Raumenų atrofija – tai būklė, kai raumenys pradeda mažėti ir silpnėti. Dėl šios problemos žmogus pastebi, kad jo raumenys atrodo smulkesni, sumažėja jėga bei raumenų apimtis. Raumenų atrofija gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių: ilgo fizinio neveiklumo, mitybos trūkumų, amžiaus, paveldimų veiksnių ar tam tikrų ligų. Skiriamos pagrindinės atrofijos rūšys – fiziologinė (dėl neveiklumo) ir neurogeninė (sietina su nervų pažeidimais).
Kas yra raumenų atrofija
Raumenų atrofija reiškia, kad raumenų audinys praranda dalį savo masės ir funkcijos. Tai dažnai pastebima, kai kuris nors raumuo atrodo mažesnis už kitą – pavyzdžiui, viena koja ar viena ranka sumažėja palyginti su sveikąja. Ši būklė gali atsirasti dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo, pasitaikanti žmonėms, kurie ilgai gulėjo, mažai judėjo ar ilgai buvo prikaustyti prie lovos, tačiau ją gali sukelti ir įvairios ligos ar nervų pažeidimai.
Raumenų atrofijos simptomai
- Pastebimas vienos rankos ar kojos sumažėjimas, palyginti su kita.
- Silpnumas vienoje ar abiejose galūnėse.
- Dilgčiojimo arba nejautros jausmas rankose ar kojose.
- Vaikščiojimo ar pusiausvyros sunkumai.
- Rijimo ar kalbėjimo sutrikimai.
- Silpnėjantys veido raumenys.
- Palaipsnis atminties silpnėjimas.
Jei atrofija apima veido ar ryklės raumenis, gali būti sunku kalbėti ar ryti, atsiranda šios srities raumenų silpnumas. Kai pažeidžiami galūnių raumenys, galima justi silpnumą, nutirpimą ar dilgčiojimą.
Atrofijos priežastys
Fiziologinė (dėl neveiklumo) raumenų atrofija
Ši atrofijos forma išsivysto, kai dėl įvairių priežasčių raumenys ilgą laiką netreniruojami ir nenaudojami. Organizmas pradeda taupyti energiją, todėl palaipsniui raumeninius audinius ardo. Dažniausios situacijos, kai atsiranda neveiklumo sukelta atrofija:
- Mažas fizinis aktyvumas (sėdimas gyvenimo būdas).
- Nesubalansuota mityba arba mitybos nepakankamumas.
- Ilgas buvimas gulint arba lovoje dėl traumos ar ligos.
- Darbas prie stalo ilgas valandas be aktyvesnių pertraukų.
- Paveldimos raumenų ligos, tokios kaip raumenų distrofija ar Charcot-Marie-Tooth liga.
- Nepažeidžiamos galūnės po insulto, miopatijų ar kitų ligų atvejais.
- Amžinių pokyčių sukelta raumenų masės netektis – sarkopenija.
Neurogeninė raumenų atrofija
Tai atrofijos tipas, išsivystantis, jei dėl ligos ar traumos pažeidžiami nervai, kurie sujungia smegenis ir raumenis. Pažeidus šiuos nervus, raumenys nebegali būti stimuluojami susitraukti, todėl kūnas ima naikinti nenaudojamą raumeninį audinį. Nervingąją atrofiją gali sukelti šios problemos:
- Amiotrofinė lateralinė sklerozė (ALS).
- Guillain-Barre sindromas.
- Riešo kanalo sindromas.
- Poliomielitas.
- Nugaros smegenų pažeidimai.
- Išsėtinė sklerozė.
Raumenų atrofijos vystymosi trukmė
Raumenų mažėjimo greitis priklauso nuo žmogaus amžiaus, bendros fizinės būklės ir priežasties. Fiziologinė atrofija dėl neveiklumo dažniausiai prasideda po dviejų ar trijų savaičių neveikos, o jei priežastis – nervų pažeidimas, raumenų mažėjimas gali startuoti dar greičiau, priklausomai nuo sveikatos būklės.
Raumenų atrofijos diagnozavimas
Norint nustatyti raumenų atrofiją, pirmiausia atliekamas fizinis ištyrimas ir išklausomi paciento nusiskundimai bei simptomai. Raumenų apimtis ir jėga matuojamos, o esant poreikiui, gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus:
- Kraujo tyrimus.
- Raumenų ar nervų biopsiją.
- Elektromiografiją (EMG).
- Nervų laidumo tyrimus.
- Rentgeno nuotraukas.
- Kompiuterinę tomografiją (KT).
- Magnetinio rezonanso tomografiją (MRT).
Gydymas ir valdymas
Ar galima susigrąžinti raumenis?
Fiziologinė atrofija dažnai gali būti sustabdyta ir iš dalies atsukama atgal, t. y. raumenų masė atstatoma taikant tinkamą fizinį aktyvumą bei subalansuotą mitybą. Kartais pradedama reabilitacija baseine, nes vandens aplinka sumažina raumenų apkrovą ir leidžia lengviau judėti. Neurogeninė atrofija dažniausiai yra sunkiai grįžtama, nes pažeistus nervus atkurti sudėtinga.
Pagrindiniai raumenų atrofijos gydymo metodai
- Reguliarus fizinis krūvis ir mankšta padeda pristabdyti arba pakeisti neveikos sukeltą raumenų nykimą.
- Dietologo rekomenduotas mitybos planas, kuris užtikrina visas reikalingas maistines medžiagas.
- Fizioterapija – net jei tam tikrų sąnarių neįmanoma pilnai judinti, mankštos galima atlikti su įtvarais ar ortozėmis.
- Esant maistinių medžiagų trūkumui, gali būti skirti papildai.
- Neurogeninei atrofijai gydyti taikoma elektrinė raumenų stimuliacija. Elektrodai, dedami ant odos virš raumenų, siunčia silpnus elektros impulsus, dirgina raumenis ir skatina juos susitraukti dirbtinai, kad raumenų masė ir jėga mažėtų kiek įmanoma lėčiau.
- Fizioterapeutai taip pat gali taikyti ultragarso terapiją, kuri naudojant garso bangas padeda skatinti raumenų gijimą.
- Jei dėl raumenų atrofijos atsiranda kontraktūra (kai raumenų audinys tampa neelastingas ir trukdo judėti), kartais reikalinga operacija, kuri gali atstatyti judrumą.
Atsigavimo trukmė
Kiek laiko truks raumenų atsigavimas, priklauso nuo atrofijos pobūdžio ir to, kiek stipriai raumenys buvo pažeisti. Fiziologinės atrofijos atvejais grįžti prie senos formos galima, tačiau tam reikia pastangų: reguliarūs pratimai ir gera mityba padeda palaipsniui atstatyti jėgą bei masę. Pirmosios pažangos galima tikėtis po kelių mėnesių, tačiau pilnam atsigavimui gali prireikti daugiau laiko.
Raumenų atrofija ir raumenų hipertrofija
Raumenų atrofija – tai procesas, kai mažėja raumenų masė, o raumenų hipertrofija – priešingas reiškinys, kai raumuo didėja ir storėja. Pastaroji vyksta tada, kai intensyviai sportuojama ar užsiimama jėgos treniruotėmis. Tokiu atveju padidėja raumenų ląstelių tūris, ir kūnas tampa stangresnis bei stipresnis.
