Hipotonija – tai raumenų tonuso sumažėjimas, kai raumenys tampa neįprastai minkšti ir stokoja pasipriešinimo net ir minimaliai juos judinant. Dažnai šis reiškinys vadinamas „supliušusio kūdikio sindromu“, nes sergantieji atrodo tarsi neturėtų jėgų išlaikyti kūno laikysenos ar sulenkti galūnių.
Hipotonijos esmė
Raumenų tonusas reiškia įtampą ar pasipriešinimą, kurį raumenys jaučia net ramybės būsenoje. Tipiškai, jei įspaudžiate sau bicepsą, pajuntate tam tikrą standumą. Hipotonijos atveju raumenys būna pastebimai minkštesni – gudžiant ar liečiant jaučiama, kad raumuo neturi įprasto tvirtumo.
Ši būklė veikia ne tik pačią laikyseną, bet ir gebėjimą naudotis refleksais, koordinuotai judėti, o vaikams – netgi pilnai vystytis. Dažniausiai dėl silpno raumenų tonuso rankos ir kojos atrodo „nuleistos“, kūdikiai gali turėti sunkumų sėdint, laikant galvą ar sulenkiant alkūnes bei kelius.
Reikia atskirti hipotoniją ir raumenų silpnumą – nors jie dažnai pasireiškia kartu, hipotonija apibrėžia būtent raumenų minkštumą, o ne jų stiprumo stoką.
Ką paveikia hipotonija?
Ši būklė dažniausiai diagnozuojama ankstyvoje vaikystėje – ypač pirmaisiais šešiais gyvenimo mėnesiais. Visgi hipotonija gali išsivystyti ir suaugusiems, pavyzdžiui, po traumų arba dėl kitų sveikatos sutrikimų.
Paplitimas
Hipotonija yra viena dažniausių naujagimius veikiančių motorinių sutrikimų. Tiksli ligos statistika nežinoma, nes hipotonija dažniausiai pasireiškia kaip kitos – dažnai genetinės ar įgimtos – ligos simptomas.
Ar hipotonija yra negalia?
Jei hipotonija pasireiškia savaime, ji gali apsunkinti žmogaus kasdienybę, todėl gali būti laikoma negalia. Vis dėlto tai labai retas atvejis, nes dažniausiai hipotoniją sukelia kita pagrindinė liga. Tikroji negalios priežastis dažniausiai slypi tame pagrindiniame sveikatos sutrikime, o ne pačioje hipotonijoje.
Verta žinoti, kad raumenų tonuso sumažėjimas neturi įtakos žmogaus intelektui.
Hipotonijos simptomai
Maži vaikai, kuriems būdinga hipotonija, dažnai apibūdinami kaip „minkšti“ ar net „supliušę“. Tipiniai simptomai:
- Galvos neišlaikymas ar sunkumai valdyti kaklo raumenis.
- Kūdikio laikymas ant rankų sukelia jausmą, kad jis „išslysta“, tarsi būtų be jėgų.
- Kūdikis negali atsiremti į kojas ar išlaikyti kojų svorio.
- Rankos ir kojos tarsi be gyvybės, nesulenktos per alkūnes ar kelius.
- Gali kilti sunkumų ryjant ar žindant krūtį.
- Verksmas yra silpnas.
- Pastebimas bendras raumenų silpnumas.
Vaikai, turintys hipotoniją, dažnai vėliau įgyja svarbius motorinius gebėjimus – pavyzdžiui, vėluoja sėdėti, ropoti, vaikščioti, pradėti kalbėti ar savarankiškai valgyti.
Kas sukelia hipotoniją?
Ši būklė išsivysto dėl sutrikusio signalų perdavimo tarp smegenų, nugaros smegenų, nervų ir raumenų. Įvairios prielaidos gali lemti tokį sutrikimą:
- Ligos, susijusios su nenormaliu smegenų vystymusi ar pažeidimu dar vaisiaus vystymosi metu.
- Nervų ir raumenų tarpusavio sąveiką trikdančios būklės.
- Pažeidimai, tiesiogiai veikiantys raumenis.
- Nervų pažeidimai, atsakingi už impulsų perdavimą raumenims.
- Infekcijos.
- Oro trūkumas prieš gimimą ar iškart po jo.
Ligos, kuriose pasireiškia hipotonija
Dažnai hipotonija yra tik lydintis rimtesnės ligos simptomas. Tokios būklės gali būti įgimtos ar genetinės ir pakenkti nervų arba smegenų vystymuisi augant:
- Achondroplazija.
- Dauno, Prader-Willi, Williams sindromai.
- Tay-Sachs liga.
- Spinalinė raumenų atrofija.
- Trisomija 13.
Taip pat hipotoniją gali sukelti:
- Neišnešiotumas (gimimas iki 37 savaičių).
- Cerebrinis paralyžius.
- Nuodų ar toksinų poveikis.
- Hipotireozė.
- Miego apnėja.
- Nugaros smegenų trauma.
Diagnozė ir tyrimai
Kaip atpažįstama hipotonija?
Dažniausiai ši būklė nustatoma anksti – vos gimus vaikui ar dar nesulaukus pusės metų. Gydytojas stebi fizinius kūdikio požymius ir vertina:
- Pusiausvyrą bei koordinaciją.
- Motorinius gebėjimus (griebimą, apvirtimą, sėdėjimą).
- Refleksus.
- Jutiminius gebėjimus (regą, klausą, lytėjimą).
Taip pat aptariama šeimos sveikatos bei genetinė istorija, analizuojama, ar buvo komplikacijų nėštumo ar gimdymo metu.
Kokie tyrimai atliekami?
Gydytojui įtarus hipotoniją, stengiamasi išsiaiškinti pagrindinę jos priežastį. Dažnai gali būti paskirti šie tyrimai:
- Smegenų vaizdiniai tyrimai (MRT ar KT)
- Genetiniai tyrimai, ieškant galimų chromosomų pakitimų.
- Elektromiografija raumenų ir nervų veiklos analizei.
Gydymo galimybės
Nustačius hipotoniją, gydytojų tikslas – identifikuoti ir gydyti pagrindinę ligą, kuri sukėlė raumenų tonuso sumažėjimą. Skiriami šie terapijos būdai:
- Fizinė bei ergoterapija motorinių įgūdžių stiprinimui.
- Kalbos ir rijimo terapija kalbos, kvėpavimo, valgymo sunkumams spręsti.
- Sensorinės stimuliacijos terapija, padedanti gerinti jutimus.
Kūdikiams su stipria hipotonija neretai reikia papildomų priemonių – jei jie negali valgyti patys, maitinimui naudojami vamzdeliai į nosį arba skrandį.
Perspektyvos ir eiga
Hipotonijos eiga labai priklauso nuo ją sukėlusios priežasties. Kuo greičiau bus pritaikytas tinkamas gydymas, tuo didesnė tikimybė pagerinti raumenų tonusą – laikui bėgant vaikai dažniausiai įgyja daugiau jėgų ir geriau išmoksta judėti.
Tačiau jei priežastis yra genetinė ar progresuojanti liga, simptomai gali stiprėti. Tokiais atvejais reikėtų pasitarti su gydytoju arba genetinės konsultacijos specialistu.
Prevencijos galimybės
Daugumos atvejų hipotonijos išvengti neįmanoma, nes dažnai ją lemia paveldimos ar įgimtos ligos. Jei šeimoje jau buvo genetinių ligų, prieš planuojant nėštumą rekomenduojama pasitarti su gydytoju dėl genetinių tyrimų.
Nėštumo metu svarbu rūpintis savo sveikata, laikytis gydytojo patarimų, atsisakyti žalingų įpročių (tabako, narkotikų), tinkamai maitintis ir gydyti bet kokias sveikatos problemas, galinčias paveikti nėštumo eigą. Tai gali sumažinti priešlaikinio gimdymo riziką, kuris taip pat gali lemti raumenų tonuso sutrikimus.
Kasdienis gyvenimas su hipotonija
Auginant kūdikį su silpnu raumenų tonusu, būtina imtis didesnių atsargumo priemonių. Kūdikius reikia kelti švelniai – laikant už pažastų jie gali išslysti, nes trūksta raumeninio pasipriešinimo, todėl rinkitės atramas po galva ir nugara. Tokiems vaikams sunkiau išlaikyti save ar judėti taip, kaip jų bendraamžiams.
Labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl pritaikytos terapijos – būtent ji ilguoju laikotarpiu padeda stiprinti raumenų tonusą ir gebėjimą savarankiškai judėti.
Pasikeitę simptomai: kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus, kad vaiko raumenų tonusas silpnėja, ar atsirado sunkumų, kurių anksčiau nebuvo – pavyzdžiui, vaikas jau mokėjo sėdėti ar laikyti daiktą, bet staiga nebegali to padaryti, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Klausimai gydytojui
- Ar mano vaiko hipotoniją lėmė genetinė liga?
- Kaip dar galiu padėti vaikui stiprinti raumenų tonusą namuose?
Dažniausiai užduodami klausimai
Skirtumai tarp hipotonijos vaikystėje ir suaugusiame amžiuje
Ir kūdikiai, ir suaugusieji gali susidurti su hipotonija. Jei diagnozė nustatyta vaikui, ji paprastai išlieka visam gyvenimui, net jei simptomai gerėja. Suaugusiems hipotonija gali išsivystyti, pavyzdžiui, po sunkių traumų, insulto ar kai kurių neurologinių ligų. Tiek vaikams, tiek suaugusiems simptomai gali būti panašūs: sumažėjęs raumenų tonusas, judesių nevikrumas, ypač kilant nuo grindų ar kėdės, didesnis lankstumas per alkūnes ir kelius.
Motorinių gebėjimų gerinimas paprastai siejamas su specialiomis terapijomis ir pagrindinės ligos gydymu.
Kuo hipotonija skiriasi nuo hipertonijos?
Hipotonija reiškia sumažėjusį raumenų tonusą ir silpnus, minkštus raumenis, kai tuo tarpu hipertonija apibrėžiama kaip per didelis raumenų tonusas – tuomet raumenys tampa standūs, sunku judinti galūnes.
