Mikropenio terminas medicinoje apibūdina neįprastai mažą, tačiau normalios struktūros penį. Dažniausiai ši būklė susiformuoja dėl hormoninių arba genetinių veiksnių. Sveikatos priežiūros specialistai mikropenį dažniausiai pastebi gimus arba ankstyvoje vaikystėje.
Kiek žmonių turi mikropenį?
Mikropenis yra itin retas reiškinys – pasauliniu mastu jis pasitaiko tik maždaug 0,6 % žmonių. Įvertinus statistiką, kiekvienam 10 000 naujagimių tenka apie 1,5 atvejo.
Mikropenio dydis
Norėdami įvertinti, ar penis yra mikropenis, gydytojai matuoja ištemptą penio ilgį (SPL). Tai daroma švelniai ištiesiant penį ir matuojant nuo pagrindo iki galo. Mikropenis diagnozuojamas tada, kai šis ilgis yra mažesnis nei 2,5 standartinio nuokrypio nuo vidurkio.
- Suaugusių vyrų ištemptas penio vidurkis yra apie 13,3 cm (5,25 colio). Mikropenis – kai jis neviršija 9,3 cm (3,67 colio).
- Naujagimių vidutinis ištemptas ilgis – apie 3,5 cm (1,4 colio), o mikropeniu laikomas ilgis iki 1,9 cm (0,75 colio).
Mikropenio simptomai
Dažniausiai pasitaikantis požymis – matomas per mažas penis. Kūdikystėje tai fiksuojama, kai švelniai ištemptas penis yra trumpesnis nei 1,9 cm. Suaugusiems vyrams mikropenio požymis – ilgis iki 9,3 cm.
Be pagrindinio simptomo, kai kuriais atvejais mikropenis pasireiškia kartu su kitais sveikatos sutrikimais, ypač, jei juos lemia hormonų disbalansas ar įgimtos būklės. Kiti simptomai priklausys nuo priežasties, dėl kurios išsivystė mikropenis.
- Kai kuriems žmonėms gali būti sumažėjęs spermos kiekis, tačiau taip būna ne visada.
Mikropenio priežastys
Būklė dažniausiai susijusi su per mažu testosterono kiekiu vaisiaus vystymosi metu. Tam įtakos gali turėti įvairios ligos, tarp jų Praderio-Vilio ar Kalmanno sindromai, tačiau dažniausiai pasitaiko dėl hipogonadotropinio hipogonadizmo. Tai liga, kai smegenų sritis – pagumburis arba hipofizė – neišskiria pakankamai hormonų, kurie aktyvuoja sėklides gaminti testosteroną. Šis procesas svarbus normaliam lytiniam brendimui ir funkcijoms.
Visgi pasitaiko situacijų, kai tiksli mikropenio priežastis lieka neaiški.
Kaip diagnozuojamas mikropenis?
Gydytojas diagnozę nustato remdamasis fizinio apžiūros metu atliktu matavimu. Penis švelniai ištiesiamas ir pamatuojamas, o gautas ilgis lyginamas su normaliu tam tikro amžiaus asmens dydžiu.
Mikropenio gydymo būdai
Dažniausiai gydytojai taiko testosterono terapiją arba, kai kuriais atvejais, siūlo chirurginį gydymą.
Gydymas gali būti taikomas bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau geriausių rezultatų pasiekiama, jei mikropenis diagnozuojamas ir gydomas ankstyvoje vaikystėje. Pastebėjus šią būklę kūdikiui, dažnai rekomenduojama konsultuotis su vaikų urologu ar endokrinologu.
Testosterono terapija
Pirmasis žingsnis paprastai būna trumpalaikė testosterono kursų taikymas – taip gydytojai įvertina, ar penis reaguoja į augimui reikalingus hormonus. Terapija gali būti atliekama leidžiant testosterono injekcijas arba taikant specialų gelį ant odos. Tyrimai rodo, kad daugumai kūdikių toks gydymas sukelia gerą penio augimo atsaką, nors nėra aišku, kiek ilgai toks poveikis išliks brendimo laikotarpiu ar suaugus.
Svarbu: testosterono nė viena forma neturėtų būti naudojama be gydytojo paskyrimo.
Jei testosterono gydymas neduoda laukiamo rezultato, gydytojas gali siūlyti kitus būdus.
Chirurginis gydymas
Suaugus, kai kuriais atvejais gali būti svarstoma operacija, tačiau visada svarbu išsamiai aptarti visus galimus privalumus ir trūkumus su gydytoju.
Reabilitacija po mikropenio operacijos
Atsigavimo laikas po operacijos priklauso nuo individualių veiksnių – sveikatos būklės ir organizmo gijimo ypatybių. Paprastai po 4–6 savaičių galima grįžti prie kasdienės veiklos, o jei darbas reikalauja fizinės jėgos, gali tekti ilsėtis iki 8 savaičių.
Prognozės ir kasdienis gyvenimas
Žmonių, turinčių mikropenį, ateitis labai priklauso nuo priežasties. Jei būklė išsivystė dėl hormonų nepakankamumo ir laiku buvo suteiktas gydymas, dažniausiai rezultatai būna puikūs: pasiekus tinkamą ilgį, suaugę žmonės gali gyventi ir funkcionuoti visavertiškai.
Yra būklių, kai hormoninis gydymas nėra veiksmingas, pavyzdžiui, esant androgenų nejautrumo sindromui – šiais atvejais penis išlieka mažas net ir gydant.
Gyvenimas su mikropeniu
Nors ankstyvas gydymas gali padėti, dažnai žmonės susiduria su psichologiniais iššūkiais. Rekomenduojama kreiptis ne tik į gydytoją, bet ir į psichologą arba socialinių paslaugų specialistą, kad būtų užtikrinta geresnė psichinė ir emocinė savijauta.
Kiekvieno atvejis yra skirtingas – gydymo sprendimai priklauso nuo asmeninių poreikių. Specialistas padės aptarti visas galimas alternatyvas ir pasirinkti tinkamiausią sprendimą.
Mikropenis ir lytinė funkcija
Dauguma žmonių, kuriems diagnozuotas mikropenis, gali normaliai mylėtis. Ši būklė neturi įtakos gebėjimui šlapintis, masturbuotis ar patirti orgazmą. Nors kai kurie gali susidurti su iššūkiais dėl įsiskverbimo, visuomet galima atrasti alternatyvių artumo būdų. Esant nerimui dėl penio dydžio, naudinga pasitarti su psichologu ar seksologu.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus naujus simptomus savo vaikui, kuris turi mikropenį, patartina nedelsti ir kreiptis į specialistą. Suaugus, jei kyla klausimų ar nerimas dėl šios būklės, reikėtų drąsiai konsultuotis su gydytoju – prireikus, jis nukreips pas urologą.
