Dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) ir dubens skausmo ryšys yra daugialypis. Medicinos praktikoje pastebima, kad daliai žmonių šie simptomai pasireiškia kartu, todėl veiksmingiausia pagalba dažnai pasiekiama vertinant abi problemas kaip tarpusavyje susijusias.
DŽS dažniausiai siejamas su pasikartojančiu pilvo skausmu, pūtimu, viduriavimu ir (ar) vidurių užkietėjimu. Šie simptomai gali reikšmingai bloginti kasdienę savijautą. Kai kuriems žmonėms prie DŽS prisideda ir dubens srities skausmas – varginantis, neretai nepakankamai įvertinamas nusiskundimas.
Norint geriau kontroliuoti simptomus ir gerinti gyvenimo kokybę, svarbu suprasti, kodėl DŽS atvejais gali atsirasti dubens skausmas ir kaip šias būkles valdyti kompleksiškai.
Kaip DŽS gali būti susijęs su dubens skausmu
Dubens skausmas dažnai siejamas su kitomis būklėmis, pavyzdžiui, endometrioze, šlapimo pūslės skausmo sindromu (intersticiniu cistitu) ar dubens organų uždegiminėmis ligomis. Tačiau pagal dabartines medicinos žinias jis gali pasireikšti ir sergant DŽS, ypač kai kartu yra padidėjęs jautrumas ir raumenų įtampa.
Nors tikslūs mechanizmai ne visuomet aiškūs, kelios priežastys gali paaiškinti šį ryšį.
Dubens dugno raumenų įtampa ir koordinacijos sutrikimai
DŽS būdingas pakitęs žarnyno judrumas ir spazmiški susitraukimai. Kartais į šį „įtampos ratą“ įsitraukia ir dubens dugno raumenys, kurie laiko bei padeda kontroliuoti šlapimo pūslės, tiesiosios žarnos ir (moterims) gimdos funkcijas. Jei šie raumenys tampa per daug įsitempę arba dirba nekoordinuotai, gali atsirasti spaudimo, tempimo ar skausmo pojūtis dubens srityje.
Padidėjęs vidaus organų jautrumas
Moksliniai duomenys rodo, kad DŽS dažnai susijęs su vadinamuoju visceraliniu (vidaus organų) padidėjusiu jautrumu. Tai reiškia, kad įprasti žarnyno dirgikliai – dujos, išmatų slinkimas, tempimas – gali būti jaučiami kaip skausmingi. Dėl nervinių kelių sąveikos diskomfortas gali būti suvokiamas ne tik pilve, bet ir dubens srityje.
Žarnyno gleivinės dirglumas ir nedidelio laipsnio uždegiminiai pokyčiai
Nors DŽS paprastai nelaikomas uždegimine liga, klinikinė patirtis leidžia manyti, kad kai kuriais atvejais gali būti nedideli, žemo laipsnio pokyčiai žarnyno gleivinėje. Jei labiau dirginamos storosios žarnos ar tiesiosios žarnos sritys, tai gali prisidėti prie skausmo pojūčių, kurie „projekuojasi“ į dubenį.
Persidengimas su kitomis dubens srities būklėmis
DŽS neretai pasitaiko kartu su kitais sutrikimais, susijusiais su dubens sritimi, pavyzdžiui, endometrioze ar dubens dugno disfunkcija. Tokiais atvejais simptomai gali susipinti ir apsunkinti vertinimą: dubens skausmo priežastis ne visada yra viena, o gydymo planą tenka pritaikyti individualiai.
Praktiniai būdai, kaip valdyti DŽS ir dubens skausmą
DŽS ir dubens skausmo kontrolė gali būti sudėtinga, nes simptomus lemia individualūs veiksniai. Vis dėlto dažnai padeda kelių krypčių planas, kurį verta aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Mitybos korekcijos
Kai kurie produktai gali provokuoti DŽS simptomus ir sustiprinti diskomfortą. Dažnai rekomenduojama fiksuoti mitybą ir simptomus, kad būtų lengviau atpažinti asmeninius dirgiklius.
Praktikoje neretai taikomas mažai FODMAP turinčios mitybos principas – laikinai ribojami tam tikri lengvai fermentuojami angliavandeniai, kurie daliai žmonių didina pūtimą ir skausmą. Kad pokyčiai būtų saugūs ir subalansuoti, naudinga mitybos korekcijas derinti su gydytoju ar dietistu.
Dubens dugno kineziterapija
Jei skausmas susijęs su raumenų įtampa ar prastu raumenų valdymu, gali padėti dubens dugno kineziterapija. Paprastai taikomi atsipalaidavimo pratimai, kvėpavimo technikos, biologinis grįžtamasis ryšys (biofeedback) ir manualinės priemonės, padedančios mažinti raumenų įsitempimą bei skausmą.
Streso mažinimas ir psichologinės strategijos
Stresas – dažnas tiek DŽS, tiek dubens skausmo paūmėjimų veiksnys. Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos, meditacija, joga ar lėto kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti įtampą ir geriau toleruoti simptomus.
Kai kuriems žmonėms naudinga kognityvinė elgesio terapija, nes ji padeda atpažinti su simptomais susijusius įpročius, baimes ir reakcijas, kurios gali palaikyti „skausmo–įtampos“ ciklą.
Vaistai (kai jų prireikia)
Kai kuriais atvejais, įvertinus situaciją, gydytojas gali pasiūlyti medikamentinį gydymą. Priklausomai nuo vyraujančių simptomų, gali būti skiriamos priemonės žarnyno spazmams mažinti, skausmui kontroliuoti ar kitoms gretutinėms problemoms valdyti. Jei kartu ryškus nerimas ar nuotaikos sutrikimai, kartais svarstomos ir priemonės, kurios padeda mažinti skausmo jautrumą bei gerinti bendrą savijautą.
Reguliarus fizinis aktyvumas
Judėjimas gali palankiai veikti žarnyno motoriką ir mažinti stresą. Dažniausiai rekomenduojamos švelnesnės veiklos – ėjimas, plaukimas, lengva joga ar kiti vidutinio intensyvumo pratimai, kuriuos lengva išlaikyti nuosekliai.
Esmė
DŽS ir dubens skausmas gali pasireikšti kartu, sukeldami varginančius ir permainingus simptomus. Geresnių rezultatų dažnai pasiekiama tuomet, kai vertinamas ne vien atskiras simptomas, o visas galimų priežasčių ir provokuojančių veiksnių derinys.
Sudarius individualų planą kartu su gydytoju ir, jei reikia, įtraukus dietisto ar kineziterapeuto pagalbą, dažnai pavyksta sumažinti paūmėjimus, geriau kontroliuoti skausmą ir susigrąžinti kasdienės veiklos komfortą.










