Alkalozė – tai būklė, kai kraujyje ir organizmo skysčiuose susikaupia per daug šarmų. Rūgščių ir šarmų pusiausvyra organizme yra ypač svarbi mūsų sveikatai, nes net menkas nukrypimas gali iššaukti nemalonių pojūčių ar net rimtesnių sveikatos sutrikimų.
Alkalozės tipai ir priežastys
Metabolinė alkalozė išsivysto tada, kai organizme padidėja bikarbonatų kiekis arba sumažėja skrandžio rūgšties. Dažniausios priežastys – ilgas vėmimas, kai netenkama daug skysčių ir skrandžio rūgščių, ar tam tikros ligos, susijusios su širdimi, kepenimis ar inkstais. Kai kuriais atvejais, ypač esant lengvoms formoms, akivaizdžių simptomų galite ir nepastebėti, tačiau stiprios alkalozės atveju gali sutrikti inkstų veikla.
Dar vienas alkalozės tipas – kvėpavimo alkalozė. Ji atsiranda kvėpuojant per greitai ar per giliai – tada organizmas pašalina per daug anglies dioksido, dėl ko kraujas pasidaro šarmingas.
Kada galima susirgti alkaloze?
Rizika padidėja asmenims, kuriems tenka dažnai vemti ar ilgai gydytis ligoninėje dėl rimtų ligų. Itin pavojinga, jei kūnas netenka daug skysčių (dehidratacija) arba tenka atlikti skrandžio turinio pašalinimą (skrandžio siurbimą). Toks siurbimas atliekamas, kai reikia pašalinti susikaupusį skystį, dujas, nuodingas medžiagas ar per dideles vaistų dozes.
Kas gali sukelti metabolinę alkalozę?
- Pernelyg didelis tam tikrų vaistų ar papildų, ypač turinčių natrio bikarbonato (pavyzdžiui, antacidų ar sodos), vartojimas.
- Diuretikų (vadinamųjų „vandens tablečių“) vartojimas.
- Tam tikri vidurius laisvinantys vaistai.
- Hormoniniai preparatai, pavyzdžiui, steroidai.
- Medicininės būklės, tokios kaip cistinė fibrozė, dehidratacija, elektrolitų pusiausvyros sutrikimai (natrio, chloro ar kalio kiekio pokyčiai), per didelis antinksčių hormono aldosterono kiekis, sumažėjęs chloridų kiekis kraujyje ar pasikartojantis vėmimas.
Metabolinės alkalozės simptomai
- Nuotaikų kaita, dirglumas.
- Raumenų trūkčiojimas, spazmai ar mėšlungis.
- Bendras silpnumas, nuovargis.
- Mąstymo sutrikimai, sumišimas.
- Drebulys, dilgčiojimas ar tirpimas galūnėse.
- Širdies ritmo sutrikimai.
- Traukuliai ar net koma.
Kada verta nedelsti ir kreiptis į gydytojus?
Jei pastebite, kad jums pasireiškė širdies ritmo sutrikimų, patiriate traukulius ar jaučiate didelį sumišimą, būtina nedelsti ir kreiptis medicininės pagalbos.
Diagnozavimas ir tyrimai
- Išsamus fizinis ištyrimas, vertinant bendrus požymius ir simptomus.
- Kraujo tyrimai – matuojamas kraujo dujų, rūgščių ir šarmų santykis bei elektrolitų kiekis kraujyje.
- Elektrokardiograma (EKG) gali padėti nustatyti galimus širdies ritmo sutrikimus.
- Šlapimo tyrimas – padeda nustatyti sutrikimo priežastį.
Gydymo galimybės
Pasirenkamas gydymas priklauso nuo simptomų stiprumo ir pagrindinės sutrikimo priežasties. Lengvi atvejai dažnai praeina savaime, o sunkesni – reikalauja skubios medicininės pagalbos.
- Skysčių ir elektrolitų (salino, kalio, magnio, chloro tirpalų) lašinimas į veną.
- Hidrohlorido rūgšties suleidimas sunkiais atvejais.
- Sukėlusių vaistų – pavyzdžiui, didelių dozių diuretikų – vartojimo nutraukimas.
Kaip išvengti alkalozės pasikartojimo?
Neretai svarbiausia – pašalinti pagrindinę priežastį. Pavyzdžiui, jei vartojate „vandens tabletes“ dėl širdies ligos, gali tekti koreguoti jų dozę ar pasirinkti kitą gydymo būdą. Jeigu skrandžio rūgštingumui mažinti reguliariai vartojate antacidus, reikėtų vengti per didelių jų kiekių.
Ką tikėtis po gydymo?
Dažniausiai jau po kelių valandų ar paros nuo pradėto gydymo rūgščių ir šarmų pusiausvyra atsistato, o savijauta pagerėja. Gydymas gali būti kelių pakartotinų dozių, kol pasiekiama norima būklė.
Išsprendus medžiagų apykaitos sutrikimą, dauguma žmonių vėl gyvena įprastą gyvenimą. Tačiau liga gali pasikartoti, jei vėl sumažėja skrandžio rūgšties, netenkama skysčių ar elektrolitų.
Kasdienybė ir įpročiai po alkalozės
Sėkmingai pasveikus, gyvenimo kokybė dažniausiai nepasikeičia, tačiau gali būti naudinga imtis paprastų įpročių, kurie padėtų sumažinti ligos pasikartojimo riziką ar geriau rūpintis savo sveikata.
- Vartojamų vaistų – steroidų, vidurius laisvinančių, diuretikų ar antacidų – dozių mažinimas arba atsisakymas pasitarus su gydytoju.
- Pakankamas skysčių vartojimas – ne tik pajutus troškulį, bet ir reguliariai visos dienos metu.
- Maisto papildų su elektrolitais ar vitaminų vartojimas, jei to rekomendavo sveikatos specialistai.
- Reguliarūs vizitai pas šeimos gydytoją ar specialistą, ypač jei gydotės dėl širdies, kepenų ar inkstų ligų.
Nesveiki įpročiai ir jų ryšys su alkaloze
- Pernelyg dažnas alkoholio vartojimas iki vėmimo.
- Vidurius laisvinančių preparatų naudojimas norint numesti svorio.
- Diuretikų vartojimas dėl patinimo ar svorio mažinimo.
- Dirbtinai sukeliamas vėmimas po valgymo (bulimija).
Jei pastebite, kad susiduriate su panašiais sunkumais, pasikalbėkite su gydytoju – net jei tai atrodo nejauku. Profesionalai padeda įveikti šiuos įpročius ir išvengti galimų sveikatos pasekmių, susijusių su alkaloze.
