Padidėjusi šlapimo pūslė – tai būklė, kai šlapimo pūslė išsiplečia labiau nei įprasta. Tuomet jos sienelės pastorėja, tampa neelastingos ir išsitampo, o šį reiškinį gydytojai dažnai vadina pūslės hipertrofija.
Kaip veikia šlapimo pūslė
Šlapimo pūslė – tai organas, kaupiantis šlapimą, kol jis pašalinamas iš organizmo. Ši anatominė talpykla paprastai yra vos kumščio dydžio, tačiau dėl tam tikrų priežasčių dažnai gali padidėti. Šlapimo pūslės išsiplėtimas gali būti įgimtas arba išsivystyti dėl įvairių šlapimo takų kliūčių: jose gali susidaryti trukdžių ne tik pačioje pūslėje, bet ir inkstuose ar šlapimtakiuose.
Dažniausi simptomai
Padidėjusiai šlapimo pūslei būdingi požymiai gali priminti kitų ligų simptomus. Dažniausi:
- šlapinimosi sunkumai ar uždelsta šlapinimosi pradžia,
- pojūtis, kad pūslė nuolat pilna,
- lėtesnė ir silpnesnė šlapimo srovė,
- skausmas pilvo apačioje,
- nekontroliuojamas šlapimo nutekėjimas,
- dažnas naktinis šlapinimasis.
Be šių požymių, priklausomai nuo priežasties, gali atsirasti ir kraujo šlapime ar skausmas dubens srityje.
Kodėl šlapimo pūslė išsiplečia?
Padidėjusios šlapimo pūslės priežasčių yra daug. Viena dažniausių – šlapimo takų obstrukcija. Kai atsiranda kliūtis, pūslė turi nuolat stipriai dirbti, kad šlapimas pasišalintų, todėl jos audiniai praranda elastingumą. Tokios kliūtys gali būti inkstų akmenys ar augliai. Laiku nustatytos šios problemos padeda išvengti pūslės pažeidimų.
Kai kurie žmonės išskiria daug šlapimo, bet jų pūslė niekada iki galo neištuštėja, todėl organas nuolat būna ištemptas ir negrįžta į normalią būseną.
Kartais šlapimo pūslės padidėjimas matomas jau kūdikiams, tačiau simptomai gali pasireikšti gerokai vėliau. Jei vaikui nenustatoma jokių kitų sveikatos sutrikimų, dažnai pakanka tik stebėti būseną.
Padidintą riziką patirti šį sutrikimą turi žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu ar turintys antsvorio.
Kai kurios neurologinės ligos, tokios kaip išsėtinė sklerozė ar paralyžius, taip pat gali pakenkti gebėjimui reguliariai ištuštinti pūslę.
Galimi gydymo būdai
Pagrindinis gydymo tikslas – pašalinti problemą, dėl kurios pūslė padidėjo. Tai padeda apsaugoti likusį pūslės audinį ir užkerta kelią tolesniam pažeidimams.
Gydymas gali apimti ir operaciją – jei problema susijusi su kliūtimi, chirurgija leidžia ją pašalinti. Operacijos būdas parenkamas pagal kliūties vietą ir dydį.
Kai kuriais atvejais atliekama speciali procedūra – redukcinė cistoplastika, kurios metu chirurgai sumažina pūslės talpą iki artimos normaliai, koreguodami pūslės struktūrą.
Galimos komplikacijos
Viena reikšmingiausių komplikacijų – užsilaikęs šlapimas. Kai pūslė ilgam išlieka pilna, šlapimo srautas gali pradėti tekėti atgal į inkstus per šlapimtakius. Tai gresia inkstų pažeidimu.
Jeigu dėl padidėjusios pūslės sutrinka inkstų veikla ir išsivysto rimtas jų nepakankamumas, gali prireikti dializės ar net inksto persodinimo.
Nėštumas dažnai paveikia šlapimo pūslės funkciją, tačiau jeigu pūslė padidėjusi – sutrikimai tampa dar stipresni.
Ko tikėtis ateityje?
Nors pūslės padidėjimo požymiai gali stipriai varginti, pati būklė dažniausiai nelaikoma pavojinga gyvybei. Svarbu žinoti, kad išsiplėtusi pūslė dažniausiai nebegrįžta į pradinę būseną, tačiau laiku pradėtas gydymas leidžia sušvelninti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kreipkitės į gydytoją, jeigu pastebite sunkumų šlapinantis – kuo anksčiau išaiškinama priežastis, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtesnių komplikacijų, tokių kaip inkstų funkcijos sutrikimai.
Daugeliu atvejų kitos šlapimo takų ligos pasireiškia anksčiau nei ryškiai padidėja pūslė, tad reguliarūs sveikatos patikrinimai reikšmingai prisideda prie ligos prevencijos.
