Paraovarinės cistos – tai skysčiu arba pusiau tiršta medžiaga užpildytos pūslelės, esančios šalia kiaušidžių. Skirtingai nuo kiaušidžių cistų, jos neformuojasi pačioje kiaušidėje ar jos viduje, bet atsiranda visai greta. Iš pavadinimo galima suprasti jų kilmę ir vietą: “para” reiškia “šalia”, “ovarinė” – susijusi su kiaušide, o pati cista – tai skysčiu užpildytas darinys, kartais turintis ir kietų dalių.
Paraovarinės cistos dar vadinamos paratubarinėmis, jei yra greta kiaušintakio. Yra ir specifinis tipas – Morgagni hidatidės – kurios atsiranda ant kiaušintakio fimbrijų, t. y. mažų skiautelių, padedančių paskatinti kiaušialąstės judėjimą ovuliacijos metu.
Kaip dažnai pasitaiko paraovarinės cistos
Šios cistos sudaro apie 5–20 % visų darinių, randamų greta gimdos. Kadangi dažniausiai nesukelia jokių simptomų, tikslaus jų paplitimo nustatyti sudėtinga. Daugeliui žmonių diagnozė nustatoma netyčia, dažniausiai vaisingo amžiaus laikotarpiu, tarp 20 ir 40 metų.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Dažniausiai paraovarinės cistos susidaro, kai plačiosios raiščio dalys išsigaubia į pūslelę ir joje vėliau kaupiasi skystis. Plačiojo raiščio audinys dengia moters lytinius organus – kiaušides ir kiaušintakius. Didžioji dalis šių cistų formuojasi būtent viduriniame raiščio sluoksnyje.
Cistos dažnai susiformuoja iš embrioninių liekanų, tiksliau – iš likusių Müllerio latakų dalių, kurios vystymosi metu būna sudėtinė būsimos lytinės sistemos dalis. Branduoliniu laikotarpiu šie latakai tampa kiaušintakiais, gimda ir dalimi makšties. Kai kurios jų dalys gali neišnykti ir iš jų laikui bėgant susidaro cistos.
Simptomai
Daugumai žmonių paraovarinės cistos nesukelia jokių juntamų pojūčių. Jeigu simptomai ir pasireiškia, dažniausiai tai būna dėl didesnio cystos dydžio – ji pradeda spausti aplinkinius pilvo organus. Tokiais atvejais gali būti juntamas bukas skausmas arba staigesni, aštresni skausmo epizodai.
- Mažo dydžio cistos paprastai jokių simptomų nesukelia.
- Pastebimus pojūčius gali sukelti tik itin išaugusios cistos.
- Didelės cistos gali lemti spaudimą dubens srityje, diskomfortą, pilvo pūtimą ar net dažnesnį poreikį šlapintis.
- Jeigu vystosi komplikacijos, simptomai gali būti stipresni ir staigūs.
Galimos komplikacijos
- Cistos padidėjimas. Įprastai paraovarinės cistos siekia nuo 1 iki 8 cm skersmens, bet retais atvejais gali užaugti ir iki 20 cm. Tokios cistos spaudžia aplinkinius organus, gali sukelti lėtinį ar net ūmų dubens skausmą, vidurių užkietėjimą, dažną šlapinimąsi.
- Susisukimas (tortija/torsija). Padidėjusios cistos gali susisukti aplink savo ašį arba sukti kartu su kiaušintakiu, taip nutraukdamos kraujotaką ir deguonies tiekimą. Tokiu atveju greitai atsiranda ūmus pilvo skausmas, juosmens skausmas, pykinimas ar vėmimas – būtina skubi pagalba, kitaip audiniai gali būti pažeisti negrįžtamai.
- Pratrūkimas. Cistai plyšus, gali prasidėti vidinis kraujavimas.
- Vėžys. Labai reta, tačiau medicinoje aprašyti pavieniai atvejai, kai paraovarinės cistos vystosi į piktybinius darinius. Daug dažniau tai – gerybiniai dariniai.
Kaip nustatoma paraovarinė cista
Dažniausiai šios cistos aptinkamos atsitiktinai – atliekant įprastinę ginekologinę apžiūrą ar dubens organų echoskopiją. Echoskopijos metu ultragarsas leidžia gerai įvertinti pilvo ertmės organus ir įvairius darinius, tarp jų – cistas. Kartais, jei reikia išsamesnės informacijos, taikomas magnetinio rezonanso tyrimas.
Jei pacientas skundžiasi simptomais, kurie gali būti susiję su išaugusia cista, gydytojas gali pasiūlyti atlikti transvaginalinį echoskopinį tyrimą. Tai leidžia tiksliau įvertinti auglius ar kitus pakitimus. Retesniais atvejais gydytojas gali rekomenduoti cistą pašalinti ir ištirti jos turinį, kad įsitikintų, jog darinys tikrai gerybinis ir nėra kietųjų audinių (naviko) požymių. Dažniausiai papildomas ištyrimas nebūna būtinas.
Gydymo galimybės
- Stebėjimas be intervencijos. Jeigu cista nesukelia jokių simptomų ir nėra komplikacijų rizikos, paprastai gydymas nėra reikalingas. Dažniausiai tik stebima, kaip ji kinta arba ar visai išnyksta.
- Reguliarus stebėjimas. Kartais atliekama nuolatinė stebėsena – ultragarsiniai tyrimai ar kraujo testai, ypač jei įtariama galimų komplikacijų rizika.
- Chirurginis šalinimas. Jeigu cista sukelia simptomus, didėja arba kelią įtarimą dėl piktybiškumo, ji gali būti pašalinta operacijos metu. Dažniausiai taikoma laparoskopinė cistektomija – mažyčių pjūvių pagalba cista pašalinama.
Ar įmanoma paraovarinės cistos išvengti?
Jų prevencija šiuo metu nėra žinoma – cistos vystosi natūraliai iš žmogaus anatomijos ir embrioninių liekanų, jų formavimosi paveikti negalime. Tačiau guodžia tai, kad dauguma paraovarinių cistų yra visiškai nepavojingos ir nesukelia didesnių rūpesčių.
Prognozė ir gyvenimas su paraovarine cista
Paprastai apie šią cistą sužinoma tik profilaktinės apžiūros ar tyrimo metu dėl kitų priežasčių. Gydytojas sprendžia, ar reikalinga stebėsena, papildomi tyrimai arba gydymas. Didžioji dalis paraovarinių cistų netrukdo gyvenimui ir nekelia grėsmės sveikatai.
Šios cistos dažnai išnyksta savaime be jokių pasekmių. Ypač reti atvejai, kai cista padidėja ar susisuka – tada gydymas būtinas.
Praktinės rekomendacijos
Rūpinantis savo reprodukcine sveikata, svarbu nepamiršti profilaktinių ginekologinių patikrų paauglystėje arba pradėjus lytinį gyvenimą. Apie bet kokius naujus ar neįprastus simptomus verta pranešti gydytojui reguliarios apžiūros metu. Nors paraovarinės cistos dažniausiai pavojingos nėra, gydytojas gali įvertinti jūsų individualią riziką.
Kada kreiptis dėl skubios pagalbos?
- Jei staiga pajutote stiprų pilvo skausmą, ypač jei jis pereina į juosmens sritį,
- Jei skausmas labai stiprus, pykina ar prasideda vėmimas,
- jei jaučiate netikėtą silpnumą,
- jeigu įtariate cistos plyšimą ar susisukimą, būtinas skubus medikų įvertinimas.
Kas skiria paraovarinę cistą nuo kiaušidės cistos?
Paraovarinės cistos formuojasi šalia kiaušidės, tačiau ne pačioje kiaušidėje ar jos viduje. Jas gali būti sunku atskirti echoskopu, nes abi rūšys atrodo panašiai ir gali sukelti tokius pat simptomus. Dažnai ir gydymo taktika būna labai panaši.
Pagrindinis skirtumas – kiaušidžių cistos neretai susijusios su hormoniniais pokyčiais, o paraovarinės hormonams neatsako. Pastarosios cistos turi šiek tiek didesnę riziką apsisukti (torsija).
Ar paraovarinės cistos gali būti piktybinės?
Tokie atvejai yra išskirtinai reti – medicinos literatūroje aprašytos tik pavienės situacijos. Dažniausiai cistos lieka gerybinės ir nepavojingos.
