Idioventrikulinis ritmas – tai retas širdies ritmo sutrikimas, kai širdies apatiniai skyriai (skilveliai) plaka lėčiau nei įprasta. Ši būsena dažniausiai pasireiškia, kai širdies viršutiniuose skyriuose esantis natūralus širdies stimuliatorius nesugeba palaikyti pastovaus ritmo, todėl impulsą pradeda generuoti skilveliai.
Kas yra idioventrikulinis ritmas
Šio ritmo metu širdis dažniausiai plaka vos iki 50 kartų per minutę. Skirtingai nuo ventrikulinės tachikardijos, kai širdis plaka virš 100 kartų per minutę, idioventrikulinis ritmas žymiai lėtesnis ir dažnai būna laikinas. Jei pulsas pasiekia 50–110 dūžių per minutę, toks ritmas vadinamas pagreitėjusiu idioventrikuliniu ritmu.
Idioventrikulinis ir jungiamasis ritmas
Abi šios būsenos atsiranda, kai širdies impulsai prasideda netinkamoje vietoje, tačiau idioventrikulinis ritmas kyla skilveliuose (apatiniuose skyriuose), o jungiamasis ritmas – viršutinės ir apatinės širdies dalies sandūroje. Skirtinga pradžios vieta lemia skirtingus simptomus ir gydymo būdus.
Kam gali pasireikšti idioventrikulinis ritmas
Šis širdies ritmo sutrikimas gali ištikti žmones, kurie serga išplitusiu ar visišku širdies laidumo sutrikimu, patyrė sinusinio mazgo veiklos sutrikimų, išgyveno miokardo infarktą arba vartoja kai kuriuos vaistus ar neteisėtus preparatus. Retai, bet pasitaiko nuo gimimo turinčių širdies defektų atvejais.
- Idioventrikulinis ritmas gali būti stebimas žmonėms, turintiems išeminę kardiomiopatiją, reumatinę širdies ligą, išsiplėtusią kardiomiopatiją, ūminį koronarinį sindromą ar ūminį miokarditą.
- Pagreitėjęs idioventrikulinis ritmas pasitaiko net ir kliniškai sveikiems sportininkams, tačiau dažniau sergant širdies raumens ligomis.
Idioventrikulinio ritmo simptomai
Dažniausiai žmonės nejaučia jokių simptomų, sergant šiuo ritmo sutrikimu. Retesniais atvejais gali pasireikšti:
- Jausmas, kad trūksta energijos (nuovargis)
- Galvos svaigimas
- Sąmonės netekimas
- Širdies plakimo pojūtis
Idioventrikulinio ritmo priežastys
- Miokarditas (širdies raumens uždegimas)
- Miokardo infarktas
- Tam tikros kardiomiopatijos (širdies raumens ligos)
- Reanimacija po staigios širdies sustojimo
- Per didelis kalio kiekis kraujyje
- Apsinuodijimas digoksinu
Kaip nustatomas idioventrikulinis ritmas
Nustatant šį širdies ritmo sutrikimą, gydytojas domėsis jūsų sveikatos ir šeimos ligų istorija bei atliks išsamų patikrinimą. Paprastai naudojami širdies elektrinio aktyvumo tyrimai:
- Holterio monitoravimas (ilgalaikis širdies ritmo stebėjimas)
- Elektrokardiograma (EKG), kuri rodo nuolatinį skilvelių ritmą, tačiau nebūna viršutinių širdies skyrių ritmo
Gydymas ir valdymas
Didžiajai daliai žmonių ši būklė yra nepavojinga ir specifinis gydymas nereikalingas. Paprastai pakanka pašalinti priežastį, pavyzdžiui, nutraukti sukeliamą vaistą ar stabilizuoti širdies darbą.
Kokie gydymo būdai taikomi?
- Jei idioventrikulinis ritmas yra pagreitėjęs ir kraujospūdis krenta, gydytojas gali skirti vaistų (tokių kaip atropinas ar izoproterenolis) išretinti ar pakoreguoti ritmą.
- Kartais gali prireikti prietaiso, kuris padeda atstatyti normalų viršutinių širdies skyrių ritmą.
Kaip sumažinti riziką
- Rinkitės širdžiai draugišką mitybą ir reguliariai judėkite.
- Stebėkite bei palaikykite elektrolitų pusiausvyrą kraujyje.
Ligos prognozė
Didžioji dalis sergančiųjų idioventrikuliniu ritmu nejaučia didelių pakitimų kasdieniame gyvenime – ši būklė dažnai savaime išnyksta ir labai retais atvejais tampa pavojinga. Vis dėlto jei jaučiate alpimą ar ilgai neatsistato normalus širdies ritmas, svarbu kreiptis į medikus.
Kada būtina kreiptis į gydytojus
Daugeliu atvejų idioventrikulinis ritmas praeina be gydymo ir neatneša didelių rūpesčių. Tačiau jei būklė nepraeina savaime kartu su sąmonės praradimu ar stipriu silpnumu, nedelskite pasitarti su savo gydytoju.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokia tikroji mano būklės priežastis?
- Kokie gydymo būdai man labiausiai tiktų, jei jų prireiktų?
