Mononukleozė – tai virusinė infekcija, kuri dažniau pasireiškia paaugliams ir jauniems suaugusiesiems, tačiau gali susirgti ir vaikai. Ši liga žinoma dėl lengvo plitimo per kūno skysčius, ypač per seiles, todėl kartais dar vadinama „bučinių liga“. Dažniausiai ją sukelia Epsteino-Baro virusas (EBV), tačiau yra ir kitų virusų, galinčių sukelti šią būklę.
Kas yra mononukleozė?
Mononukleozė – tai infekcinė virusinė liga, kuriai būdingi ilgai trunkantys nuovargio, limfmazgių patinimo ir kitų simptomų deriniai. Virusas, patekęs į organizmą, dažniausiai plinta per seiles, tačiau užsikrėsti galima ir kitomis sąlygomis – per kraujo perpylimą, organų transplantaciją, artimą fizinį kontaktą ar lytinius santykius.
Kaip dažnai pasitaiko mononukleozė?
Manoma, kad didžioji žmonių dalis – net apie 95 % iki 35 metų amžiaus – savo organizme jau yra turėję Epsteino-Baro virusą. Tačiau tik daliai užsikrėtusiųjų išsivysto ryškūs ligos simptomai; daugeliui virusas lieka organizme nepastebėtas.
Simptomai ir priežastys
Mononukleozės simptomai
Ligos požymiai gali būti skirtingo stiprumo bei prasideda po 4–6 savaičių nuo užsikrėtimo. Dažniausiai simptomai pasireiškia palaipsniui ir gali tęstis kelias savaites ar net ilgiau. Būdinga didžiulis nuovargis, kuris išlieka net kelias savaites po to, kai kiti simptomai jau aprimsta.
- Nepaprastas silpnumas, nuovargis
- Karščiavimas
- Skausmingas gerklės uždegimas
- Patinę limfmazgiai kakle, pažastyse ar kirkšnyse
- Galvos skausmai
- Sumažėjęs apetitas
- Raumenų skausmai, silpnumas
- Bėrimas
- Padidėjusi blužnis arba kepenys
Mononukleozės priežastys
Didžiausią dalį mononukleozės atvejų sukelia Epsteino-Baro virusas, nors ligą gali išprovokuoti ir kiti virusai ar infekcijos:
- Adenovirusai
- Citomegalo virusas (CMV)
- Hepatito A, B ar C virusai
- Paprastasis herpes virusas (HSV)
- Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV)
- Raudonukės virusas
- Toksoplazmozė
Užkrečiamumas
Mononukleozę sukeliantys virusai sparčiai plinta per kūno skysčius, ypač per seiles, todėl užsikrėsti galima bučiuojantis, dalinantis indais, tuo pačiu maistu ar gėrimais. Taip pat virusas perduodamas per kraujo perpylimą, organų transplantacijas bei lytinius santykius. Nors dažnai vadinamas herpes virusu, Epsteino-Baro virusas nuo HSV skiriasi ir dažniausiai plinta ne per lytinius santykius, o per kitas kasdienes situacijas.
Vienas užsikrėtęs žmogus gali užkrėsti kitus dar prieš pasireiškiant ligos simptomams – to galima išvengti laikantis higienos ir nesidalinant indais ar asmeninėmis higienos priemonėmis su sergančiuoju.
Ligos pasikartojimas ir rizikos grupės
Nors dažniausiai žmonės mononukleoze suserga tik vieną kartą, Epsteino-Baro virusas lieka organizme visą gyvenimą. Kartais virusas gali atsinaujinti, bet simptomai vėl pasireiškia labai retai, dažniausiai – jei organizmo imunitetas stipriai susilpnėjęs. Dažniausiai mononukleozė diagnozuojama mokyklinio amžiaus vaikams bei paaugliams, tačiau ja gali sirgti bet kurio amžiaus žmonės. Maži vaikai dažnai perserga lengvai ir net nepatiria aiškių ligos požymių, o paaugliams bei jauniems suaugusiesiems simptomai būna ryškiausi.
Galimos komplikacijos
Mononukleozės simptomai palaipsniui silpnėja per maždaug keturias savaites, nors nuovargis kai kuriems gali tęstis dar ilgiau. Gana svarbu žinoti apie vieną retą, bet rimtą komplikaciją – blužnies plyšimą. Padidėjusi blužnis tampa itin pažeidžiama stipresnių smūgių, todėl gydytojai rekomenduoja susirgus vengti intensyvių fizinių krūvių, kontakto sporto šakų ar sunkių krovinių kilnojimo bent jau tol, kol pasijusite visiškai pasveikę. Plyšusi blužnis gali sukelti gyvybei pavojingą vidaus kraujavimą ir reikalauti neatidėliotinos medicininės pagalbos.
Mononukleozės diagnostika
Ligos nustatymas pagrįstas simptomų įvertinimu: gydytojai dažnai apžiūri kaklo limfmazgius, tikrina galimą blužnies ar kepenų padidėjimą. Siekiant patvirtinti diagnozę, atliekami kraujo tyrimai – jie gali parodyti kovai su Epsteino-Baro virusu gaminamus antikūnus bei padidėjusį limfocitų kiekį.
Gydymas ir savijautos gerinimas
Specifinių vaistų, kurie išgydytų mononukleozę, nėra. Antibiotikai ar dauguma antivirusinių medikamentų neveikia šio viruso. Gydymo tikslas – palengvinti simptomus ir padėti kūnui kuo lengviau įveikti ligą. Įprasta savipagalba apima šiuos žingsnius:
- Poilsis – ilgai trunkantis nuovargis geriausiai malšinamas ilsintis ir pakankamai miegant.
- Gausus skysčių vartojimas – padeda išvengti dehidratacijos.
- Skausmą ir karščiavimą malšinantys vaistai – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas ar naproksenas), taip pat paracetamolis gali padėti numalšinti skausmą, temperatūrą ir uždegimą.
- Gerklės skausmui malšinti tinka druskos tirpalo skalavimai ar pastilės.
- Fizinio aktyvumo ribojimas – būtina vengti sporto, ypač kontaktinių sporto šakų, kol blužnis nepradės mažėti ir būklė neišgers.
Prevencija
Norint išvengti mononukleozės, svarbiausia – higiena ir atsargumas. Būtina nesidalinti indais, gėrimais, asmeniniais daiktais ar maistu su sergančiu asmeniu, ypač jei žmogus turi karščiavimą, kosulį, gerklės ar bendro silpnumo požymius. Reguliarus rankų plovimas ir švaros laikymasis stipriai sumažina užsikrėtimo pavojų.
Prognozė ir gijimas
Nors mononukleozės simptomai gali gerokai sutrikdyti kasdienį gyvenimą, dauguma žmonių pasveiksta be rimtų pasekmių per keletą savaičių. Bendras silpnumas gali išlikti ir keletą mėnesių, tad svarbu neskubėti grįžti prie intensyvios veiklos, saugoti blužnį ir duoti organizmui pakankamai laiko atgauti jėgas. Sunkesniais atvejais būtina konsultuotis su gydytoju ir griežtai laikytis rekomendacijų dėl fizinės veiklos ribojimo.
Gyvenimas su mononukleoze: kada kreiptis į gydytoją?
Rekomenduojama nedelsti ir pasikonsultuoti su sveikatos specialistu, jei pajutote šiuos simptomus sirgdami mononukleoze:
- Pasunkėjęs kvėpavimas arba rijimo sunkumai
- Labai stiprus raumenų silpnumas rankose ar kojose
- Smarkūs kūno skausmai
- Išliekantis karščiavimas
- Intensyvūs galvos skausmai
- Galvos sukimasis ar alpulys
- Staigus, aštrus skausmas kairėje viršutinėje pilvo dalyje (gali signalizuoti apie blužnies plyšimą)
Mononukleozės įtaka nėštumui
Moterims, kurios nėštumo metu užsikrečia Epsteino-Baro virusu ir suserga mononukleoze, dažniausiai nėštumas vystosi sėkmingai. Tačiau karščiavimas gali padidinti persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, todėl tokiu atveju būtina stebėti savijautą ir reguliariai tartis su gydytoju. Reta atvejais Epsteino-Baro virusas gali būti perduotas ir kūdikiui – tiek nėštumo metu, tiek žindant, tačiau dažniausiai vaikams simptomai nepasirodo. Jei mononukleozę nėštumo metu sukėlė citomegalo virusas (CMV), gali padidėti rizika vaisiaus sveikatai, tad tai reikėtų aptarti su gydytoju.
