Rektecelė – tai būklė, kai susilpnėjus dubens dugno raumenims atsiranda dalies žarnyno (tiesiosios žarnos) išsikišimas į makšties galinę sieną. Mediciniškai ši problema vadinama užpakalinės makšties sienos nusileidimu. Nors ji nėra pavojinga gyvybei, rektocelei būdingi simptomai gali ženkliai paveikti kasdienį gyvenimą ir savijautą.
Kas yra rektecelė?
Rektecelė yra viena iš dubens organų nusileidimo rūšių. Ši būklė susiformuoja tuomet, kai jungiamasis audinys tarp tiesiosios žarnos ir makšties silpnėja ar plyšta. Dėl to tiesioji žarna ima spausti į makšties sieną, sukeldama išryškėjusį išsišokimą ar iškilimą makštyje. Dubens dugno raumenys paprastai laiko šiuos organus savo vietoje, tačiau jų silpnumas skatina nusileidimo procesus.
Dažniausiai rektecelė pasireiškia kartu su kitomis dubens organų nusileidimo formomis, tokiomis kaip gimdos ar šlapimo pūslės nusmukimas. Dažniau šią problemą patiria gimdžiusios moterys ar vyresnio amžiaus asmenys.
Rektecelės simptomai
- Minkštas audinio iškilimas, užčiuopiamas makšties užpakalinėje sienoje.
- Jaumas, kad žarnynas iki galo neištuštėja po tuštinimosi.
- Būtinybė pirštais spausti makšties iškilimą, kad būtų lengviau pasišalinti išmatoms.
- Nekontroliuojamas išmatų nutekėjimas (fekalinis nelaikymas).
- Makšties raumenų tonuso sumažėjimas, laisvumas.
- Diskomfortas ar skausmas lytinių santykių metu.
- Spaudimas ar pilnumo pojūtis tiesiojoje žarnoje ar makštyje.
- Stiprus noras tuštintis kelis kartus per dieną.
Kai kuriems žmonėms rektecelė nesukelia jokių aiškių požymių, tačiau dažniausiai pasitaikantys simptomai yra susiję su nemaloniais pojūčiais ar nepatogumu, o ne stipriu skausmu.
Kas sukelia rektecelę?
Pagrindinė rektecelės atsiradimo priežastis – dubens dugno raumenų ir jungiamojo audinio silpnėjimas. Yra keletas veiksnių, kurie padidina rektecelės riziką:
- Daugkartinis gimdymas bei nėštumų gausa (ypač jei išnešiota penkis ar daugiau vaikų).
- Gimdymas natūraliu būdu – dubens dugno pažeidimų riziką stiprina gimdymo komplikacijos, plyšimai, vakuumo ar žnyplių naudojimas.
- Amžius – su metais mažėja raumenų elastingumas, o hormoniniai pokyčiai po menopauzės dar labiau silpnina dubens raumenis.
- Antsvoris ir nutukimas – papildomas svoris didina spaudimą dubens organams.
- Lėtinis vidurių užkietėjimas ir nuolatinis stanginimasis tuštinimosi metu.
- Nuolat pasikartojantis stiprus kosulys ar bronchitas, sunkumų kilnojimas.
Kaip nustatoma rektecelė
Gydytojas gali diagnozuoti rektecelę išklausęs nusiskundimus ir atlikęs dubens apžiūrą. Dažnai tikrinamas makšties kanalas bei įvertinamas dubens dugno raumenų stiprumas. Apžiūros metu gali būti prašoma suspausti ir atpalaiduoti dubens raumenis arba įtempti pilvą (imituojant tuštinimąsi) – taip nusileidimas tampa geriau matomas.
Atsižvelgdamas į apžiūros rezultatus, gydytojas gali įvertinti, kiek stiprus yra nusileidimas, naudodamas specialią skalę. Kartais retesniais atvejais skiriami papildomi tyrimai – transvaginalinis ultragarsas, siekiant atmesti kitų organų nusileidimą, ir specialūs vaizdiniai tyrimai(defekografija arba magnetinio rezonanso tomografija), kurie parodo, kaip tie pokyčiai matomi tuštinimosi metu.
Gydymo galimybės
Nesudėtingos rektecelės valdymas
Jei rektecelė nėra didelė ar sunkiai ryški, pirmiausia rekomenduojamos konservatyvios, t.y. nechirurginės, gydymo priemonės:
- Dubens dugno raumenų stiprinimo pratimai, tokie kaip Kėgelio pratimai, padedantys pagerinti raumenų tonusą. Tokius pratimus gali pamokyti specialistas – kineziterapeutas, dirbantis su dubens dugnu.
- Kova su vidurių užkietėjimu: didesnis skaidulų kiekis maiste, geras vandens vartojimas, esant reikalui – lengvi vidurius laisvinantys preparatai.
- Pėsario įvedimas į makštį – tai specialus prietaisas, kuris laikomas makštyje ir padeda palaikyti nusileidusius organus vietoje.
Chirurginis gydymas
Jei švelnesnis gydymas nepadeda arba rektecelė stipriai veikia savijautą, rekomenduojama chirurginė intervencija. Sprendžiant dėl operacijos, svarbu atsižvelgti į keletą veiksnių:
- Paciento amžių ir bendrą sveikatą
- Nusileidimo laipsnį
- Ar planuojama dar pastoti ateityje
- Ar svarbus lytinis gyvenimas po operacijos (kai kuriais atvejais makšties anga visiškai užsiuvama)
Dažniausiai atliekama užpakalinės makšties sienelės plastikos operacija, kai pašalinami pažeisti audiniai ir sutvirtinama sveika vieta siūlėmis. Paprastai tokios intervencijos atliekamos per makšties kanalą, todėl nepalieka išorinių randų.
Prevencija – ką galima padaryti?
Visų pirma, ne visada įmanoma visiškai apsisaugoti nuo rektecelės, tačiau yra būdų sumažinti riziką:
- Reguliariai stiprinti dubens dugno raumenis.
- Vengti ilgai trunkančio stanginimosi tuštinantis, kovoti su vidurių užkietėjimu.
- Stebėti kūno svorį, vengti per didelio fizinio krūvio ar sunkių daiktų kilnojimo.
Daugelis tų pačių būdų, naudojamų simptomams lengvinti ar gydyti, padeda ir profilaktiškai palaikyti dubens dugno sveikatą.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Kaip klostysis gyvenimas po rektecelės priklauso nuo simptomų ryškumo ir gydymo pasirinkimo. Dažnai žmonės, kuriems buvo atlikta operacija, jaučia aiškų palengvėjimą. Svarbu aptarti savo individualią prognozę su gydytoju ir pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą.
Nesiimant priemonių ar nesigydant, rektecelė gali progresuoti. Simptomai paprastai stiprėja, o gyvenimo kokybė mažėja. Todėl verta kreiptis į gydytoją, jei atsiranda naujų negalavimų arba esamas gydymas neduoda rezultatų.
Dažniausi klausimai apie rektecelę
Ar išmatos gali įstrigti rektecelėje?
Taip, jei rektecelė gana didelė, išmatos gali užsilaikyti atsiradusiame „maišelyje“. Tokiais atvejais tenka ranka švelniai paspausti makštį iš vidaus, kad pasišalintų išmatos. Labai svarbu prieš tokias manipuliacijas kruopščiai nusiplauti rankas su švelniu muilu ir vandeniu.
Ar rektecelė – tai išvarža?
Nors rektecelė primena išvaržą – nes tiesioji žarna tarsi išsikiša į makšties sieną – ji laikoma dubens organų nusileidimu, o ne tikra išvarža. Gydymas ir priežiūra taip pat kiek skiriasi.