Geri higienos įpročiai formuojasi nuo mažens – ir tai nėra vien rankų plovimas. Pagal dabartines medicinos žinias, kuo anksčiau vaikai išmoksta paprastą, nuoseklią kūno priežiūros rutiną, tuo lengviau šie įgūdžiai išlieka paauglystėje ir suaugus. Toliau pateikiamas praktinis „nuo galvos iki kojų“ gidas, kaip namuose ramiai ir aiškiai mokyti vaikus kasdienės higienos.
Plaukų priežiūra
Mažų vaikų galvos oda dažniausiai nėra labai riebi, todėl plaukus paprastai pakanka plauti kelis kartus per savaitę. Per dažnas plovimas gali sausinti galvos odą ir paskatinti pleiskanų atsiradimą.
Artėjant paauglystei, prasidedant hormoniniams pokyčiams, plaukai neretai greičiau riebaluojasi. Tokiu laikotarpiu gali prireikti plauti plaukus šampūnu dažniau, kartais – net kas antrą dieną, atsižvelgiant į individualius poreikius ir plaukų tipą.
Maudymasis ir kūno švara
Vaikų požiūris į maudynes gali būti labai skirtingas: vieni jas mėgsta, kiti vengia. Dienomis, kai neplaunami plaukai, svarbiausia – kruopščiai nuplauti kūną. Kad tai būtų paprasčiau, maudynes galima paversti aiškia „žingsnis po žingsnio“ rutina.
Pavyzdžiui, galima naudoti kempinę ar šluostę, šilto vandens ir švelnaus muilo, o po to – švaraus vandens nuplovimui. Vaikui lengviau suprasti tvarką, kai jis žino, kad pirmiausia šluostė suvilgoma muiluotame vandenyje, nuplaunama kūno vieta, o tada šluostė perskalaujama švariame vandenyje ir tik tuomet tęsiama toliau.
Odos būklė: ką stebėti mažiems vaikams
Mažyliams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams dažnai dar reikia suaugusiųjų pagalbos prižiūrint odą. Šiame amžiuje gana įprasta pastebėti įvairių smulkių odos pakitimų.
- paraudimus ir bėrimus,
- smulkius guzelius ar nelygumus,
- šašelius.
Po maudynių, prieš apsirengiant, verta trumpai apžiūrėti vaiko odą nuo galvos iki pėdų. Tai padeda laiku pastebėti naujus sudirgimus ar vietas, kurioms gali reikėti papildomos priežiūros.
Paauglių odos priežiūra
Brendimo metu oda dažnai tampa riebesnė, todėl gali dažniau atsirasti inkštirų ir spuogų. Medicinos praktikoje pastebima, kad kartais pernelyg susitelkiama į įvairias priemones, nors pagrindas yra nuosekli, švelni kasdienė priežiūra.
Paaugliui naudinga įprasti veidą prausti vandeniu ir švelniu prausikliu ar muilu kelis kartus per dieną (dažniausiai pakanka 2–3 kartų), ypač po sporto ar gausesnio prakaitavimo. Taip pat svarbu priminti, kad spaudinėjami spuogai dažniau sudirginami, gali prasčiau gyti ir palikti žymes.
Jei naudojamas makiažas, verta aptarti du dalykus: dalijimasis kosmetika gali didinti infekcijų plitimo riziką, o užmigimas nenusivalius makiažo kai kuriems žmonėms stipriai dirgina odą ir skatina porų užsikimšimą.
Burnos higiena
Dantų ir dantenų švara svarbi ne tik dėl gaivaus kvapo. Moksliniai duomenys rodo, kad reguliari burnos higiena mažina ėduonies riziką ir padeda išvengti uždegimų, kurie gali turėti įtakos bendrai sveikatai.
Vaikui reikėtų valytis dantis ir naudoti tarpdančių siūlą bent du kartus per dieną, o dar geriau – po valgio, jei tai įmanoma. Vyresni vaikai kartais į mokyklą gali nešiotis nedidelį dantų priežiūros rinkinį. Mažesniems naudinga padėti sekti laiką, kad dantų valymas truktų apie 2 minutes.
Pažastų higiena ir kūno kvapas
Didėjant aktyvumui ir prasidėjus hormoniniams pokyčiams, prakaito kvapas gali tapti ryškesnis – daugeliui vaikų tai ima pastebėtis maždaug nuo 9–10 metų, nors laikas skiriasi individualiai. Svarbus įprotis – kasdien plauti pažastis, ypač po kūno kultūros ar sporto treniruočių.
Jei prakaitavimas gausus, gali būti svarstoma priemonė, kuri ne tik maskuoja kvapą, bet ir mažina prakaitavimą. Paprastai dezodorantas labiau skirtas kvapo kontrolei, o antiperspirantas papildomai padeda sumažinti prakaito išsiskyrimą. Ką rinktis, dažnai priklauso nuo vaiko poreikių ir odos jautrumo.
Rankų plovimas
Rankų higiena išlieka vienu svarbiausių kasdienių įpročių. Rekomenduojama plauti rankas prieš valgį ir pavalgius, po žaidimų lauke, po kontakto su augintiniais, taip pat po bendravimo su sergančiu žmogumi.
Vaikams lengva paaiškinti trukmę per žaidimą: rankas muilu reikėtų trinti tiek laiko, kiek užtrunka du kartus sudainuoti trumpą gimtadienio dainelę. Rankų dezinfekantas gali praversti, kai nėra galimybės nusiplauti rankų, tačiau daugeliu atvejų muilas ir vanduo yra patikimesnis pasirinkimas.
Nagų priežiūra
Po nagais lengvai kaupiasi nešvarumai ir mikroorganizmai, kurie vėliau gali patekti į akis, nosį ar burną. Todėl verta turėti nagų šepetėlį ir įprasti vakare (ar po žaidimų lauke) švelniai išvalyti nešvarumus iš po nagų.
Reguliarus nagų kirpimas, pavyzdžiui, kartą per savaitę, padeda palaikyti švarą ir sumažina įaugusių nagų riziką, kuri kartais būna skausminga.
Tualeto higiena
Kai vaikas išmoksta naudotis tualetu, svarbu įtvirtinti du pagrindinius įpročius: taisyklingą apsivalymą ir rankų plovimą. Mokoma valytis kruopščiai kryptimi iš priekio į nugarą – tai padeda mažinti sudirgimo ir infekcijų riziką. Baigus tualeto reikalus, rankų plovimas turėtų tapti automatišku žingsniu.
Mėnesinės: higienos įgūdžiai paauglystėje
Prasidėjus mėnesinėms, atsiranda specifinių higienos poreikių. Naudinga padrąsinti merginą sekti savo ciklą kalendoriuje ar užrašuose – taip lengviau numatyti, kada gali prireikti menstruacijoms skirtų higienos priemonių.
Pirmosios mėnesinės ne visada būna reguliarios, ypač pirmaisiais metais. Klinikinė patirtis rodo, kad ramus pasiruošimo ir planavimo įprotis sumažina stresą ir padeda paauglei jaustis užtikrinčiau kasdienėse situacijose.
