Nuolatinė baimė palikti savo namus ar stiprus nerimas išeinant vienam į lauką gali būti ženklas, kad susiduriate su agorafobija – nerimo sutrikimu, kuris paveikia kasdienį gyvenimą.
Kas yra agorafobija
Agorafobija pasireiškia ryškia baime būti vietose ar situacijose, kur gali būti sunku greitai pasitraukti ar gauti pagalbą. Žmonės su šiuo sutrikimu dažnai vengia atvirų ar perpildytų erdvių, prekybos centrų, viešojo transporto, koncertų ar kitų vietų, iš kurių, jų manymu, galėtų būti sunku pabėgti.
Kaip pasireiškia agorafobija
- Stipri baimė išeiti iš namų
- Nerimas dėl būtinybės būti vienam lauke
- Baimė patekti į minias ar viešąsias vietas
- Nerimas važiuojant viešuoju transportu
- Baimė patekti į situacijas, iš kurių sunku pasitraukti
Agorafobija dažniausiai diagnozuojama, kai šie simptomai tęsiasi bent pusę metų ir pradeda riboti žmogaus veiklą, socialinius santykius ar darbą.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Baimė išeiti iš namų gali būti susijusi su praeities traumomis, nesaugumo jausmu artimoje aplinkoje ar blogais ankstesniais išgyvenimais. Pavyzdžiui, jei pats ar artimas žmogus patyrė smurtą ar įvykį, sukėlusį stiprų stresą, gali atsirasti stipri baimė palikti saugią namų aplinką.
Būna atvejų, kai žmogus neranda aiškios priežasties, kodėl jam kyla toks stiprus nerimas dėl ėjimo į lauką. Tokiais atvejais agorafobija ar panikos sutrikimas yra dažni paaiškinimai. Panikos sutrikimas paprastai reiškia, kad žmogus bent kartą patyrė panikos priepuolį ir vėliau bijo, kad priepuolis pasikartos viešoje vietoje, kur jis jaustųsi bejėgis ar negalėtų saugiai pasišalinti.
Kaip sau padėti
Agorafobija, kaip ir kiti nerimo bei streso sutrikimai, dažniausiai gerai reaguoja į profesionalią pagalbą. Jeigu pastebite, kad šie išgyvenimai trukdo jūsų kasdienybei, svarbu nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Specialistai gali įvertinti jūsų būklę ir pasiūlyti tinkamas pagalbos priemones, kurios padės atgauti gyvenimo kokybę.
