Neurogeninis šokas – tai pavojinga gyvybei būklė, atsirandanti dėl staigia sutrikusios kraujotakos organizme. Dažniausiai ją sukelia sužeidimai ar traumos, pažeidžiančios stuburą. Tokiu atveju kraujospūdis gali labai smarkiai ir staiga nukristi, o audiniuose pradeda trūkti deguonies. Jei pagalba neatliekama nedelsiant, liga gali sukelti ilgalaikę žalą ar net baigtis mirtimi.
Neurogeninio šoko požymiai
Bene pagrindinis šios būklės požymis – žemas kraujospūdis, atsirandantis dėl išbalansuotos kraujotakos. Visgi neurogeninis šokas lemia ir kitų simptomų:
- staigus silpnumas ar galvos svaigimas
- pykinimo pojūtis ar vėmimas
- tuščias žvilgsnis
- nualpimas
- gausus prakaitavimas
- nerimo pojūtis
- išblyškusi oda
Sunkiais atvejais simptomai stipresni:
- sunku kvėpuoti
- slegianti krūtinės sritis
- silpnumas, atsirandantis dėl prastos kraujotakos
- lėtas širdies ritmas (bradikardija)
- vos juntamas pulsas
- mėlynuojančios lūpos ar pirštai (cianozė)
- kūno temperatūros kritimas
Neurogeninis šokas gali negrįžtamai pakenkti organams ir audiniams, todėl pajutus tokius simptomus būtina kuo greičiau kreiptis į medikus.
Kas pagreitina neurogeninį šoką
Šią būklę dažniausiai išprovokuoja stuburo traumos: patyrus smūgį, pažeidžiamas simpatinės nervų sistemos darbas, o ji yra atsakinga už normalų širdies veikimą, kraujospūdžio palaikymą ir kvėpavimo takų praplėtimą. Kai jos veikla sutrinka, kraujo spaudimas krenta ir pradeda trūkti deguonies smegenims, stuburui ir kitiems audiniams.
Neurogeninį šoką gali išprovokuoti:
- avarijos bei kiti įvykiai, per kuriuos pažeidžiama centrinė nervų sistema arba stuburas
- stuburo sužalojimai sportuojant
- šaunamųjų ginklų žaizdos stuburo srityje
- tam tikri vaistai, veikiantys autonominę (nesąmoningą) nervų sistemą
- netinkamai atlikta spinalinė nejautra
Neurogeninio šoko nustatymas
Diagnozuojant neurogeninį šoką, gydytojas atkreipia dėmesį į pagrindinius simptomus ir seka kraujospūdį. Tam gali būti atlikti išsamūs tyrimai, padedantys įvertinti traumos mastą.
- Kompiuterinė tomografija (KT). Šis tyrimas leidžia pamatyti stuburo ir kitų kūno dalių pokyčius ir įvertinti, ar nėra vidaus kraujavimo ar papildomos žalos.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT). MRT tiksliai parodo stuburo struktūros sutrikimus, padeda rasti neurogeninio šoko priežastį.
- Šlapimo tyrimai. Jei pažeistas stuburas, žmogus gali sunkiai šlapintis ar kankinti nelaikymas. Stebint šlapimo kiekį ir kokybę taip pat galima įvertinti galimas komplikacijas.
Kaip gydomas neurogeninis šokas
Kuo greičiau suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų pasekmių. Svarbiausia yra užtikrinti stabilumą ir neleisti toliau progresuoti pažeidimams. Pirmiausia pacientas imobilizuojamas – tai padeda apsaugoti stuburą nuo tolimesnių sužeidimų. Kraujospūdžiui sureguliuoti dažnai sulašinami skysčiai į veną.
Jei spaudimas išlieka per žemas, gali būti paskirti kraujagysles susiaurinantys vaistai, kurie padeda pakelti kraujospūdį. Tarp jų dažniausiai naudojami:
- norepinefrinas
- epinefrinas
- dopaminas
- vazopresinas
Jei širdis plaka per lėtai, gydytojas gali paskirti vaistų širdies ritmui normalizuoti. Tai padeda užtikrinti stabilų kraujo tekėjimą organizme.
Prognozė ir svarbios rekomendacijos
Neurogeninis šokas gali grėsti gyvybei, todėl bet koks stuburo sužeidimas, kartu atsiradęs silpnumas, pykinimas, svaigimas ar skausmas krūtinėje, reikalauja nedelsiant kreiptis į gydytojus. Greitai skirta pagalba gali būti lemiama ir išsaugoti gyvybę.
