Sarkopenija – tai lėtas ir nuoseklus raumenų masės, jėgos ir funkcijos mažėjimas, kuris dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje. Ši būklė gali reikšmingai paveikti kasdienį gyvenimą, trukdyti atlikti įprastus darbus, sumažinti savarankiškumą bei padidinti ilgalaikės slaugos poreikį.
Kam būdinga sarkopenija
Dažniausiai sarkopenija nustatoma žmonėms, perkopusiems 60 metų, o sergamumas didėja su amžiumi. Liga pasireiškia tiek moterims, tiek vyrams, be aiškios priklausomybės nuo etninės kilmės. Ypač didelė rizika kyla žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis.
Paplitimas ir reikšmė
Remiantis įvairiais tyrimais, 5–13 % 60 metų ir vyresnių asmenų gali turėti sarkopenijos požymių. Tarp aštuoniasdešimtmečių ir vyresnių sergamumas gali siekti net iki pusės šios amžiaus grupės. Kadangi liga dažnai būna nediagnozuota, tikslesni duomenys gali svyruoti.
Kaip sarkopenija veikia organizmą
Bėgant metams raumenų skaidulos ne tik mažėja, bet ir silpnėja, todėl raumenys suplonėja (raumenų atrofija). Organizmas pradeda gaminti mažiau baltymų, reikalingų raumenų augimui, tad ląstelės nebegali išlaikyti buvusio dydžio. Taip pat vyresniame amžiuje keičiasi hormonų – tokie kaip testosteronas ar panašūs į insuliną augimo faktoriai – kiekiai; šie pokyčiai taip pat silpnina raumenų skaidulas.
Sarkopenija tiesiogiai veikia judėjimo ir atramos aparatą ir didina riziką nukristi, susižeisti ar susilaužyti kaulą, kas gali baigtis hospitalizacija ar net rimtesnėmis pasekmėmis.
Neretai sarkopenija lydi ir nutukimą, toks derinys vadinamas sarkopeniniu nutukimu. Tokiu atveju komplikacijų rizika dar didesnė.
Sarkopenijos simptomai
- Ryškus raumenų silpnumas
- Nuovargis ir sumažėjusi ištvermė
- Kasdienės veiklos tampa sunkesnės
- Lėtesnis ėjimas
- Problemos lipant laiptais
- Blogo pusiausvyros pojūtis, dažnesni kritimai
- Pastebimai sumažėjusi raumenų apimtis
Sarkopenijos priežastys
Pagrindine priežastimi laikomas natūralus organizmo senėjimas. Maždaug nuo 30–40 metų pradeda mažėti raumenų masė ir jėga, o šis procesas žymiai paspartėja po 65-erių. Kai kurie žmonės per dešimtmetį netenka iki 8 % raumenų masės, o sergant sarkopenija šis mažėjimas vyksta dar greičiau.
Be senėjimo, nustatyta ir papildomų rizikos veiksnių. Tai apima:
- Mažą fizinį aktyvumą
- Nutukimą
- Lėtines ligas (pvz., lėtinė obstrukcinė plaučių liga, inkstų nepakankamumas, diabetas, onkologinės ligos, ŽIV infekcija)
- Reumatinį artritą
- Sumažėjusį jautrumą insulinui
- Hormonų kiekio mažėjimą
- Nesubalansuotą mitybą, ypač nepakankamą baltymų suvartojimą
- Organizmo gebėjimo panaudoti baltymus energijai silpnėjimą
- Sumažėjusią nervinių ląstelių, perduodančių impulsus raumenims, veiklą
Sarkopenijos diagnostika
Diagnozei išsiaiškinti dažniausiai atliekama ne tik apžiūra, bet ir klausiama apie patiriamus simptomus, vertinamas fizinis aktyvumas. Kartais naudojami specialūs klausimynai, vienas žinomiausių – SARC-F, pagal kurį vertinama raumenų jėga, vaikščiojimo savarankiškumas, gebėjimas atsikelti iš kėdės, laipiojimo laiptais sunkumai ir polinkis griūti. Jei įvertinimas yra didelis, gali būti rekomenduojami išsamesni tyrimai.
Fizinio pajėgumo tyrimai
- Rankos sugniaužimo jėgos matavimas: nustato viso kūno raumenų stiprumą
- Atsistojimo nuo kėdės testas: matuojama, kiek kartų per pusę minutės galima atsistoti ir atsisėsti nenaudojant rankų
- Eijimo greičio testas: laikoma, kiek laiko užtrunka nueiti 4 metrus įprastiniu tempu
- Trumpa fizinio pajėgumo užduočių baterija: apima atsistojimo nuo kėdės, stovėjimo pusiausvyroje ir ėjimo greičio vertinimus
- „Keltis ir eiti” testas: matuojama, kiek laiko reikia atsistoti iš kėdės, nueiti 3 metrus, grįžti ir vėl atsisėsti
Raumenų masės įvertinimo tyrimai
- Dvigubos energijos rentgeninė absorbciometrija (DEXA arba DXA): galima tiksliai įvertinti raumenų, riebalų kiekį bei kaulų tankį
- Bioimpedanso analizė (BIA): prieinamesnis tyrimas, leidžiantis nustatyti liesos raumenų masės ir riebalų santykį organizme
Sarkopenijos gydymas
Pagrindinė gydymo kryptis – gyvenimo būdo keitimas. Tinkamai parinkti fiziniai pratimai ir mityba gali padėti ne tik sustabdyti, bet ir iš dalies atstatyti raumenų praradimą.
- Aktyvus judėjimas: Rekomenduojami raumenų stiprinimo ir pasipriešinimo pratimai, kurie padeda atkurti jėgą ir pagerinti bendrą fizinę būklę.
- Subalansuota mityba: Ypač svarbus pakankamas baltymų vartojimas. Kartu su fizine veikla, baltymų papildymas mityboje gali ženkliai prisidėti prie raumenų masės didinimo.
Šiuo metu dar nėra patvirtintų vaistų, skirtų sarkopenijos gydymui. Nors tiriamos tam tikros medžiagos, pavyzdžiui, hormonų terapija, iki šiol tokio gydymo oficialiai nėra.
Prevencija: kaip sumažinti riziką?
Nors pilnai sustabdyti sarkopenijos vystymosi nepavyks, sulėtinti procesą galima. Svarbiausi žingsniai:
- Rinktis visavertę mitybą, kurioje gausu kokybiškų baltymų – kasdien kiekvienam valgymui planuokite 20–35 g baltymų
- Nuolat judėti – įtraukti papildomų pasipriešinimo (jėgos) pratimų, aktyviai leisti laiką
- Reguliariai lankytis pas gydytojus, sekti sveikatos pokyčius
Ligos eiga ir prognozė
Sarkopenijos poveikis gyvenimui priklauso tiek nuo amžiaus, tiek nuo bendrai sveikatos būklės ir kasdienių įpročių. Ligai progresuojant, raumenų silpnumas gali stipriai apriboti gyvenimą, tačiau imantis rekomenduojamų priemonių ligos eigą galima sulėtinti ar net iš dalies atstatyti prarastas funkcijas. Nesant pokyčių gyvenimo būde arba gydymo, raumenys silpsta vis sparčiau, tad gali prireikti nuolatinės pagalbos.
Sarkopenija ir raumenų atrofija – koks skirtumas?
Nors abi būklės susijusios su raumenų nykimu, sarkopenija išsiskiria tuo, kad ją sukelia būtent amžiaus nulemtas raumenų masės mažėjimas. Raumenų atrofija apima ir kitus raumenų mažėjimo atvejus, kai pasikeičia tik skaidulų dydis, tačiau jų kiekis lieka tas pats. Tuo tarpu sergant sarkopenija, sumažėja tiek raumenų skaidulų dydis, tiek jų kiekis organizme.
Ar sarkopenija – liga?
Sarkopenija vertinama kaip atskira liga, turinti tarptautinį ligų kodą. Tokiu būdu į šią būklę atkreipiamas didesnis gydytojų dėmesys, ji aiškiai atskiriama nuo kitų ligų, o specialistai gali rinkti duomenis apie ligos paplitimą ir eigą.
