MRSA – tai antibiotikams atspari bakterijų atmaina, kuri yra žinoma dėl savo gebėjimo sukelti sunkiai gydomas infekcijas. Dažniausiai ši bakterija paveikia odą, tačiau sunkiomis formomis gali pažeisti plaučius, širdį ar patekti į kraują.
Kas yra MRSA?
MRSA (meticilinui atsparus auksinis stafilokokas) – tai stafilokokų rūšis, kuri tapo atspari daugeliui įprastai gydymui naudojamų antibiotikų. Dėl šios priežasties MRSA infekcijas gydyti yra kur kas sudėtingiau, nes tik kelios antibiotikų rūšys jas veikia. Infekcija gali pasireikšti kaip odos uždegimas ar pūlinys, bet kartais vystosi ir sunkesni susirgimai – pavyzdžiui, plaučių uždegimas, širdies vožtuvų uždegimas ar kraujo infekcija.
Dažniausios MRSA infekcijų rūšys
- Odos ir minkštųjų audinių uždegimai
- Plaučių uždegimas
- Kaulų bei sąnarių infekcijos
- Kraujo užkrėtimas (bakteriemija)
- Širdies vidinio dangalo uždegimas (endokarditas)
MRSA ir stafilokokinė infekcija: skirtumai
Stafilokokinė infekcija gali kilti dėl bet kurios auksinio stafilokoko bakterijos atmainos, tačiau MRSA yra ypatinga tuo, kad ji nejautri daugeliui įprastų antibiotikų. Paprastos stafilokokinės infekcijos pasitaiko dažniau ir dažniausiai jas galima nesunkiai išgydyti, tuo tarpu MRSA gydymas sudėtingesnis.
MRSA simptomai
MRSA ligos požymiai labai priklauso nuo to, kuri kūno vieta yra užsikrėtusi. Visgi yra keletas bendrų simptomų, kurie būdingi įvairioms MRSA infekcijoms:
- Karščiavimas
- Skausmas infekcijos vietoje
- Odos bėrimas arba paraudusi, patinusi, skausminga oda, kurios vietoje gali rinktis pūliai
- Kosulys
- Dusulys
- Skausmas krūtinėje
- Nuovargis
- Raumenų ar sąnarių skausmas
Kaip atsiranda atsparumas antibiotikams?
Bakterijos tampa atsparios vaistams dėl daugelio priežasčių – kartais šis procesas natūraliai vyksta aplinkoje, bet dažnai tai lemia ilgai ir dažnai vartojami antibiotikai. Dėl to bakterijos gali išsiugdyti savotišką gynybą ir išmokti blokuoti ar suardyti vaistus, kuriuos naudojame gydymui.
MRSA iš pavadinimo siejamas su meticilinu, tačiau iš tiesų ši bakterija dažniausiai nejautri daugumai beta laktaminių antibiotikų: įvairioms penicilino atmainoms (pvz., amoksicilinui), cefalosporinams (pvz., cefepimui), karbapenemams (pvz., meropenemui, imipenemui). Sveikatos priežiūros įstaigose „ligoninėje įgyta MRSA“ dažnai būna atsparesnė vaistams nei bendruomenėje plintanti MRSA atmaina.
Kaip MRSA plinta?
Ši bakterija perduodama tiesiogiai arba netiesiogiai:
- Lietimu pasisveikinus ar kitaip kontaktuojant su užsikrėtusiu ar bakterijų nešiotoju
- Per užterštas aplinkos vietas – MRSA gali ant paviršių išgyventi kelias savaites
- Per asmeninius daiktus: skalbinius, drabužius, rankšluosčius, sporto įrangą ar skutimosi reikmenis
- Per medicininius prietaisus ar į kūną įvestas sistemas
Kai kurie žmonės gali būti bakterijos nešiotojai (t. y. bakterija randama odoje ar nosyje, bet ligos simptomų nėra). Visgi net ir tokiu atveju MRSA galima perduoti aplinkiniams.
MRSA yra užkrečiama ir dažnai plinta tarp tos pačios šeimos narių ar bendrų patalpų gyventojų.
Kas gali dažniau susirgti MRSA?
- Žmonės vartojantys į veną leidžiamus neskirtus medicinos reikmėms preparatus
- Dalyvaujantys kontaktiniuose sportuose
- Dirbantys ar esantys gydymo įstaigose
- Gyvenantys kolektyvinėse patalpose – kariuomenės barakuose, pataisos namuose ir pan.
- Sergantys lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, inkstų ligomis, ŽIV infekcija, onkologinėmis ligomis)
- Vartojantys imunitetą slopinančius vaistus
- Turintys į kūną įvestų medicinos prietaisų
- Ilgai gulintys ar gyvenantys ligoninėje ar slaugos įstaigoje
Galimos komplikacijos
Jei nepavyksta išgydyti MRSA infekcijos, gali vystytis grėsmingos pasekmės:
- Kraujo užkrėtimas ir šokas (staigus ir sunkus organizmo atsakas į infekciją, galintis pažeisti audinius ar organus)
- Kvėpavimo funkcijos sutrikimas
- Infekuotų galūnių ar kūno dalių netekimas
Kaip nustatoma MRSA infekcija?
Nustatyti MRSA padeda laboratoriniai tyrimai: gydytojas gali paimti mėginį iš pažeistos vietos ar skysčių – kraujo, šlapimo, žaizdos, skreplių. Taip pat galimas bakterijų auginimas iš nosies ar odos mėginių, norint nustatyti, ar žmogus yra bakterijos nešiotojas.
Gydymo ypatumai
MRSA gydymas dažniausiai apima žaizdų priežiūrą – pūlių pasišalinimą, užkrėstų audinių šalinimą, esant reikalui pašalinami užkrėsti medicininiai prietaisai. Sunkiais atvejais prireikia gydymo ligoninėje, kur antibiotikai skiriami į veną.
Antibiotikai, veikiantys MRSA
- Vankomicinas
- Rifampicinas
- Trimetoprimas/sulfametoksazolas (TMP/SMX)
- Ceftarolinas
- Linezolidas
- Daptomicinas
- Klindamicinas
- Doksiciklinas
- Delafloksacinas
Kartais siekiant efektyvesnio gydymo naudojama kelių antibiotikų deriniai. Dėl atsparumo vadinama „superbakterija“, MRSA gydymas reikalauja individualaus antibakterinio gydymo schemos parinkimo.
MRSA prevencija
Medikai imasi įvairių higienos priemonių siekdami sumažinti MRSA plitimo riziką ligoninėje: kruopščiai plauna rankas, dezinfekuoja paviršius, steriliai prižiūri prietaisus bei instrumentus, tikrina pacientus ir lankytojus, esant reikalui izoliuoja sergančius.
Vengdami bendruomenėje plintančios MRSA, svarbu:
- Nuolat plauti rankas šiltu vandeniu ir muilu (ne trumpiau nei 20 sekundžių), o prireikus naudoti alkoholio pagrindu pagamintą dezinfekantą
- Valyti dažnai liečiamas vietas namuose ar sporto salėje
- Po treniruočių ar sporto kuo greičiau nusiprausti duše
- Nenaudoti tų pačių rankšluosčių, drabužių, skutimosi reikmenų, sporto įrankių su kitais
- Laikyti žaizdas švarias ir uždengtas
- Drabužius, patalynę, rankšluosčius skalbti tinkamoje temperatūroje, išdžiovinti džiovyklėje
- Atsisėdus viešose rūbinėse ant suoliuko, naudoti savo rankšluostį
Pasikonsultuokite su gydytoju, kiek laiko būtina naudoti invazinius prietaisus (pvz., kateterius) bei kaip sumažinti infekcijos riziką jiems esant kūne.
Prognozė sergant MRSA
Jei MRSA sukelia odos uždegimą, dažniausiai taikomas chirurginis gydymas ir antibiotikai. Sunkesniais atvejais pacientas gydomas ligoninėje. Kai kurios bendruomenėje įgytos MRSA formos gydomos lengviau nei tos, kurios pasitaiko gydymo įstaigose. Visgi iki 70 % odos MRSA infekcijų gali pasikartoti net ir po sėkmingo gydymo. Taip gali nutikti, jei namų aplinkoje ar tarp šeimos narių išlieka MRSA bakterija ant paviršių ar daiktų.
Esant gydymui ligoninėje, pacientas kartais izoliuojamas ar taikomos papildomos apsaugos priemonės, kad infekcija neplistų kitiems. Ligoninės darbuotojai ir lankytojai gali būti prašomi naudotis pirštinėmis, chalatais ar kaukėmis.
MRSA infekcija laikoma užkrečiama tol, kol tyrimai rodo bakterijos buvimą organizme. Kol bakterija aptinkama nosyje ar odoje, žmogus gali užkrėsti kitus.
Daugiau nei pusė MRSA atvejų galima išgydyti antibiotikais, o dauguma odos infekcijų šiuolaikinė medicina geba suvaldyti. Deja, sunkesnės infekcijos, tokios kaip plaučių uždegimas, endokarditas ar bakteriemija, gali smarkiai pablogėti dar nespėjus surasti veiksmingo gydymo.
Mirtingumo rizika sergant MRSA
MRSA sukeltų infekcijų mirtingumas priklauso nuo užkrėstos vietos organizme. Pavyzdžiui, kai MRSA sukelia kraujo užkrėtimą, mirtingumo rizika gali siekti 20–50 %.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei turite implantų ar jūsų imuninė sistema nusilpusi, pasitarkite su gydytoju, kokius infekcijos požymius būtina stebėti ir nedelsiant pranešti apie pastebėtą simptomą bei reguliariai atlikti būtinus tyrimus. Taip pat kreipkitės į medikus, jei žaizda didelė ar ilgai negyja.
Net būnant gydymo įstaigoje svarbu aktyviai bendrauti su jūsų gydymo komanda, informuoti apie naujus simptomus, tokius kaip karščiavimas, padažnėjęs pulsas ar silpnumas.
Kada kviesti skubiąją pagalbą?
- Temperatūra viršija 40 °C
- Žaizda stipriai skauda, yra nemalonaus kvapo arba išskiria žalsvą, geltoną ar rudą skystį
- Kruvinimas krūtinėje
- Sunkus kvėpavimas
- Staigus kraujospūdžio kritimas (pvz., juntamas silpnumas, svaigimas ar alpulys)
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokios yra mano gydymo galimybės?
- Kada galėsiu grįžti į darbą ar mokyklą?
- Kaip apsaugoti aplinkinius nuo MRSA užkrėtimo?
- Kaip ateityje sumažinti tokių infekcijų riziką?
