Testosteronas dažniausiai asocijuojamas su vyrais, tačiau šio hormono, nors ir žymiai mažesnėmis dozėmis, reikia ir moterims. Jis organizme atlieką svarbų vaidmenį – veikia kaulų tvirtumą, raumenų jėgą, lytinį potraukį bei nuotaiką. Tačiau kaip atpažinti, kai jo trūksta, ir kodėl taip nutinka?
Kas lemia mažą testosterono kiekį moterims
Nuo trisdešimties metų amžiaus testosterono gamyba moterų organizme palaipsniui mažėja. Menopauzės metu šio hormono kiekis sumažėja net dvigubai, o moterims, kurioms pašalintos kiaušidės, testosterono lygis gali nukristi dar labiau – juk kiaušidės atsakingos už didžiąją dalį šio hormono gamybos.
Be amžiaus ar ovarektomijos, testosterono trūkumą gali paskatinti ir kitos priežastys:
- Turnerio sindromas, kai kiaušidės neišsivysto visiškai
- Hipofizės navikai
- Gydymas chemoterapija ar radioterapija
- Antinksčių veiklos nepakankamumas
- Kiaušidžių veiklos sutrikimai
- Mitybos nepakankamumas ar valgymo sutrikimai
- Padidėjęs prolaktino kiekis (hiperprolaktinemija)
- Hormoniniai kontraceptikai ir kai kurie kiti vaistai
- Per anksti prasidėjusi menopauzė (iki 40 metų)
- Intensyvus fizinis krūvis ar stresas, dėl ko sutrinka menstruacijos (hipotalaminė amenorėja)
Kai kuriems žmonėms mažą testosteroną gali lemti ir genetiniai veiksniai, trukdantys pasisavinti ar pasigaminti DHEA bei DHEA-S – medžiagas, iš kurių vėliau susidaro testosteronas.
Kaip testosteronas veikia moterų organizmą
Testosteronas, nors ir laikomas vyrišku hormonu, moters organizme padeda:
- Palaikyti lytinį potraukį (libido)
- Stiprinti kaulus bei raumenis
- Reguliuoti nuotaiką ir energijos lygį
- Užtikrinti taisyklingą mėnesinių ciklą ir vaisingumą
Mažo testosterono simptomai moterims
Nors galutinai įvertinti testosterono kiekį galima tik atlikus kraujo tyrimą, pastebimi požymiai gali paskatinti pasitikrinti savo sveikatą. Simptomai dažniausiai būna šie:
- Mažas lytinis potraukis
- Energijos stoka, nuovargis
- Raumenų jėgos sumažėjimas, silpnumas
- Sunkumai pastoti, nevaisingumas
- Nereguliarios mėnesinės
- Makšties sausumas
- Depresija arba nerimas
- Plaukų slinkimas, plonėjantys ar trapūs plaukai
- Sausa oda
- Miego sutrikimai
Diagnozavimo būdai
Norint išsiaiškinti, ar testosterono trūksta, reikalingas vizitas pas gydytoją. Apžiūros ir pokalbio metu renkami duomenys apie sveikatą bei simptomus, dažniausiai skiriamas kraujo tyrimas. Testosterono lygis moters organizme gali svyruoti priklausomai nuo ciklo fazės ar net paros laiko, tad gydytojas parinks tinkamiausią laiką tyrimui.
Nėra vienos aiškios normos, kiek tiksliai turėtų būti testosterono moterims. Vertinant tyrimo atsakymus atsižvelgiama į moters amžių bei ciklo dieną, nes su laiku šio hormono kiekis natūraliai mažėja.
Mažo testosterono simptomai dažnai būna panašūs į kitų sveikatos sutrikimų (depresijos, skydliaukės ligų, mažakraujystės) požymius, todėl svarbu atlikti išsamią diagnostiką ir neapsiriboti vien hormonų kiekiu.
Mažo testosterono gydymas moterims
Šio hormono trūkumo gydymas kelia daug diskusijų. Mokslinių tyrimų apie testosterono terapijos efektyvumą ir saugumą moterims nedaug, todėl nėra aiškios gydymo tvarkos ar visoms tinkančios dozės.
Dažnu atveju moterims taikomas toks pat gydymas kaip ir vyrams – skiriamos labai mažos testosterono dozės įvairiomis formomis. Dažniausiai naudojamos:
- Injekcijos
- Hormoninės granulės
- Kremai
- Pleistrai
- Geliai
- Tabletės ar kapsulės
Dalis moterų renkasi DHEA papildus – ši medžiaga padeda organizmui gaminti testosteroną. Tokie papildai yra prieinami be recepto, tačiau jų kokybė ir saugumas nėra griežtai kontroliuojami.
Renkantis gydymo būdą būtina aptarti visas galimas rizikas su gydytoju. Specialistai dažnai rekomenduoja skirti testosteroną moterims tik esant aiškiai pagrįstiems simptomams ir įvertinus naudą bei galimą žalą.
Galimi hormonų terapijos šalutiniai reiškiniai
- Aknė (spuogai)
- Vyriško tipo plikimas
- Padidėjęs plaukuotumas
- Balsas tampa žemesnis
- Padidėjusi klitoris
Kada verta kreiptis į gydytoją
Jei pastebite, kad patiriate atitinkamus simptomus ar tiesiog nerimaujate dėl hormoninės sveikatos, verta pasitarti su specialistu. Tik išsami apžiūra ir kraujo tyrimai leis tiksliai nustatyti priežastis ir priimti sprendimą dėl tinkamo gydymo.
