Pott‘o pūslės navikas yra reta infekcija, pažeidžianti kaktos kaulą. Šio uždegimo metu po kaktos oda susiformuoja pūlinys – užpildytas pūlių gumbas, dažniausiai pasireiškiantis tarp akiduobių. Pagrindinis ligos šaltinis – užsitęsusios ar komplikuotos priekinio ančio (sinuso) infekcijos, tačiau šią būklę gali sukelti ir galvos traumos, kai smūgis tenka būtent kaktai.
Pagrindiniai bruožai ir rizikos veiksniai
Ši infekcija pavadinta XVIII amžiaus chirurgo, pirmą kartą ją aprašiusio, garbei. Nors pavadinime yra žodis „navikas“, jis nereiškia vėžio – tai ne piktybinis darinys, o kaulo uždegimas, dėl kurio kaupiasi infekuotas skystis. Be tinkamo gydymo ši būklė gali tapti pavojinga gyvybei, nes infekcija gali išplisti į kaukolės ertmę.
Pott‘o pūslės navikas labai reti atvejai šiais laikais, nes šiuolaikiniai antibiotikai geba užkirsti kelią infekcijai plisti dar ankstyvoje stadijoje. Vis dėlto, didesnė rizika susirgti išlieka paaugliams, nes jų galvos kraujotaka šiame amžiuje sparčiai intensyvėja, kas palengvina infekcijos išplitimą.
Simptomai
Liga išsiskiria matomu guzu kaktos srityje, tačiau pasireiškia ir kitais požymiais:
- Karščiavimas
- Galvos skausmai
- Akys jautrios šviesai
- Išskyros iš nosies
- Skausmas spaudžiant pažeistą vietą
- Akiduobių išsigaubimas (akies „iššokimas“ iš orbitos)
- Kaktos ančių srities jautrumas
Priežastys
Konsoliduotas priekinio ančio uždegimas (sinusitas) dažniausiai lemia šios ligos išsivystymą. Kiti dažni veiksniai – galvos traumos. Rečiau liga siejama su dantų infekcijomis, vabzdžių įkandimais ar netgi kai kurių kvėpuojamų narkotinių medžiagų vartojimu.
Riziką didinantys sutrikimai
- Kaulų čiulpų uždegimas ar nepakankamumas
- Cukrinis diabetas
- Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas
Šios būklės silpnina imuninę sistemą ir didina infekcijų riziką.
Galimos komplikacijos
Negydant Pott‘o pūslės naviko, gali kilti labai rimtų sveikatos problemų, tarp kurių:
- Kraujavimas smegenyse
- Kraujagyslių trombozė, įskaitant galvos smegenų venas
- Meningitas (smegenų dangalų uždegimas)
- Akiduobių audinių uždegimas
- Žaibinis viso kūno uždegimas (sepsis)
- Sutrikusi kraujotaka (išemija)
Ši liga gali baigtis mirtimi, todėl labai svarbu kuo anksčiau kreiptis į gydytojus, pastebėjus nerimą keliančius simptomus.
Diagnozė
Diagnozavimui dažniausiai pasitelkiami išsamūs fiziniai tyrimai, kompiuterinė tomografija (KT) ir nosies endoskopija. Šie metodai leidžia įvertinti, ar simptomus sukėlė būtent Pott‘o pūslės navikas, ar kita liga, nes kai kurie požymiai būdingi ir kitoms galvos bei sinusų ligoms.
Panašių simptomų ligos
- Ūminis arba lėtinis priekinio ančio uždegimas
- Po traumos susiformavęs kraujo išsiliejimas po galvos oda
- Smegenų uždegimas (encefalitas)
- Uždegimas po galvos sumušimų
- Ligos, susijusios su limfmazgiais
- Odos ar minkštųjų audinių infekcijos
- Navikai (piktybiniai arba gerybiniai)
Gydymo galimybės
Šios būklės gydymas paprastai reikalauja greitos chirurginės intervencijos ir ilgos (4–6 savaičių) plataus spektro intraveninių antibiotikų terapijos. Chirurgai paprastai siekia minimalių invazijų – endoskopiniu būdu per nosį gali būti praplatinami ančių kanalai ir pašalinama infekcija be pjūvių. Jei reikia, taikomos ir rimtesnės operacijos, pavyzdžiui:
- Endoskopinė ančių operacija sinusų nutekėjimui pagerinti
- Craniotomy – dalies kaukolės pašalinimas trumpam, kad būtų pašalinta infekcija, vėliau kaulas grąžinamas
- Trepanacija – mažos skylutinės padarymas kaukolėje spaudimui sumažinti
- Priekinių ančių pašalinimas, siekiant išvengti lėtinės infekcijos kartojimosi
Prevencija
- Kruopščiai stebėkite sinusito simptomus ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei dažnai pasireiškia galvos skausmai, karščiavimas, tirštos išskyros iš nosies ar patinusi kakta.
- Saugokitės vabzdžių įkandimų – būdami lauke naudokite repelentus.
- Reguliariai lankykitės pas odontologą, kad būtų laiku gydomos burnos infekcijos.
- Plaukite rankas, kad sumažintumėte užsikrėtimo rizikas.
- Dėvėkite apsaugos priemones kontaktiniuose sportuose – tinkamas šalmas sumažina traumų tikimybę.
Prognozė
Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti sunkių komplikacijų. Laiku suteikus pagalbą, išeitys paprastai būna geros, bet uždelsus rizika padidėja žymiai: apie 12 % paauglių miršta dėl tokių komplikacijų kaip sepsis, kraujo krešuliai ir padidėjęs spaudimas kaukolės viduje. Tad pastebėjus patinimą ar kitus simptomus – delsimas neleistinas.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei vargina užsitęsusi arba dažnai pasikartojanti sinusų infekcija, taip pat jei atsiranda storų išskyrų iš nosies, stiprus galvos skausmas ar pastebimai padidėjęs gumbas kaktoje – būtina iškart kreiptis į gydymo įstaigą arba skubios pagalbos skyrių.