Skydliaukės mazgai – tai neįprasti dariniai ar užaugimai liaukoje, vadinamoje skydliauke. Daugiau nei 90% suaugusiųjų nustatytų mazgų yra nepiktybiniai, tačiau kartais jie gali būti susiję su pavojingomis būklėmis. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra skydliaukės mazgas, kaip jie pasireiškia, kas labiausiai rizikuoja ir kokios galimos gydymo bei prevencijos galimybės.
Kas yra skydliaukės mazgai
Skydliaukės mazgas – tai vietinis, dažniausiai apčiuopiamas ar pastebimas skydliaukės liaukos pakitimas. Skydliaukė – tai mažas, drugelio formos organas kaklo priekyje, žemiau gerklų. Ši liauka atsakinga už svarbių hormonų – tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) – gamybą. Jie reguliuoja medžiagų apykaitą, kūno temperatūrą, nuotaiką, širdies dažnį ir virškinimą.
Skydliaukės mazgai gali būti viengubi (solitariniai), keli, kieti arba pripildyti skysčiu (cistiniai). Dauguma jų nesukelia grėsmės ir dažnai būna nepastebimi. Tačiau 4–6,5% atvejų suaugusiems mazguose randamas vėžys, todėl visais atvejais jie turi būti įvertinami specialistų.
Kokie žmonės dažniau susiduria su skydliaukės mazgais
Skydliaukės mazgai gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, tačiau moterims jie pasitaiko maždaug keturis kartus dažniau nei vyrams. Be to, didesnė rizika stebima tiems, kurie gyvena regionuose, kur maisto produktuose trūksta jodo – šios medžiagos organizmui reikia skydliaukės hormonų sintezei.
Prie veiksnių, didinančių riziką, priskiriami:
- Ankstesnė spindulinė terapija kaklo srityje;
- Paveldimumas – jei šeimos nariai buvo sirgę skydliaukės ligomis ar vėžiu;
- Vyresnis amžius;
- Geležies stokos anemija;
- Rūkymas;
- Nutukimas;
- Metabolinis sindromas;
- Pernelyg didelis alkoholio vartojimas;
- Padidėjęs insulino tipo augimo faktoriaus-1 kiekis;
- Gimdos miomos.
Kaip dažnai pasitaiko skydliaukės mazgai
Pas gydytoją apžiūroje mazgai nustatomi 5–7% suaugusiųjų, tačiau ultragarsu šis rodiklis gali siekti net 20–76%. Vaikams skydliaukės mazgai fiksuojami daug rečiau.
Skydliaukės mazgų simptomai
Didžioji dalis skydliaukės mazgų nesukelia jokių požymių, todėl pacientai dažnai apie juos sužino tik atliekant profilaktinius tyrimus ar išaugus mazgui iki matomo dydžio.
Tačiau pasitaiko atvejų, kai mazgai ar jų grupės padidėja tiek, kad išryškėja šie simptomai:
- Sunku nuryti ar kvėpuoti;
- Balsas pasidaro užkimęs, girdisi balso pokyčiai;
- Skausmas kaklo priekyje;
- Padidėjusi skydliaukė (struma).
Kai kurie mazgai ima gaminti per daug hormonų (vadinami aktyviais arba „karščiais“ mazgais), tuomet gali pasireikšti hipertirozės simptomai:
- Greitas širdies plakimas;
- Drebėjimas, nervingumas;
- Neplanuotas svorio kritimas;
- Didesnis apetitas;
- Viduriavimas, dažnesni tuštinimaisi;
- Miego sutrikimai;
- Nereguliarios arba negausios mėnesinės moterims.
Jeigu skydliaukėje sumažėja hormonų gamyba (hipotirozė), galimi šie pojūčiai:
- Nuolatinis nuovargis;
- Galūnių tirpimas, dilgčiojimas;
- Priaugamas svoris;
- Sausa, šiurkšti oda ir plaukai;
- Vidurių užkietėjimas;
- Prasta nuotaika, depresija;
- Dažnesnės ir sunkesnės mėnesinės.
Kodėl formuojasi skydliaukės mazgai
Tikslios skydliaukės mazgų atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios. Jie gali susidaryti dėl įvairių procesų:
- Koloidiniai mazgai – tai normalios skydliaukės audinio perteklius, kuris nekinta už liaukos ribų ir nėra vėžinis. Tai dažniausia mazgų rūšis.
- Cistos – pripildyti skysčio ar mišrios struktūros dariniai. Nors dažnai nekenksmingi, didesni nei 2 cm cistiniai mazgai gali būti nuolat stebimi ar biopsijuojami.
- Uždegiminiai mazgai – išsivysto dėl ilgalaikio liaukos uždegimo, kartais sukelia skausmą.
- Dauginiai mazgai arba difuzinė struma – kai liauka didėja ir joje susiformuoja daug mazgų (dauguma jų nepiktybiniai).
- Aktyvūs mazgai – gamina perteklinius hormonus, dėl ko vystosi hipertirozė.
- Skydliaukės vėžys – nors ši diagnozė nustatoma labai retai, ja serga mažiau nei 6,5% skydliaukės mazgus turinčių žmonių.
Kaip diagnozuojami skydliaukės mazgai
Kartais patiems žmonėms pavyksta pastebėti ar apčiuopti skydliaukės mazgą, tada rekomenduojama nedelsti ir pasirodyti gydytojui. Dažnai mazgai nustatomi atsitiktinai, atliekant kaklo echoskopiją ar kitus tyrimus.
Nors dauguma mazgų nėra pavojingi, gydytojas visuomet įvertina kiekvieną atvejį individualiai, kad būtų atmesta rimtesnių ligų galimybė.
Kokie tyrimai naudojami skydliaukės mazgams ištirti
- Kraujo tyrimai: matuojamas skydliaukės hormonų kiekis. Dažniausiai esant mazgams hormonai išlieka normos ribose, bet kartais gali būti padidėję ar sumažėję.
- Ultragarsinis tyrimas: padeda tiksliai nustatyti mazgų pobūdį (kieti ar cistiniai), jų dydį ir vietą. Taip pat ultragarsu stebima mazgų dinamika, o atliekant biopsiją – padeda tiksliai įvesti adatą.
- Plonos adatos biopsija: naudojama, kai reikia nustatyti, ar darinys nėra vėžinis. Iš mazgo paimama ląstelių mėginys ir tiriamas mikroskopu. Kartais, jei atsakymas neaiškus, procedūra kartojama arba rekomenduojama operacija, kurios metu darinys pašalinamas ir ištiriamas tiksliau.
- Radioaktyvaus jodo tyrimas: pacientas išgeria mažą kiekį radioaktyvaus jodo, o paskui vertinama, kaip jis pasiskirsto liaukoje. Tai padeda įvertinti, ar mazgai aktyviai „surija“ jodą, pagal tai sprendžiama apie jų pobūdį.
Skydliaukės mazgų gydymas
Gydymo metodas priklauso nuo nustatyto mazgo tipo ir individualios situacijos:
- Stebėjimas: jei tyrimai rodo, kad mazgas nepiktybinis ir nesukelia problemų, dažnai pakanka reguliarių apžiūrų, kad būtų stebimos galimos jo kaitos.
- Radioaktyvus jodas: jis taikomas per daug hormonų gaminantiems mazgams ar strumai gydyti. Ši medžiaga mažina mazgų aktyvumą ir dydį.
- Chirurginis gydymas: operacija būtina tuomet, kai mazgas yra piktybinis, spaudžia aplinkinius audinius ar neįmanoma tiksliai nustatyti jo pobūdžio be pašalinimo.
Ar įmanoma išvengti skydliaukės mazgų
Didžiosios dalies skydliaukės mazgų atsiradimo priežasčių išvengti neįmanoma, nes jos vis dar nėra aiškios. Vis dėlto, mažinti riziką galima keičiant tam tikrus gyvenimo įpročius: stengtis išlaikyti normalų kūno svorį, mesti rūkyti bei užtikrinti, kad su maistu gautumėte pakankamai jodo (vartojant joduotą druską).
Be to, kai kurie tyrimai rodo, kad vaisingo amžiaus moterys, vartojančios kontraceptikus ar cholesterolio kiekį mažinančius vaistus, rečiau susiduria su skydliaukės mazgais.
Skydliaukės mazgų prognozė
Dažniausiai skydliaukės mazgų eiga yra gera – didžioji jų dalis neišauga į pavojingas būkles ir nesukelia sveikatos problemų. Maždaug tik 1% gerybinių mazgų sukelia skydliaukės sutrikimus, ir šie atvejai paprastai yra nesudėtingai gydomi.
Piktybiniai (vėžiniai) mazgai turi nevienodą eigą. Viskas priklauso nuo naviko rūšies, paciento amžiaus nustatymo metu, darinio dydžio, išplitimo į limfmazgius ar kitus organus. Tik gydytojas, remdamasis visais duomenimis, gali prognozuoti tikėtiną eigą kiekvienu atveju.
Kada būtina kreiptis į gydytoją dėl skydliaukės mazgo
Jei kakle užčiuopėte nelygumą, vieną ar kelis mazgelius – svarbu apsilankyti pas gydytoją. Net jeigu dauguma mazgų nesukelia jokių kitų simptomų ir yra nepavojingi, būtina įsitikinti, kad jūsų atvejis – išimtis.
Gavus rekomendaciją stebėti mazgą, reguliariai lankykitės pas specialistą, kad būtų galima laiku pastebėti bet kokius pokyčius.
Skydliaukės mazgai vaikams
Nors vaikams skydliaukės mazgai pasitaiko daug rečiau nei suaugusiesiems, jų atveju didesnė tikimybė, kad darinys bus piktybinis. Tačiau net ir tarp vaikų daugiau nei 75% visų mazgų yra gerybiniai. Simptomai, tyrimai bei gydymo principai vaikams dažniausiai sutampa su taikomais suaugusiesiems.
