Metatarsus adductus – tai įgimtas pėdų pakitimas, kai kūdikio pėda nuo vidurinės dalies iki pirštų pasisuka į vidų. Šis linkis gali būti vos pastebimas arba gerokai ryškesnis. Dažniausiai susiduriama su kūdikiu, kuriam vystantis pastebimas toks pėdos išlinkimas, nors retai pasitaiko ir suaugusiems, tačiau daugeliu atvejų ši būklė būna nuo gimimo.
Paplitimas ir rizikos veiksniai
Metatarsus adductus – dažniausia naujagimių pėdos deformacija. Statistika rodo, kad maždaug 1 iš 1000 naujagimių gimsta su šiuo pakitimu, tačiau kai kurie tyrimai mini ir dar didesnį atvejų skaičių – iki 12 % visų vaikų. Liga gali pažeisti vieną arba abi pėdas. Pastebėta, kad šis pakitimas gali būti šeiminis, todėl genetika taip pat gali būti svarbi.
Galimos priežastys
Metatarsus adductus susiformavimo priežastys tiksliai nežinomos, bet manoma, kad tam įtakos turi keli veiksniai. Vienas jų – vaisiaus padėtis ir spaudimas gimdoje, dėl kurio pėda gali išlinkti. Taip pat įtaką gali turėti sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis nėštumo metu. Galiausiai, paveldimumas taip pat gali turėti reikšmės, nes ši būklė kartais pasikartoja šeimose.
Simptomai
Metatarsus adductus simptomai gali būti gana įvairūs. Pagrindinis požymis – pėdos kraštas ir pirštai yra pasisukę į vidų, nuo pėdos vidurio iki pirštų. Kreivumas būna įvairaus laipsnio: nuo švelnaus iki stipraus. Kai kuriems vaikams pėdos gali būti nelanksčios ar netgi gerokai standžios.
Diagnozė
Dažniausiai gydytojas pastebi šią pėdos deformaciją dar kūdikių profilaktinės apžiūros metu. Kartais ją galima išryškinti vaikui pradedant vaikščioti – tėvai pastebi, kad vaiko pėdos smarkiai sukasi į vidų (vadinamas „intoeing“). Diagnostikai pakanka apžiūros, tačiau jei pėda standi ar gydytojui kyla abejonių, gali būti atliekamas rentgeno tyrimas.
Gydymo galimybės
Dauguma kūdikių, turinčių metatarsus adductus, iki pirmojo gimtadienio iš šios būklės išauga savaime ar su minimalia pagalba, pavyzdžiui, švelniai tempimo pratimais. Jei pėdos yra nelanksčios ar stipriai išlinkusios, vaiką gali nukreipti pas ortopedą – gydytoją, kuris specializuojasi skeleto, raumenų ir sausgyslių sveikatoje.
Tais atvejais, kai kreivumas išlieka iki metukų ar kojos vis dar standžios, taikomos papildomos priemonės:
- Pėdas fiksuojantys gipsai arba įtvarai, kurie keičiasi kas savaitę.
- Specialūs batai, padedantys formuoti tikslingą pėdų padėtį.
- Tempimo pratimai, kuriuos rekomenduoja gydytojas.
Jei iki maždaug dešimties metų defektas pats neišnyksta, kai kurie ortopedai gali siūlyti chirurginį gydymą.
Metatarsus adductus suaugusiesiems
Nors suaugusiesiems ši būklė reti, vis dėlto, jei vystosi pėdos skausmas ar sunku vaikščioti dėl pėdos linkio, verta kreiptis pas specialistą. Dažniausiai rekomenduojama avėti specialius apavus, padedančius sumažinti diskomfortą bei koreguoti pėdos padėtį.
Profilaktika ir rizikos mažinimas
Konkrečių priemonių, galinčių padėti išvengti metatarsus adductus, nėra. Pastebėjus, kad kūdikio pėdos kreivėja ar vaikas pradeda keistai vaikščioti, svarbu pasitarti su gydytoju. Tam tikros ligos, kaip klubo sąnario raidos displazija ar kaklo raumenų sutrumpėjimas (tortikolis), didina riziką susiformuoti ir pėdos kreivumui.
Gyvenimas su metatarsus adductus ir ilgalaikė prognozė
Kūdikiams su šia būkle gali prireikti dažnesnių vizitų pas gydytoją, ypač jei taikomi sveikatingumo pratimai ar naudojami įtvarai. Vizitų metu tikrinama, ar pėda tiesėja, vertinama, ar nereikia keisti gydymo plano.
Didžioji dalis vaikų išauga iš šios būklės dar ankstyvoje vaikystėje ir gali drąsiai užsiimti įprasta veikla. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl pratimų ir apžiūrų – papildomo gydymo ar fizinio aktyvumo ribojimų dažniausiai neprireikia, jei gydytojas to nerekomenduoja.













