Kai kraujagyslėje plaučiuose susidaro kraujo krešulys, ši būklė vadinama plaučių embolija. Įprastai tokie krešuliai formuojasi kojoje ar rankoje, o vėliau patenka į plaučius per venų sistemą. Tokiu atveju kraujo tekėjimas į plaučius susilpnėja, sumažėja deguonies kiekis ir padidėja spaudimas plaučių arterijose.
Kas yra plaučių embolija?
Plaučių embolija – tai pavojinga būklė, kuri atsiranda, kai kraujo krešulys užkemša vieną iš plaučių kraujagyslių. Dažniausiai krešulys plaučius pasiekia iš kitos kūno dalies, pavyzdžiui, po ilgos kelionės, operacijos ar ilgo gulėjimo. Plaučių embolija sutrikdo deguonies pasisavinimą organizme, didina širdies apkrovą ir gali sukelti rimtų komplikacijų ar net mirtį.
Be skubaus gydymo, ši būklė gali baigtis širdies ar plaučių pažeidimu, pavojinga gyvybei situacija ar net mirtimi. Manoma, kad iš kiekvienų trijų žmonių, patiriančių plaučių emboliją, vienas miršta dar nespėjus skirti gydymo.
Plaučių embolija gali:
- Sunkiai pakenkti plaučių funkcijai.
- Padidinti širdies apkrovą, išprovokuoti širdies nepakankamumą.
- Priklausomai nuo krešulio dydžio, būti gyvybei pavojinga.
Vis dėlto, jei ši liga diagnozuojama ir gydoma laiku, mirties rizika žymiai sumažėja.
Plaučių embolijos paplitimas
Ši liga yra labai dažna kraujo apytakos sutrikimų priežastis. Ji užima trečią vietą pagal dažnumą po infarkto ir insulto. Skaičiuojama, kad pasaulyje ja kasmet suserga šimtai tūkstančių žmonių.
Simptomai ir priežastys
Plaučių embolijos simptomai
Dažniausiai pastebimi pirmieji plaučių embolijos simptomai yra dusulys bei skausmas krūtinėje, kuris stiprėja giliau įkvėpiant ar aktyviai judant. Kai kuriems simptomai atsiranda per kelias minutes, kitais atvejais jie stiprėja palaipsniui per kelias dienas ar net savaites. Svarbu nepamiršti, kad šie požymiai gali rodyti rimtą pavojų sveikatai.
- Staiga atsiradęs dusulys, nepriklausomai nuo aktyvumo ar ramybės.
- Greitas, paviršutiniškas kvėpavimas.
- Švokštimas ar švilpimas krūtinėje.
- Stiprus, netikėtas skausmas krūtinėje, pažastyje, nugaroje, kakle ar žandikaulyje, panašus į širdies smūgio simptomus ir stiprėjantis įkvėpus.
- Kosulys – kartais su krauju ar be jo.
- Blyški, šalta arba melsva oda.
- Smarkiai padažnėjęs pulsas.
- Intensyvus prakaitavimas.
- Galimas nerimo jausmas, galvos svaigimas, net silpimas ar alpimas.
Jeigu pasireiškia šie požymiai, būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Plaučių embolija yra pavojinga, tačiau laiku pradėtas gydymas ženkliai padidina sėkmės galimybę.
Per kiek laiko išryškėja plaučių embolijos simptomai?
Kai kuriems žmonėms simptomai gali būti menki ir išryškėti tik po kelių dienų ar net savaičių, o jų stiprumas bėgant laikui didėja. Dalis asmenų pajunta simptomus iš karto po krešulio užsikimšimo – kartais vos per kelias minutes.
Kas sukelia plaučių emboliją?
Pagrindinė šios būklės priežastis – venose susidarantis kraujo krešulys, kuris atitrūksta ir užkemša plaučių kraujagyslę. Dažniausi priežastys:
- Kraujo sąstovis ar užsistovėjęs kraujas, dažnai po ilgų kelionių, chirurginių procedūrų ar ilgo gulėjimo.
- Venų pažeidimai, sukelti traumų, kaulų lūžių ar operacijų.
- Gretutinės širdies bei kraujagyslių ligos, tokios kaip širdies nepakankamumas, prieširdžių virpėjimas, infarktas ar insultas.
- Pakitę kraujo krešėjimo rodikliai – jie gali padidėti sergant tam tikromis vėžio formomis, vartojant estrogenų turinčius vaistus (hormonų terapiją, kontraceptikus) arba dėl įgimtų kraujo krešėjimo sutrikimų.
Kokie rizikos veiksniai didina plaučių embolijos tikimybę?
Didesnį pavojų susirgti šia liga turi žmonės, kurie:
- Yra sirgę giliųjų venų tromboze (DVT) ar turi kraujo krešulių kojose.
- Buvo ilgoje kelionėje automobiliu, traukiniu ar lėktuvu, kai tenka ilgai sėdėti ar gulėti be judėjimo.
- Neseniai patyrė kraujagyslių sužeidimus dėl traumų, operacijų ar varikozės.
- Vartoja hormoninius kontraceptikus ar hormonų terapiją.
- Turi kraujo krešėjimo sutrikimų ar šeimos istoriją, kai buvo nustatyti kraujo krešuliai.
- Rūko.
- Sergančių diabetu.
- Susiduria su vėžiu.
- Yra vyresni nei 60 metų.
- Yra sirgę širdies nepakankamumu, infarktu ar insultu.
- Turi antsvorio (KMI >25) arba nutukimą (KMI >30).
- Yra nėščios arba neseniai pagimdė (per 6 savaites po gimdymo).
- Yra turėję įstatytą centrinį veninį kateterį.
Jeigu turite bent vieną iš šių rizikos veiksnių ir anksčiau esate patyrę krešulį, pasitarkite su gydytojais dėl rizikos mažinimo priemonių.
Kokias komplikacijas gali sukelti plaučių embolija?
- Mėlynavimas dėl deguonies trūkumo kraujyje.
- Širdies infarktas.
- Insultas.
- Padidėjęs kraujospūdis plaučiuose (plaučių hipertenzija).
- Šokas.
- Lungų audinio žūtis (plaučių infarktas).
Diagnostika ir tyrimai
Kaip nustatoma plaučių embolija?
Įtariant šią būklę, gydytojas įvertins rizikos veiksnius ir simptomus bei paskirs šiuos tyrimus:
- Kraujo tyrimai, įskaitant D-dimerų kiekio nustatymą.
- Kompiuterinės tomografijos (KT) angiograma.
- Kojų kraujagyslių echoskopija, jei norima ieškoti giliųjų venų trombozės.
- V/Q skenavimas tais atvejais, kai negalima KT kontrasto – nustatomas kraujo krešulių buvimas plaučiuose.
- Piršto pulso oksimetras, matuojantis deguonies lygį kraujyje.
- Širdies echoskopija.
- Papildomi, retesni tyrimai: plaučių angiograma ar krūtinės rentgenas.
Gydymo būdai ir valdymas
Kaip gydoma plaučių embolija?
Dažniausiai pacientai gydomi ligoninės sąlygomis, kad būtų galima nuolat stebėti būklę. Gydymo trukmė priklauso nuo krešulio dydžio ir sunkumo – kai kuriems ligoniams užtenka neilgos hospitalizacijos.
Pagrindinis gydymo būdas – kraują skystinantys vaistai, mažinantys krešėjimą. Priklausomai nuo ligos sunkumo, gali būti taikoma trombolizė, chirurginė ar intervencinė procedūra (pavyzdžiui, trombų pašalinimas iš plaučių arterijos ar filtro įstatymas į didžiąją veną, kad krešuliai nepatektų į plaučius).
Kraują skystinantys vaistai
Daugumai pacientų skiriami antikoaguliantai – vaistai, kurie mažina kraujo krešėjimą ir neleidžia susidaryti naujiems krešuliams. Labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų: žinoti, kada ir kaip vaistus vartoti, reguliariai lankytis tolesniems tyrimams ir atlikti kraujo krešėjimo testus.
Vaistų tipą bei gydymo trukmę nustato gydytojas. Gali tekti dažnai lankytis kraujo laboratorijoje tam, kad būtų stebimas krešėjimo greitis ir prireikus koreguojamos dozės.
Kompresinės kojinės
Specialios kompresinės kojinės gerina kraujotaką kojose, saugo nuo kraujo užsistovėjimo ir giliųjų venų trombozės. Dažniausiai jos siekia iki kelių. Rekomenduojama dėvėti tokias kojines pagal gydytojo nurodymus, tinkamai jas prižiūrėti ir laiku skalbti, kad išlaikytų efektyvumą.
Procedūros
Kai situacija gyvybei pavojinga arba kiti gydymo būdai neužtikrina veiksmingumo, gali būti taikomos chirurginės ir invazinės procedūros. Kartais trombas pašalinamas specialiu kateteriu, o kai kuriais atvejais į pagrindinę veną statomas filtras, sulaikantis krešulius. Alternatyva – trombolitinė terapija, kai tiesiogiai į kraują suleidžiami vaistai, ištirpdantys užsikimšusį krešulį.
Kada jausiuosi geriau?
Pagerėjimas dažniausiai pasijaučia jau per savaitę nuo gydymo pradžios. Tačiau visiškas sveikimas gali užtrukti mėnesius ar net metus, priklausomai nuo krešulio pakenktų plaučių ir širdies būklės. Kai kuriais atvejais širdžiai tenka didesnis krūvis, tad pacientai ilgą laiką gali pajusti sumažėjusį fizinį pajėgumą.
Prevencija
Kaip galima išvengti plaučių embolijos?
- Kiek įmanoma dažniau judėti ir būti fiziškai aktyviems. Net ir negalint vaikščioti, vertėtų atlikti kojų, rankų, pėdų judesius kas valandą.
- Ilgų kelionių metu rinktis kompresines kojines, kad pagerėtų kraujotaka.
- Gerti pakankamai skysčių, vengti perteklinio alkoholio ir kofeino.
- Nerūkyti.
- Nesišlaikyti sukryžiavus kojų, vengti labai aptemptų drabužių.
- Siekti optimalios kūno masės.
- Reguliariai kelioms minutėms pakelti kojas aukščiau širdies lygio.
- Aptarti su gydytoju galimus individualius rizikos veiksnius ar filtro plote į veną būtinumą.
Ligos prognozė
Koks gydymo rezultatas laukia pacientų?
Be gydymo, plaučių embolija gali lemti sunkią negalią ar mirtį, dažnai net nespėjus sulaukti diagnozės. Ypač pavojinga ji tiems, kurie serga širdies ar plaučių ligomis. Tačiau šiuolaikinės diagnostikos ir gydymo priemonės leidžia ženkliai pagerinti išgyvenamumą – tik 1–3 % atvejų liga baigiasi mirtimi, jei pradedamas tinkamas gydymas.
Gydymo sėkmė priklauso nuo krešulio dydžio, užsikimšimo masto bei bendros sveikatos būklės ir širdies pajėgumo.
Ar plaučių embolija išnyksta?
Visiškas krešulio ištirpimas gali užtrukti mėnesius ar net metus. Kai kuriems pacientams vystosi lėtinė plaučių hipertenzija dėl pasikartojančių embolijų.
Gyvenimas su plaučių embolija
Kaip pasirūpinti savimi?
Po ligos dažniausiai skiriama ilgesnio laikotarpio (nuo 3 iki 6 mėnesių ir ilgiau) kraują skystinanti terapija. Niekada nenutraukite vaistų vartojimo be gydytojo nurodymo. Vartodami antikoaguliantus, venkite situacijų, kurios gali sukelti traumas ir kraujavimą.
Laikykitės visų gydytojo nurodymų – jie gali rekomenduoti keisti gyvenseną: atsisakyti žalingų įpročių, daugiau judėti, peržiūrėti mitybos įpročius. Būtinai planuokite reguliarius vizitus pas gydytoją bei atlikite paskirtus tyrimus.
Jeigu po plaučių embolijos jaučiate nerimą ar baimę, verta pasikalbėti su specialistu – psichologu ar konsultantu.
Kada kreiptis į gydytoją?
Stebėkite save vartodami kraują skystinančius vaistus ir, jei pastebite netikėtą tamsų tuštinimąsi, stiprų galvos skausmą ar didėjančias mėlynes, nedelsdami kreipkitės į gydytoją – tai gali būti vidinio kraujavimo požymiai.
Kada nedelsti ir vykti į greitosios pagalbos skyrių?
Pasirodžius plaučių embolijai būdingiems simptomams būtina kuo greičiau kreiptis į medikus.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Koks gydymo metodas labiausiai tinka mano atveju?
- Kiek laiko turėčiau vartoti paskirtus vaistus?
- Kada suplanuotas kitas kontrolinis vizitas?
