Slankiojančio šonkaulio sindromas daugeliui vis dar yra nežinoma priežastis, sukelianti pasikartojantį, staigiai prasidedantį ir neretai labai stiprų krūtinės ląstos skausmą. Dažnai šį skausmą lydi šonkaulio „spragtelėjimo“ ar „pokštelėjimo“ pojūtis, o po pirminio aštraus skausmo jis pereina į ilgiau trunkantį maudimą ar diskomfortą.
Kas yra slankiojančio šonkaulio sindromas
Slankiojančio šonkaulio sindromas išsivysto tuomet, kai apatinėse krūtinės ląstos dalyse esančią du šonkaulius jungiančio kremzlės jungtis tampa laisva ar nestabili. Tokiais atvejais vienas šonkaulių ima judėti nestandartinėmis kryptimis, slinkti iš savo vietos, ir dirginti tarpšonkaulinį nervą – būtent dėl to pajuntamas neįprastas ir stiprus skausmas.
Šis sindromas dar vadinamas skirtingais pavadinimais: išniręs šonkaulis, spragsinčio šonkaulio sindromas, laisvo šonkaulio ar slystančio šonkaulio sindromas, taip pat Cyriax sindromu. Medicininis terminas – tarpšonkaulinė subliuksacija, kuris reiškia dalinį sąnario išnirimą. Šiuo atveju pažeidžiama ten, kur apatinės šonkaulių kremzlės jungiasi tarpusavyje.
Kiek dažnas šis sutrikimas?
Remiantis šiuolaikiniais duomenimis, slankiojančio šonkaulio sindromas sudaro maždaug 5 % visų krūtinės ląstos sienelės skausmų priežasčių. Visgi, dėl to, kad apie šį sindromą žino ne visi specialistai, dažnai jis lieka neatpažintas ir netikslingai gydomas.
Slankiojančio šonkaulio sindromo simptomai
Šiam sutrikimui būdinga: staigus, aštrus, tarsi duriantis skausmas krūtinės ląstoje. Dažnai juntamas specifinis šonkaulio „paspaudimas“ ar „pokštelėjimas“, kai šonkaulis slysta per kitą šonkaulį. Užklupęs skausmas vėliau pereina į ilgiau trunkantį, maudžiantį diskomfortą.
Labai dažnai šis diskomfortas pasikartoja tam tikrose situacijose: pakosėjus, čiaudint, pasukus ar pasilenkus. Netgi paprasti judesiai kaip rankos iškėlimas ar išlipimas iš lovos gali sukelti šonkaulio slydimą ir skausmą.
Tarpšonkaulinio nervo sudirginimas sukelia pradžioje aštrų, aiškioje vietoje lokalizuotą skausmą. Vėliau jaučiami maudžiantys, išplitę pojūčiai, kuriuos kartais sunku lokalizuoti tiksliai vienoje vietoje. Skausmas gali jaustis kaip apatinės krūtinės ar net viršutinės pilvo dalies skausmas, neretai plinta į nugarą ar šoną.
Kurie šonkauliai dažniausiai pažeidžiami?
Žmogus turi 12 porų šonkaulių. Slankiojančio šonkaulio sindromas pažeidžia 8–10 šonkaulius, dar vadinamus „netikraisiais šonkauliais“. Jie tiesiogiai neprisitvirtina prie krūtinkaulio, o jungiasi prie virš esančio šonkaulio per kremzlines tarpšonkaulines jungtis. Jei ši jungtis suglemba ar sutrinka, šonkaulis tampa judresnis – ima slysti ir dirginti aplinkinius audinius.
Reikėtų nepainioti: pavadinimai „plaukiojantis šonkaulio sindromas“ dažnai vartojami neteisingai. Tikrieji „plaukiojantys“ šonkauliai – tai apatiniai, 11 ir 12 šonkauliai, kurie nesijungia nei prie krūtinkaulio, nei prie kitų šonkaulių, tik prie stuburo. Dėl to jie negali slysti taip, kaip aštuntasis, devintasis ar dešimtasis šonkauliai, tačiau skausmas gali būti jaučiamas ir šalia šių apatinės krūtinės ląstos dalių.
Priežastys, galinčios sukelti slankiojančio šonkaulio sindromą
Šonkaulio slinkimą lemia kremzlės, jungiančios šonkaulius, susilpnėjimas ar išnėrimas. Tai gali nutikti tiek staiga, tiek vystytis palaipsniui per ilgesnį laiką. Vieniems ši kremzlės silpnumo savybė gali būti įgimta, kitiems išsivystyti dėl skirtingų veiksnių.
- Įgimtas kremzlių ar sąnarių silpnumas (galimas apsigimimas)
- Padidėjęs sąnarių paslankumas (hipermobilumas)
- Nuolatinė sąnarių apkrova ir mikrotraumos, pavyzdžiui, per daug kartojant vienodus judesius
- Traumos – smūgiai, nelaimingi atsitikimai ar sporto sužalojimai
Kaip diagnozuojamas šis sutrikimas?
Paprastai vertinant šonkaulio skausmus pirmiausia atliekamos krūtinės ląstos nuotraukos ar kompiuterinė tomografija. Tačiau slankiojančio šonkaulio sindromas šiame tyrime dažnai gali būti nematomas, nes šonkaulio judesys pasireiškia tik judant.
Diagnozei tikslinti gali būti naudojamas dinaminis ultragarsas – tyrimas, kurio metu prašoma atlikti tam tikrus judesius: pavyzdžiui, kosėti, iškvėpti stipriai arba pasisukti. Tai leidžia gydytojui realiu laiku matyti šonkaulio slydimą. Dar viena diagnostinė procedūra – vadinamasis „kabliuko testas“: gydytojas pirštais švelniai užkabina žemiausią šonkaulių lanką ir pakelia jį – jei pajuntamas aštrus skausmas ar spragtelėjimas, diagnozė tampa aiškesnė.
Gydymas ir valdymas
Ne visuomet šią būklę būtina gydyti invaziniu būdu. Jei skausmas nėra labai stiprus, gydytojas gali pasiūlyti stebėti, ar šonkaulis per tam tikrą laiką nesugyja savaime. Paprastai taikomi paprastesni, konservatyvūs metodai:
- Šilumos ir/ar šalčio kompresai
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
- Laikinas ramybės režimas ir kineziterapija, skirta stiprinti aplinkinius audinius
Jei šios priemonės neveiksmingos ir simptomai vargina, gali būti taikoma tarpšonkaulinio nervo blokada – vaistų injekcija, kuri sumažina nervo sudirginimą ir laikinai apmalšina skausmą. Kartais toks gydymas padeda pradėti gijimo procesą.
Chirurginis gydymas
Jeigu konservatyvus gydymas rezultatų neduoda, gydytojas gali pasiūlyti chirurginę intervenciją. Operacijos metu dažniausiai pasirenkami minimaliai invaziniai metodai, pavyzdžiui, torakoskopinė operacija. Gydymo tikslas gali būti pažeistos kremzlės sustiprinimas ar atstatymas siūlais, pašalinamas pažeistas kremzlės galas arba tarp slystančių šonkaulių įtaisomos mažos metalinės plokštelės.
Perspektyvos
Nustačius tikslią diagnozę, žymiai paprasčiau pradėti tikslingą gydymą, kuris daugeliui pacientų atneša palengvėjimą. Dažniausiai pakanka konservatyvių priemonių, nors kartais prireikia ir operacijos. Paprastai chirurginis gydymas yra sėkmingas, nors retais atvejais skausmas gali grįžti dėl kito šonkaulio problemų.