Meningitas – tai pavojinga būklė, kai uždegimu apimamos galvos ir nugaros smegenų dangalai, dar vadinami meningomis. Šios apsauginės membranos yra itin svarbios, nes saugo centrinę nervų sistemą nuo sužeidimų, padeda palaikyti smegenų struktūrą bei turi kraujagyslių, nervų ir apsauginio skysčio.
Kas yra meningitas?
Meningitas – uždegiminis procesas, pažeidžiantis smegenų ir nugaros smegenų dangalus. Dažnai ši liga vadinama tiesiog spinaliniu meningitu. Uždegimą gali sukelti tiek infekciniai agentai – dažniausiai virusai, bakterijos, grybeliai, parazitai ar amebos, – tiek įvairios neinfekcinės priežastys, tokios kaip autoimuninės ligos ar traumos.
Meningito rūšys
- Bakterinis meningitas.
- Virusinis meningitas.
- Grybelinis meningitas.
- Parazitų sukeltas ar eozinofilinis meningitas (taip pat vadinamas eozinofiliniu meningoencefalitu).
- Pirminis amebinis meningitas (sukelia Naegleria fowleri ameba).
- Vaistų sukeltas („aseptinis”) meningitas, kurį retai sukelia tam tikri vaistai (dažniausiai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir antibiotikai).
- Lėtinis meningitas, kai uždegimas tęsiasi ilgiau nei mėnesį.
- Ūmus meningitas: čia simptomai pasireiškia staiga ir būna itin ryškūs (dažnai būdinga bakteriniam tipui).
Kuo meningitas skiriasi nuo encefalito?
Skiriamasis požymis – uždegimo vieta. Meningitas pažeidžia apsauginius galvos bei nugaros smegenų dangalus, o encefalitas – pačias smegenis. Kartais abu procesai gali vykti kartu.
Kokie žmonės labiau rizikuoja susirgti meningitu?
Meningito riziką padidina tam tikros gyvenimo aplinkybės ar sveikatos būklės:
- Maži vaikai (ypač iki 5 metų amžiaus).
- Asmenys, kurių imunitetas nusilpęs dėl ligų, vaistų ar organų transplantacijos.
- Gyvenimas bendruomenėse – studentų bendrabučiuose ar globos namuose.
- Smegenų dangalų (CSF) nuotėkis.
- Blužnies nebuvimas ar jos pažeidimas.
- Kelionės ar gyvenimas šalyse, kuriose meningitą sukeliančių infekcijų paplitimas didelis.
- Dažnos kvėpavimo takų infekcijos, ausų uždegimai ir pneumokokinė plaučių uždegimas.
- Galvos, stuburo sužeidimai.
- Paveldimos kraujo ligos, pvz., pjautuvinė anemija.
- Lėtinis stiprus alkoholio vartojimas.
Meningito simptomai
Meningito požymiai gali skirtis pagal amžių ir priežastį. Labai dažnai bakteriniu meningitu sergančius žmones simptomai užklumpa staiga, o liga progresuoja greitai.
- Kaklo sustingimas.
- Karščiavimas.
- Stiprus galvos skausmas.
- Pykinimas ar vėmimas.
- Didesnis jautrumas šviesai (fotofobija).
- Sumišimas arba pakitusi sąmonė.
- Nerangumas, ryški mieguistumas ar sunkiau žadinamas žmogus.
- Sumažėjęs apetitas.
- Smulkios, taškinės dėmelės odoje (petechijos), primenančios bėrimą.
Savybės, būdingos tam tikroms meningito formoms
- Amebiniam meningitui gali pasireikšti papildomi simptomai, tokie kaip haliucinacijos, pusiausvyros sutrikimas ar dėmesio koncentracijos problemos.
Kūdikių meningito požymiai
- Išsipūtusi minkštas viršugalvio vieta (momenėlis).
- Noras mažai valgyti, vangumas.
- Lėtas reagavimas į dirgiklius.
- Mieguistumas, sunkumas pažadinti.
Kaip užsikrečiama meningitu?
Priklausomai nuo to, kokia priežastis lemia meningitą, užsikrėtimo būdai skiriasi:
- Bakteriniai ir virusiniai sukėlėjai dažniausiai plinta nuo žmogaus žmogui, per kosulį, artimą kontaktą ar lašelius.
- Kai kuriomis formomis galima užsikrėsti per maistą arba vandenį, pavyzdžiui, užterštą parazitais ar amebomis.
- Grybeliai gali būti įkvėpti su dulkėmis iš aplinkos.
- Neinfekcinis meningitas dažnai susijęs su ligomis (pvz., vilklige), traumu ar chirurginėmis intervencijomis.
- Retkarčiais meningitas išsivysto kaip šalutinis kai kurių vaistų poveikis.
Ar meningitas užkrečiamas?
Pats meningitas kaip uždegimas neužkrečiamas, tačiau daugumą jį sukeliančių virusų ir bakterijų galima perduoti tiesioginio ar artimo kontakto metu.
Meningito atsiradimo priežastys
Bakterijų sukeliamas meningitas
- Streptococcus pneumoniae (pneumokokas).
- B diagnostikos Streptococcus grupė.
- Neisseria meningitidis.
- Haemophilus influenzae.
- Listeria monocytogenes.
- E. coli bakterijos.
- Mycobacterium tuberculosis sukelėjai.
Virusų sukeliamas meningitas
- Ne poliomielito enterovirusai.
- Parotito virusas (kiaulytė).
- Herpes virusai (herpes simplex, vėjaraupių, Epstein-Barr ir kt.).
- Tymai.
- Gripas.
- Arbovirusai – pavyzdžiui, Vakarų Nilo virusas.
- Lymphocytic choriomeningitis virusas.
Grybelinio meningito priežastys
- Coccidioides rūšies grybeliai.
Parazitų sukelto meningito priežastys
- Angiostrongylus cantonensis.
- Baylisascaris procyonis.
- Gnathostoma spinigerum.
Amebinis meningitas
- Naegleria fowleri ameba.
Neinfekcinio meningito priežastys
- Sisteminė raudonoji vilkligė (vilkligė).
- Tam tikri vaistai, tokie kaip NVNU ar antibiotikai.
- Galvos traumos, chirurginės operacijos.
Kaip nustatomas meningitas?
Tik gydytojas gali patikimai nustatyti meningito diagnozę. Apžiūrima, vertinami simptomai, atliekami laboratoriniai ir vaizdiniai tyrimai. Diagnozę patvirtina galvos ar stuburo skysčių analizė (liumbalinė punkcija), kraujo tyrimai, galimi nosies, gerklės ar išmatų tyrimai. Smegenų vaizdavimas (kompiuterinė tomografija arba MRT) reikalingas įvertinti uždegimo išplitimą.
Pagrindiniai tyrimai
- Nosies ar gerklės tepinėlis infekcijos žymenims nustatyti.
- Liumbalinė punkcija – tyrimas, kai speciali adata surenkamas smegenų skystis.
- Kraujo mėginių paėmimas laboratorinei analizei.
- Smegenų vaizdavimas – jei įtariamas uždegimas ar komplikacijos.
- Išmatų (stool) mėginys infekcinėms priežastims nustatyti.
Meningito gydymas
Kokį gydymą paskirs gydytojas, nulemia ligos pobūdis. Bakterinėms infekcijoms gydomi antibiotikai, grybelinėms – priešgrybeliniai vaistai, tam tikrais atvejais – antivirusiniai preparatai. Jei uždegimas neinfekcinės kilmės, gydoma pagrindinė liga arba mažinami simptomai.
- Antibiotikai – pirmo pasirinkimo vaistai bakteriniam meningitui.
- Antivirusiniai vaistai – kai kurie virusinio meningito atvejai (pvz., herpes ar gripo virusams).
- Priešgrybeliniai vaistai grybeliniam meningitui.
- Kortikosteroidai (pvz., deksametazonas, prednizolonas) gali būti paskirti uždegimui slopinti.
- Skausmo malšintuvai, intraveninės skysčių infuzijos (ypač jei stiprus karščiavimas ar vėmimas).
Simptomams pagerėti užtrunka nuo kelių dienų iki savaitės ar dar ilgiau, o visiškas atsistatymas gali trukti kelias savaites ar mėnesius.
Kaip sumažinti meningito riziką?
Apsauga nuo meningito prasideda nuo prevencijos priemonių:
- Skiepai nuo pagrindinius meningito sukeliančių bakterijų ir virusų. Pasitarkite su gydytoju, kokie skiepai tinka pagal jūsų amžių ar sveikatos būklę.
- Dažnas rankų plovimas su muilu ir vandeniu.
- Vengti kontakto su sergančiaisiais ar laikytis higienos taisyklių: kosėti ar čiaudėti į nosinę, dezinfekuoti paviršius.
- Nesimaudyti ar negerti galimai užteršto vandens, naudoti tinkamai apdorotą vandenį nosiai praplauti.
- Vengti nepasterizuoto pieno ar jo produktų.
- Apsisaugoti nuo uodų ir erkių įkandimų.
- Kai kuriais atvejais, jei esate didesnės rizikos grupėje (pavyzdžiui, kontaktuojate su sergančiais meningokokine infekcija), gydytojas gali paskirti prevenciškai vartoti antibiotikų.
Prognozė ir galimos pasekmės
Meningito baigtis priklauso nuo priežasties, ligos sunkumo ir kiek greitai pradėtas gydymas. Laiku pradėjus gydyti, visiškai pasveikstama dažnai, tačiau kai kuriems žmonėms pasireiškia ilgalaikių liekamųjų reiškinių.
Ligoninėje gali tekti pabūti kelias dienas ar ilgiau, o ir namuose būtina stebėti, ar neatsiranda komplikacijų. Gydytojas prižiūrės sveikimo eigą.
Kaip ilgai trunka meningitas?
Virusinis meningitas dažnai praeina savaime per savaitę. Bakterinio ar grybelinio meningito simptomai po gydymo gali užsitęsti ilgiau, o visiškas sveikimas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Kai kurie žmonės susiduria su ilgalaikėmis ar net visam laikui išliekančiomis sveikatos problemomis.
Ilgalaikės pasekmės
Apytiksliai 10–20 % persirgusių meningitu vėliau susiduria su liekamaisiais sveikatos sutrikimais. Dažniausiai ilgalaikių pasekmių sukelia būtent bakterinis meningitas:
- Regėjimo ar klausos praradimas.
- Atminties, dėmesio sutrikimai.
- Epilepsija.
- Nerangumas, judesių ir pusiausvyros problemos.
- Vaikams – elgsenos bėdos, mokymosi sunkumai.
- Sąnarių uždegimai (artritas).
- Kai kuriais atvejais sepsis gali pažeisti organus ar net nulemti galūnių netekimą.
Komplikacijos
Bakterinis meningitas gali sukelti sepsį, kuris yra sunki viso kūno uždegiminė reakcija į infekciją. Tokiu atveju gali būti pažeidžiami organai, kraujagyslės ir audiniai, retais atvejais – būtinas galūnių šalinimas. Jeigu odoje atsiranda plokščios, bėrimą primenančios raudonos dėmės, derėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Išgyvenamumas
Daugumą meningito formų įmanoma įveikti, jeigu gydymas skiriamas laiku. Bakterinis meningitas priskiriamas pavojingiausioms ligos formoms, tačiau maždaug 90 % atvejų pasveikstama. Labai retai pasitaikanti amebinė forma (Naegleria fowleri) baigiasi išgyvenimu tik pavieniais atvejais.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jeigu įtariate meningitą sau ar vaikui, būtina skubi medicininė pagalba.
- Kai buvo artimas kontaktas su asmeniu, sergančiu meningokokine ar Hib infekcija.
- Bakterinis meningitas – neatidėliotina būklė, todėl reikia nedelsiant vykti į ligoninę, jei atsiranda būdingų simptomų.
Pagrindiniai klausimai gydytojui
- Koks meningito tipas man diagnozuotas?
- Kokia gydymo taktika bus taikoma?
- Kaip geriausiai valdyti simptomus?
- Kada reikėtų pasirodyti pakartotinai?
- Kokie simptomai turėtų priversti skubiai kreiptis pagalbos?
- Kaip išvengti pakartotinio meningito?
- Ar galiu būti pavojingas kitiems?
- Ar gali išlikti ilgalaikių sveikatos problemų?
Ar galima meningitą nustatyti namuose?
Namuose meningito diagnozuoti nepavyks – tam reikia medicininio ištyrimo ir specialių tyrimų. Jeigu atsiranda minėtų požymių, patartina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
