SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Psichologija

Priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS): priežastys ir gydymas

Greta Jakutytė Paskelbė Greta Jakutytė
2025 26 spalio
Kategorija Psichologija
0
Share on FacebookShare on Twitter

Priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS) yra emocinė ir fizinė būklė, kuri gali smarkiai paveikti gyvenimo kokybę. Ši būsena dažniausiai atsiranda likus kelioms dienoms iki menstruacijų pradžios, pasireikšdama ne tik įprastais priešmenstruacinio sindromo simptomais, bet ir ryškiais nuotaikos svyravimais bei stipriais emociniais sunkumais.

Turinys
  1. 1.Kas yra PMDS?
  2. 2.Kaip dažnai pasitaiko ši būklė?
  3. 3.PMDS simptomai
  4. 4.PMDS priežastys
  5. 5.Kas gali didinti riziką susirgti PMDS?
  6. 6.Galimos PMDS komplikacijos
  7. 7.Kaip nustatoma PMDS?
  8. 8.PMDS gydymo galimybės
  9. 9.Natūralūs būdai valdyti PMDS
  10. 10.Ar PMDS galima išvengti?
  11. 11.Gyvenimo perspektyvos sergant PMDS
  12. 12.Kada reikia pasitarti su gydytoju?
  13. 13.Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
  14. 14.Kaip PMDS skiriasi nuo PMS?
  15. 15.Kaip atrodo PMDS epizodas?
  16. 16.Ar PMDS laikomas psichikos sutrikimu?
  17. 17.Ar PMDS susijęs su bipoliniu sutrikimu?

Kas yra PMDS?

PMDS – tai kur kas sudėtingesnė priešmenstruacinio sindromo (PMS) forma. Jei PMS pasižymi tokiomis fizinėmis problemomis kaip pilvo pūtimas, galvos skausmai ar padidėjęs krūtų jautrumas, tai PMDS dažnai sukelia itin stiprią dirglumą, nerimą, depresiją. Šie pojūčiai dažniausiai prasideda prieš kelias dienas iki menstruacijų ir praeina netrukus po jų pradžios, tačiau tuo laikotarpiu gali sutrikdyti kasdienę veiklą, santykius ar darbą.

Kaip dažnai pasitaiko ši būklė?

PMDS diagnozuojamas net iki 10 % menstruacijas turinčių asmenų. Nepaisant to, ši būklė dažnai lieka neatpažinta, nes jos simptomai primena kitas emocines ar sveikatos problemas.

PMDS simptomai

PMDS požymiai ir jų stiprumas gali skirtis kiekvienam žmogui. Paprastai simptomai ima reikštis likus savaitei ar dviem iki mėnesinių ir išnyksta per kelias dienas nuo menstruacijų pradžios. Be PMS būdingų pojūčių, tokių kaip pilvo spazmai ar tinimas, dažnai pasitaiko:

  • Tikra stipri dirglumas ar pyktis
  • Nerimo, įtampos, panikos priepuoliai
  • Nuotaikų kaita, depresinės mintys
  • Pasireiškiantis stiprus nuovargis ar energijos trūkumas
  • Valgymo įpročių pokyčiai, užkandžiavimas ar persivalgymas
  • Galvos skausmai, nemiga ar blogas miegas
  • Sunkumas susikaupti ir suvaldyti emocijas

Kai kuriems žmonėms PMDS simptomai gali tęstis iki pat menopauzės.

Susiję įrašai

Kas yra miofascialinis atpalaidavimas ir ar jis veiksmingas?

Kas yra miofascialinis atpalaidavimas ir ar jis veiksmingas?

2026 14 vasario
Ar dantų šepetėliu šveičiant lūpas yra kokios nors naudos sveikatai?

Ar dantų šepetėliu šveičiant lūpas yra kokios nors naudos sveikatai?

2026 14 vasario

Raumens sumušimas (raumens kontūzija)

2026 14 vasario

Trauminiai krūtų sužalojimai: ar reikėtų kreiptis į gydytoją?

2026 14 vasario

PMDS priežastys

Mokslininkai kol kas tiksliai nežino, kodėl kai kurie žmonės patiria PMDS. Dažnai šios būklės atsiradimą sieja su moteriškų hormonų – estrogeno ir progesterono – pokyčiais, kurie vyksta po ovuliacijos iki mėnesinių pradžios. Taip pat manoma, kad įtakos turi serotonino, nuotaiką, apetitą ir miegą reguliuojančios medžiagos, svyravimai per visą ciklą.

Kas gali didinti riziką susirgti PMDS?

  • Ankstesnė patirta depresija ar nerimo sutrikimai
  • Jau nustatytas priešmenstruacinis sindromas (PMS)
  • Artimųjų patirtos nuotaikos sutrikimų ar PMDS istorijos
  • Sunki trauma ar ilgalaikis stresas asmeniniame gyvenime

Galimos PMDS komplikacijos

Negydomas PMDS dažnai lemia ilgalaikę depresiją ir, ypač sunkiais atvejais, gali kilti minčių apie savižudybę. Ši būsena stipriai veikia emocinę savijautą, socialinius santykius ir profesinį gyvenimą.

Kaip nustatoma PMDS?

Diagnozuojant šį sutrikimą, gydytojas įvertina paciento sveikatos istoriją ir išsamiai išklauso nusiskundimus. Dažnai patariama kelis ciklus fiksuoti patiriamus simptomus. PMDS diagnozuojamas, jei per du ciklus pasireiškia bent penki būdingi simptomai, iš kurių vienas susijęs su nuotaikos pokyčiais. Taip pat atmetamos kitos galimos ligos, pavyzdžiui, depresiniai ar nerimo sutrikimai.

PMDS gydymo galimybės

Siekiant palengvinti PMDS simptomus, gydytojas gali pasiūlyti keletą gydymo būdų:

  • Antidepresantai (SSRI), kurie padeda sureguliuoti serotonino kiekį smegenyse. Dažniausiai skiriamos sertralino, fluoksetino ar paroksetino druskos.
  • Hormoninė kontracepcija, ypač turinti drospirenono ir etinilestradiolio
  • Mitybos keitimas: muzikavimas tam tikrų produktų, kofeino mažinimas, vitaminų (ypač B6 ir magnio) papildai
  • Bendrieji nuskausminamieji nuo mėšlungio, galvos ir krūtų skausmo
  • Nuolatinė fizinė veikla, kuri gerina nuotaiką ir savijautą
  • Streso valdymas naudojant kvėpavimo technikas ar meditaciją

Natūralūs būdai valdyti PMDS

Be vaistų, pagalbą galima rasti ir natūraliuose sprendimuose – pavyzdžiui, praktikuojant jogą, meditaciją ar kitas atsipalaidavimo technikas. Pokyčiai mityboje bei savitarpio pagalbos grupės taip pat dažnai padeda sumažinti simptomų stiprumą. Svarbu pasitarti su gydytoju apie visas įmanomas pagalbos galimybes.

Ar PMDS galima išvengti?

Laiku gydomas depresijos ar nerimo sutrikimas gali sumažinti riziką, kad PMS peraugs į PMDS. Tačiau dažnai šią būklę lemia natūralūs hormonų pokyčiai, todėl visiškai jos išvengti ne visuomet įmanoma. Tinkamas gydymas leidžia suvaldyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Gyvenimo perspektyvos sergant PMDS

Gydant PMDS ir aktyviai prižiūrint psichinę sveikatą, didžioji dalis žmonių pamato aiškų pagerėjimą, gali vėl džiaugtis įprastu gyvenimu. Pagalba iš specialistų ar paramos grupės gali stipriai prisidėti prie emocinės pusiausvyros atgavimo. Po menopauzės simptomai dažniausiai išnyksta.

Kada reikia pasitarti su gydytoju?

Susisiekite su medikais, jei jus pradeda varginti šie požymiai:

  • Labai stiprūs nerimo ar panikos priepuoliai
  • Pojūtis, kad nebekontroliuojate emocijų ar elgesio
  • Intensyvi depresija ar mintys apie savižudybę
  • Ketinimai pakenkti sau ar kitiems
  • Nevaldomas pyktis

Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju

  • Kodėl man išsivystė PMDS?
  • Koks gydymas man tinkamiausias?
  • Ar reikėtų keisti kontracepciją?
  • Kaip turėčiau keisti gyvenseną, kad palengvėčiau simptomus?
  • Ar esu didesnėje sunkios depresijos ar savižudybės rizikos grupėje?
  • Ką daryti pajutus stiprią depresiją ar pavojingas mintis?
  • Kokius ženklus vertėtų stebėti dėl galimų komplikacijų?

Kaip PMDS skiriasi nuo PMS?

Nors abi būklės – PMS ir PMDS – dažniausiai pasireiškia prieš pat menstruacijas dėl hormoninių pokyčių, PMDS skiriasi ryškiais emociniais sutrikimais. PMS sukelia daugiau fizinių simptomų, tokių kaip skausmas ar patinimas, o PMDS pasireiškia gilesniais nuotaikos pokyčiais, stipria emocine įtampa ir sunkumais valdant savijautą.

Kaip atrodo PMDS epizodas?

Pirmieji PMDS požymiai dažnai prasideda likus 10–14 dienų iki menstruacijų ir paprastai išnyksta per pirmąsias dvi mėnesinių dienas. Tai reiškia, jog PMDS simptomai gali trukti net dvi savaites kiekvieną ciklą. Svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, pasirūpinti savimi ir kreiptis pagalbos, kai reikia.

Ar PMDS laikomas psichikos sutrikimu?

PMDS įtrauktas į medicininius psichikos sveikatos sutrikimų diagnostinius kriterijus ir priskiriamas depresijos sutrikimų kategorijai.

Ar PMDS susijęs su bipoliniu sutrikimu?

Nors kai kurie jų simptomai gali būti panašūs, PMDS ir bipolinis afektinis sutrikimas yra skirtingos būklės. Bipolinio sutrikimo metu nuotaikos pokyčiai vidutinio sunkumo ar sunkūs, kartais pasireiškia ir mintys apie savižudybę. Tiek vienos, tiek kitos būklės atveju labai svarbu laiku kreiptis pagalbos.

Greta Jakutytė

Greta Jakutytė

Visuomenės sveikatos specialistė ir seksualinės sveikatos švietėja, besispecializuojanti reprodukcinės sveikatos ir intymių santykių srityje. Ji rašo straipsnius, skirtus padėti žmonėms suprasti ir puoselėti savo seksualinę gerovę, atsakant į svarbiausius klausimus apie kūną, emocijas ir santykius. Greta baigė visuomenės sveikatos studijas Vilniaus universitete, o savo magistro laipsnį įgijo Londono higienos ir tropinės medicinos mokykloje (LSHTM), kur specializavosi seksualinės ir reprodukcinės sveikatos programų kūrime. Studijų metu ji dirbo su įvairiais projektais, kurių tikslas – skatinti atvirą diskusiją apie seksualinę sveikatą bei švietimą. Greta tiki, kad seksualinė sveikata yra svarbi visapusiškos gerovės dalis, todėl savo straipsniuose ji pateikia praktišką ir moksliškai pagrįstą informaciją. Ji rašo apie įvairias temas: nuo kontracepcijos ir lytiniu keliu plintančių ligų profilaktikos iki emocinės intymumo svarbos ir sveikų santykių ugdymo. Be straipsnių rašymo, Greta veda seminarus ir mokymus apie seksualinę sveikatą bei aktyviai dalyvauja diskusijose, siekdama sumažinti visuomenėje vyraujančius tabu. Kai ji nekuria edukacinio turinio, Greta mėgsta tyrinėti pasaulį, užsiimti joga ir tobulinti savo žinias apie žmogaus psichologiją bei gerovę.

Susiję Pranešimai

Kas yra miofascialinis atpalaidavimas ir ar jis veiksmingas?
Sveiko kūno priežiūra

Kas yra miofascialinis atpalaidavimas ir ar jis veiksmingas?

Paskelbė Dovydas Žilinskas
2026 14 vasario
Ar dantų šepetėliu šveičiant lūpas yra kokios nors naudos sveikatai?
Odontologija

Ar dantų šepetėliu šveičiant lūpas yra kokios nors naudos sveikatai?

Paskelbė Simona Petrauskienė
2026 14 vasario
Raumens sumušimas (raumens kontūzija)
Ligos

Raumens sumušimas (raumens kontūzija)

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 14 vasario
Kitas įrašas

Prenatalinė depresija: priežastys, simptomai ir gydymas

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio
Tonzilės

Tonzilės

2026 16 sausio
Raudonos dėmės ant odos

Raudonos dėmės ant odos: 14 priežasčių

2026 4 sausio
Oxandrolone

Anavaras

2026 18 sausio
Kas yra miofascialinis atpalaidavimas ir ar jis veiksmingas?

Kas yra miofascialinis atpalaidavimas ir ar jis veiksmingas?

2026 14 vasario
Ar dantų šepetėliu šveičiant lūpas yra kokios nors naudos sveikatai?

Ar dantų šepetėliu šveičiant lūpas yra kokios nors naudos sveikatai?

2026 14 vasario
Raumens sumušimas (raumens kontūzija)

Raumens sumušimas (raumens kontūzija)

2026 14 vasario
Trauminiai krūtų sužalojimai: ar reikėtų kreiptis į gydytoją?

Trauminiai krūtų sužalojimai: ar reikėtų kreiptis į gydytoją?

2026 14 vasario
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Kas yra miofascialinis atpalaidavimas ir ar jis veiksmingas?
  • Ar dantų šepetėliu šveičiant lūpas yra kokios nors naudos sveikatai?
  • Raumens sumušimas (raumens kontūzija)

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.