Eisenos ir pusiausvyros sutrikimai yra gana sudėtingi, nes vaikštant ir išlaikant pusiausvyrą turi tinkamai veikti daugelis organizmo sistemų. Į šį procesą įsitraukia akys, ausys, raumenys, smegenys bei jutiminės nervų ląstelės. Jei bent viena iš šių sričių veikia netinkamai, gali sutrikti vaikščiojimas, padidėti griuvimo arba traumų rizika. Priklausomai nuo priežasties, tokie sunkumai gali būti ir laikini, ir užsitęsti ilgam laikui.
Kaip pasireiškia eisenos ir pusiausvyros problemos
Būdingi eisenos ar pusiausvyros sutrikimų požymiai – sunkumai vaikštant, nestabilumas, dažnas svirduliavimas. Žmonės dažnai jaučia galvos svaigimą, pakrikusį orientavimąsi erdvėje, pykinimą judant ar potraukį dvigubam matymui. Taip pat gali pasireikšti silpnumas ar pasunkėjęs judėjimas. Papildomi simptomai paprastai priklauso nuo pagrindinės būklės.
Kodėl sutrinka eisena ir pusiausvyra?
Trumpalaikiai sunkumai vaikštant ar išlaikant pusiausvyrą dažnai siejami su traumu, uždegimu, skausmu ar įtampa. Ilgalaikiai sutrikimai dažniausiai išsivysto dėl nervų-raumenų sistemos ligų.
- Artritas ir sąnarių ligos
- Daugybinė sklerozė
- Meniere’o liga
- Kraujosruvos ar navikai smegenyse
- Parkinsono liga
- Chiari malformacija
- Nugaros smegenų pažeidimai
- Guillain-Barré sindromas
- Periferinė neuropatija
- Raumenų ligos (miopatijos)
- Cerebrinis paralyžius
- Podagra
- Raumenų distrofija
- Antsvoris ir nutukimas
- Alkoholio vartojimas ilgą laiką
- Vitaminų, ypač B12, trūkumas
- Insultas
- Vertigo ir migrena
- Raumenų ar kaulų deformacijos
- Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, kraujospūdį mažinantys
Pienkamo judesių amplitudės sumažėjimas, išsekimas ar abiejų kojų silpnumas taip pat gali trukdyti vaikščioti. Nutirpusios pėdos arba kojos prastina orientaciją, tad žmogui sunku suvokti ar koja remiasi į žemę.
Kaip nustatomi eisenos ir pusiausvyros sutrikimai
Pirmiausia gydytojas įvertina paciento būklę, klausinėja apie patiriamus simptomus, jų sunkumą ir trukmę.
Dažnai atliekami specialūs pusiausvyros ir eisenos testai, siekiant tiksliau nustatyti pažeidimus. Prireikus gali būti skiriami papildomi tyrimai:
- Klausos vertinimas
- Vidinės ausies funkcijos testai
- Regėjimo įvertinimas ir akių judesių analizė
- MRT arba kompiuterinė tomografija smegenų ir nugaros smegenų būklei patikrinti
- Nervų laidumo ir raumenų elektrinės veiklos (elektromiografijos) tyrimai
- Kraujo tyrimai, skirti nustatyti galimas priežastis
Tokie tyrimai padeda nustatyti, kurios organizmo sistemos paveiktos ir kodėl sunku vaikščioti ar išlaikyti pusiausvyrą.
Kaip gydomi eisenos ir pusiausvyros sutrikimai
Gydymo būdas parenkamas atsižvelgiant į priežastį. Dažniausiai skiriamas kompleksinis gydymas: medikamentai, kineziterapija, reabilitacija. Šių priemonių tikslas – atkurti raumenų funkciją, sustiprinti pusiausvyrą ir išmokyti technikų, kaip sumažinti griuvimų riziką. Jei problemą sukelia galvos svaigimas (vertigo), gali būti mokoma tam tikrų galvos ir kūno padėties keitimo pratimų, padedančių greičiau atgauti stabilumą.
Prognozė
Kokia bus eisenos ir pusiausvyros sutrikimų eiga, priklauso nuo pagrindinės sveikatos problemos. Vyresniems žmonėms tokie sunkumai dažnai tampa traumų ar kritimų priežastimi, o tai gali atnešti daugiau iššūkių kasdieniam gyvenimui, prarasti savarankiškumą ar lemti kitus nepageidaujamus pokyčius. Kai kuriais atvejais kritimai gali būti labai pavojingi. Svarbu nedelsti ir kuo anksčiau kreiptis pas gydytoją – tik išsami diagnozė leidžia pradėti tinkamą gydymą ir išvengti rimtesnių pasekmių.













