebimas ar ropojimas, gali vėluoti, tačiau nuosekliai laikantis individualaus gydymo plano pavyksta palengvinti simptomus ir padėti vaikui pasiekti amžiui būdingus raidos etapus. Augant vaikui, ilgalaikė priežiūra – ypač tęstinė kineziterapija – svarbi mobilumo gerinimui ir savarankiškumui.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į specialistą, jei pastebite šiuos požymius:
- Sunku judinti rankas, kojas ar kaklą.
- Iliusti raumenys, ypač ramybės būsenoje.
- Nevalingi raumenų trūkčiojimai.
Pagrindiniai klausimai gydytojui
- Kaip dažnai mano vaikui reikalinga kineziterapijos pagalba?
- Ar hipertoniją galėjo sukelti kita pagrindinė liga?
Hipertonija ir hipotonija: kuo skiriasi?
Hipertonija reiškia per didelį raumenų tonusą, tuo tarpu hipotonija – priešingai, per silpną raumenų įtampą. Hipotonija dar vadinama „supliuškaus kūdikio sindromu“, nes raumenys nesipriešina judesiui ir vaiko kūnas atrodo „minkštas“.
Tarptautinis hipertonijos kodas
Įgimtos hipertonijos atveju naudojamas tarptautinės ligų klasifikacijos (ICD-10) kodas P94.1. Jis skirtas medicinos specialistams ir apima diagnozę, simptomus bei poreikį gydyti šią būklę.
