Padų karpos – tai gana dažna problema, paveikianti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Šios gerybinės (nepavojingos) odos išaugos pasireiškia kietais, šiurkščiais guzeliais pėdų apačioje – dažniausiai ant kulnų, pirštų ar pėdos priekinės dalies. Paprastai dėl jų žmogus gali jausti diskomfortą vaikščiodamas, stovėdamas ar bėgiodamas, ir tai dažnai keičia pėdos apkrovą, laikyseną ar judėjimą. Ilgainiui tokie pokyčiai gali sukelti papildomą skausmą ar net pakenkti pėdų ir kulkšnies sąnariams.
Kas yra padų karpos?
Padų karpos atsiranda į pėdos odą patekus žmogaus papilomos virusui (ŽPV). Dažniausiai virusas įsiskverbia per smulkius įtrūkimus ar pjūvius. Organizmas reaguoja į šią infekciją, suformuodamas odos storėjimą – kietą, nelygų darinį. Šių karpų išvaizda primena žiedinio kopūsto struktūrą, jos gali būti įvairios spalvos – nuo gelsvos iki rausvos, pilkos ar net violetinės. Dažnai jose matyti smulkios tamsios dėmelės, vadinamos „karpos sėklomis“ – išdžiūvusių kraujagyslių krešuliukais.
Kam gresia padų karpos?
Padų karpos gali užklupti bet kokio amžiaus ir bet kokios lyties žmones. Visgi, daugiausia jų pasitaiko vaikams ir paaugliams – maždaug 10–20 % jaunuolių pastebi padų karpas tam tikru gyvenimo etapu. Susirgti labiau rizikuoja ir žmonės su nusilpusia imunine sistema, sergantys autoimuninėmis ligomis arba vyresni nei 65 metų asmenys. Net odos spalva gali turėti įtakos – šviesesnės odos savininkai padų karpomis serga dažniau.
Karpos įtaka savijautai
Diskomfortas einant ar stovint yra dažnas padų karpų palydovas. Siekiant išvengti skausmo, daugelis pradeda keisti įprastus judesius, dėl ko gali išsivystyti kitų raumenų ar sąnarių skausmas. Be to, padų karpos gali sukelti ir psichologinį diskomfortą – kai kuriems žmonėms jos trukdo avėti atvirus batus ar vaikščioti basomis, kas ilgainiui didina nerimą ir mažina pasitikėjimą savimi.
Padų karpų simptomai
- Storas, šiurkštus odos guzelis, kuris išauga į gilesnius sluoksnius primindamas ledkalnį.
- Paviršius panašus į žiedinį kopūstą.
- Gali būti gelsvos, rusvos, rausvos, violetinės arba pilkšvos spalvos.
- Dažnai matyti tamsios dėmelės (džiūvusios kraujagyslės).
- Jaučiamas skausmas arba jautrumas, ypač spaudžiant.
- Lengvas kraujavimas ar diskomfortas.
Kai kuriais atvejais karpos susijungia ir susiformuoja didesni guzeliai, vadinami mozaikinėmis karpomis.
Padų karpų priežastys ir užkrečiamumas
Pagrindinė padų karpų priežastis – žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris patekdamas per smulkius odos pažeidimus sukelia vietinę infekciją. Po užsikrėtimo nuo 2 iki 6 mėnesių gali praeiti kol pasirodys pirmieji požymiai.
Padų karpos lengvai plinta – suvirusavusios odos lašeliai ar dalelės gali užkrėsti tiek kitus žmones, tiek kitas jūsų kūno vietas. Dažniausios užsikrėtimo vietos – sporto klubai, baseinai, saunos ir vieši dušai. Užkratas ypač lengvai pereina per šiltą ir drėgną paviršių, todėl avint šlepetes ar basutes tokiose vietose, rizika sumažėja. Taip pat karpos gali būti perduodamos dalijantis rankšluosčiais, kojinėmis, avalyne ar net nagų priežiūros įrankiais.
Kaip atpažinti padų karpas?
Paprastai šias karpas lengvai atpažįsta gydytojas – užtenka išsamiai apžiūrėti odos nelygumus ar guzus. Kartais, siekiant patvirtinti diagnozę, atliekamas biopsijos tyrimas – iškarpomas mažas odos gabalėlis, kuris tikrinamas laboratorijoje dėl ŽPV.
Kokios galimos gydymo priemonės?
- Krioterapija – pažeistai vietai taikomas didelio šalčio pokytis (dažniausiai naudojamas skystas azotas ar argonas), kuris sunaikina karpą.
- Imunoterapija – vietiškai naudojamos medžiagos, kurios sukelia silpną alerginę reakciją (pvz., difenilciklopropenonas), taip paskatindamos imuninę sistemą pašalinti virusą iš odos.
- Lazerio terapija – karpa šildoma lazerio spinduliais, taip sunaikinant joje esančius smulkius kraujagyslių kapiliarus. Likusi karpa dėl kraujo trūkumo sunyksta.
- Elektrokoaguliacija – elektrinės srovės pagalba karpa „sudeginama”.
- Vietiniai preparatai su kantharidinu – sukeliama pūslė, atskirianti karpą nuo sveikos odos, vėliau ji pašalinama.
- Chirurginis šalinimas – vietiškai nuskausminus pažeista odoa išpjaunama ar išgramdoma specialiu įrankiu.
Padų karpos dažnai praeina savaime, kai imuninė sistema įveikia virusą – tai gali užtrukti nuo metų iki dvejų. Tačiau dėl skausmo, diskomforto ar kosmetinių priežasčių, daugelis kreipiasi į specialistus ir pasirenka aktyvų gydymą.
Ką galima daryti namuose?
- Pilkoji juosta arba lipni kinų juosta – ją klijuojant ant pažeistos vietos kelioms savaitėms, vėliau karpą galima nušveisti ar pašalinti žnyplutėmis.
- Salicilo rūgštis (20–40 %) – efektyviai minkština ir padeda laipsniškai pašalinti storėjančią odą. Naudojant ilgiau, karpą galima nušveisti ar pašalinti.
- Obuolių actas – jo sudėtyje esančios rūgštys pasižymi antibakteriniu ir natūraliu šveičiamuoju poveikiu. Actą rekomenduojama naudoti du kartus per dieną – po kelių savaičių karpą galima nušveisti ar pašalinti.
Kaip sumažinti skausmą ir apsaugoti pėdas?
- Rinkitės patogią, minkštą avalynę – venkite aukštakulnių ar smailianosės avalynės, kuri spaudžia pėdos apačią.
- Įdėkite specialius vidpadžius ar apsauginius įklotus – juos galima pritaikyti taip, kad sumažintumėte spaudimą ant karpos.
- Ant karpos užklijuokite žiedinius „spurgos“ formos pleistrus, kad apsaugotumėte nuo spaudimo vaikštant.
- Palaikykite pėdas sausas ir dėvėkite švarias medvilnines ar vilnones kojines, kurios sugeria drėgmę.
- Jei reikia, trumpalaikiam skausmo mažinimui vartokite nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (aspiriną, ibuprofeną ar naprokseną). Dėl jų vartojimo rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką?
- Neliesti karpos nei sau, nei kitiems žmonėms, vengti kasymo ar pjovimo.
- Kruopščiai plauti rankas po kontakto su pažeista oda.
- Priežiūros priemones ir asmeninius daiktus (rankšluosčius, nagų žirkles, avalynę) naudoti individualiai.
- Kiekvieną dieną plauti ir kruopščiai nusausinti pėdas, ypač tarpus tarp pirštų.
- Viešose vietose (baseinuose, pirtyse, sporto salėse) avėti šlepetes ar švarias basutes.
- Po naudojimo dezinfekuoti avalynę ir visus odos šveitimo įrankius.
- Galima pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso, kad sumažėtų užsikrėtimo rizika.
Kokia padų karpų eiga ir prognozė?
Dauguma žmonių pasveiksta be intervencijų – imuninė sistema ilgainiui pašalina virusą. Naudojant gydymo priemones, kai kurie atvejai išnyksta per keletą savaičių. Vis dėlto reikia atminti, kad virusas gali išlikti odoje ir karpos gali pasikartoti toje pačioje ar kitoje pėdos vietoje. Kai kurie žmonės su karpomis susiduria tik kartą, kitiems jos gali atsinaujinti ne vieną sykį.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Kai karpa nuolat kraujuoja ar trūkinėja, didėja infekcijos ar išplitimo rizika.
- Kai atsiranda niežėjimas ar skausmas, kuris trukdo vaikščioti ar stovėti.
- Kai oda aplink karpą tampa skausminga, pakinta spalva ar išsiskiria pūliai.
- Kai karpa didėja, plinta ar dėl jos jaučiamas psichologinis diskomfortas.
Kuo skiriasi padų karpos nuo nuospaudų ir kitų karpų tipų?
Padų karpos – šiurkštūs, kieti odos gumbeliai, kuriuos sukelia ŽPV ir kurie lengvai užkrečiami. Tuo tarpu nuospaudos – tai lokali odos sustorėjimų reakcija į trintį ar spaudimą. Nuospaudų priežastis – ne virusas, o mechaninis dirginimas, jos nėra užkrečiamos ir gali atsirasti tiek ant pėdų, tiek ant rankų ar pirštų.
Paprastosios karpos formuojasi dažniausiai ant rankų ar pirštų ir yra labiausiai paplitusios. Padų karpos visada susiformuoja pėdų apačioje.
Ar padų karpos – lytiškai plintanti infekcija?
Padų karpos nėra laikomos lytiškai plintančia liga. ŽPV turi daugiau nei 100 potipių, tačiau padų karpos dažniausiai sukelia 1, 2, 3, 4, 27 ir 57 tipai, kurie neperduodami lytiniu keliu. Lytiniu keliu plintančias infekcijas dažniausiai sukelia ŽPV 6 ir 11 tipai, tačiau jie nėra susiję su padų karpomis.