Hiperaktyvi dubens dugno raumenų būklė (dar žinoma kaip hipertoninis dubens dugnas) – tai sutrikimas, kai dubens apačioje esančių raumenų grupė nuolat įsitempusi ar spazmuota. Tokia būsena gali būti tiek trumpalaikė, tiek trunkanti ilgą laiką, ir reikšmingai paveikti kasdienį gyvenimą.
- 1.Dubens dugno funkcija ir vaidmuo
- 2.Kas dažniausiai kuriems pasitaiko hipertoninis dubens dugnas?
- 3.Hiperaktyvaus dubens dugno simptomai
- 4.Galimos hipertoninio dubens dugno priežastys
- 5.Diagnozės nustatymas
- 6.Gydymo galimybės
- 7.Kaip sumažinti riziką susirgti?
- 8.Prognozė ir gyvenimas su hipertoniniu dubens dugnu
- 9.Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Dubens dugno funkcija ir vaidmuo
Dubens dugną sudaro raumenys, laikantys mūsų vidaus organus žemiau pilvo – pūslę, tiesiąją žarną, moterų atveju gimdą ir makštį, vyrų – prostatą. Šie raumenys išsidėstę tarp dubens kaulų, nuo gaktikaulio priekyje iki kryžkaulio gale, jungdami abi sėdimąsias kaulų dalis šone. Raumenys ir nervai dubens dugne atsakingi už šlapinimosi, tuštinimosi, seksualinę funkciją bei padeda išlaikyti pilvo organus tinkamoje vietoje.
Kas dažniausiai kuriems pasitaiko hipertoninis dubens dugnas?
Hipertoninis dubens dugnas gali pasireikšti bet kokios lyties ar amžiaus žmonėms. Jis priskiriamas prie dubens dugno disfunkcijų, kurios yra gana dažnos, tačiau dažnai ilgai neišaiškinamos. Tyrimai rodo, kad ši problema vienaip ar kitaip kamuoja apie vieną iš dešimties žmonių.
Hiperaktyvaus dubens dugno simptomai
Dažniausia šio sutrikimo išraiška – įvairaus pobūdžio skausmas. Jis gali būti nuolatinis arba pasireikšti tik tam tikrų veiksmų metu, pavyzdžiui, tuštinantis, lytinių santykių metu ar šlapinantis. Skausmas gali būti apibendrintas (dubeninėje srityje, apatinėje nugaros dalyje ar klubuose) arba lokalizuotas konkrečiai šlapimo pūslei ar tiesiajai žarnai.
Šlapinimosi simptomai
- Skausmas šlapimo pūslėje ar šlapinimosi metu
- Dažnas noras šlapintis
- Sunkumas pradėti šlapintis arba nestabili šlapimo srovė
Tuštinimosi simptomai
- Sudėtingas tuštinimasis arba jausmas, kad neišsituštinate iki galo
- Skausmas tuštinantis ar po tuštinimosi
- Skausmas leidžiant dujas
- Užkietėję viduriai
Seksualiniai simptomai
- Skausmas lytinių santykių metu ar po jų
- Orgazmo negalėjimas arba sunkumas jį pasiekti
- Erekcijos sunkumai ar skausmas erekcijos arba ejakuliacijos metu
Simptomai dažniausiai išsivysto palaipsniui ir laikui bėgant stiprėja. Svarbu kuo anksčiau kreiptis į gydytoją net esant nežymiems simptomams, nes negydomas sutrikimas retai praeina savaime.
Galimos hipertoninio dubens dugno priežastys
Šio sutrikimo priežastys įvairios ir dažnai susipynusios. Riziką padidina:
- Nuolatinis šlapimo ar išmatų sulaikymas, ypač jei išmokstama to vaikystėje ir įprotis išlieka suaugus
- Dubens raumenų pažeidimai ar traumos – po operacijų, nėštumo ar gimdymo, patyrus traumą
- Neteisinga kūno padėtis, ilgas sėdėjimas, netolygus eisenos ar dubens kaulų išsidėstymas
- Susijusios skausmingos būklės: dirgliosios žarnos sindromas, endometriozė, vulvodinija, išangės įtrūkimai, skausmingos pūslės sindromas
- Seksualinė ar fizinė prievarta
- Psichologiniai veiksniai: stresas, depresija, nerimas
Diagnozės nustatymas
Diagnozuojant hipertoninį dubens dugną, gydytojas pirmiausia domisi simptomais ir žmogaus medicinine istorija. Bus teiraujamasi apie šlapinimosi, tuštinimosi įpročius, seksualinį gyvenimą. Nors šios temos gali būti jautrios, atvirumas padės tiksliai nustatyti priežastį.
Dažniausiai atliekamas ir fizinis ištyrimas:
- Apžiūrimas dubens srities raumenų funkcionavimas, vertinama jų įtampa, gebėjimas atsipalaiduoti
- Tiriama tiesioji žarna ir išangė (skaitmeninė rektalinė apžiūra)
- Atliekama makšties apžiūra (moters atveju)
Gali būti paskirti papildomi tyrimai, pvz.:
- Anorektalinis manometrijos tyrimas – atspindi raumenų susitraukimus ir atsipalaidavimą naudojant balionėlį ir matavimo prietaisą
- Elektromiografija – matuoja raumenų elektrinį aktyvumą, kai raumenys susitraukia ar atsipalaiduoja
- Defekografija – tiesiosios žarnos veiklos patikra rentgeno pagalba, panaudojant specialų kontrastą
- Urodinaminiai tyrimai – parodo šlapimo pūslės ir šlapinimosi funkciją
Gydymo galimybės
Gydymas dažniausiai pradedamas taikant kineziterapiją, kurios tikslas – išmokyti raumenis tinkamai įsitempti ir atsipalaiduoti. Specialistas, išmanantis dubens dugno sutrikimų gydymą, parengs individualų planą. Naudojamos priemonės gali būti:
- Biofeedback metodika, padedanti suvokti ir kontroliuoti raumenų darbą
- Atsipalaidavimo pratimai dubeniui, pilvo sienai
- Masažiniai, tempimo pratimai, sąnarių mobilizacija
Prireikus skiriama ir kitų priemonių:
- Akupunktūra
- Vaistai, šalinantys skausmą, nerimą, užkietėjimą ar dažną šlapinimąsi
- Nervų stimuliacija, padedanti kontroliuoti nelaikymą
- Injekcijos į skausmo taškus (kortikosteroidai ar botulinas)
Kartais į gydymo komandą įtraukiami ir kiti specialistai: gastroenterologai (vidurių užkietėjimo valdymui, dubens dugno vertinimui), koloproktologai (tuštinimosi sutrikimų atvejais), ginekologai ir urologai (lytinei bei šlapimo funkcijai), psichoterapeutai ir seksologai.
Kaip sumažinti riziką susirgti?
Siekiant prevencijos svarbu išmokti atpažinti ir kontroliuoti dubens dugno raumenų susitraukimus ir atsipalaidavimą. Taip pat gali padėti šie įpročiai:
- Kasdien praktikuojamos atsipalaidavimo, sąmoningumo technikos
- Pratimai dubens dugno raumenims nėštumo metu ir po gimdymo
- Joga, stiprinanti dubens raumenis
- Kova su vidurių užkietėjimu ir vengimas stipriai stangintis
- Kreipimasis į gydytoją pajutus dubens ar išangės skausmą
- Psichologinė pagalba po trauminių patirčių
- Vengimas ilgai sulaikyti šlapimą ar išmatas
Prognozė ir gyvenimas su hipertoniniu dubens dugnu
Nors ši būklė reikalauja kantrybės ir nuoseklaus gydymo, dauguma žmonių, gavę tinkamą pagalbą, jaučia akivaizdų simptomų palengvėjimą ar visiškai jų atsikrato. Jei simptomai išlieka ar atsinaujina, gydytojas gali rekomenduoti kitus specialistus – pagal individualius poreikius.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jeigu jaučiate nemalonų skausmą dubens srityje, sunkumų šlapinantis, tuštinantis ar lytinių santykių metu, nedelskite – šie simptomai retai praeina be gydymo, todėl svarbu ieškoti pagalbos.
Susiję įrašai
