Šlapimo rūgšties tyrimas padeda įvertinti, kiek šios medžiagos yra organizme. Šlapimo rūgštis susidaro skaidantis purinams – tai natūralūs junginiai, kurie atsiranda yrant organizmo ląstelėms ir taip pat patenka su tam tikru maistu. Daugiau purinų paprastai turi tokie produktai kaip ančiuviai, sardinės, grybai, skumbrė, žirniai ir kepenys.
Susidariusi šlapimo rūgštis daugiausia ištirpsta kraujyje, vėliau patenka į inkstus ir pašalinama su šlapimu. Nedidelė jos dalis iš organizmo pasišalina ir kitu būdu. Kai šis procesas sutrinka, šlapimo rūgšties kiekis gali tapti per didelis arba per mažas. Todėl tyrimas dažnai skiriamas aiškinantis, kodėl nustatomi pakitimai.
Kada atliekamas tyrimas
Šlapimo rūgšties tyrimas dažniausiai skiriamas tuomet, kai gydytojui reikia įvertinti galimą ligą, dėl kurios sutrinka jos kiekio pusiausvyra. Tyrimas padeda suprasti, kaip organizmas gamina šią medžiagą ir kaip ją pašalina.
Dažniausiai tiriamas šlapimas, tačiau prireikus gali būti atliekamas ir kraujo tyrimas. Abu variantai suteikia naudingos informacijos apie šlapimo rūgšties apykaitą organizme.
Ką gali parodyti šlapimo tyrimas
Padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis šlapime neretai siejamas su podagra – viena iš dažnesnių sąnarių uždegimo formų. Šiai būklei būdingas stiprus skausmas ir jautrumas, ypač pėdų pirštų ar čiurnų srityje.
Podagros atveju taip pat gali pasireikšti sąnario patinimas, paraudusi ar pakitusi oda aplink pažeistą vietą ir šiltesnis, prie liečiant karštas sąnarys.
Didelis šlapimo rūgšties kiekis gali būti susijęs ir su inkstų akmenimis. Jie susidaro iš kristalų, o jų formavimuisi įtakos gali turėti per didelis šios medžiagos kiekis šlapimo takuose. Tokiu atveju galimi juosmens srities skausmai, kraujas šlapime, dažnesnis noras šlapintis, pykinimas, vėmimas, karščiavimas ir šaltkrėtis.
Tyrimas kartais skiriamas ir gydymo eigai stebėti, kai žmogus sveiksta po podagros ar inkstų akmenų. Jis taip pat gali būti naudingas gydant tam tikras onkologines ligas, kai dėl taikomo gydymo organizme gali kauptis šlapimo rūgštis.
Kaip pasiruošti
Prieš tyrimą svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus, įskaitant nereceptinius preparatus ir maisto papildus. Kai kurie jų gali pakeisti tyrimo rezultatų tikslumą. Ypač tai pasakytina apie aspiriną, ibuprofeną ir kai kuriuos šlapimą varančius vaistus.
Kartais gydytojas gali paprašyti kelioms dienoms prieš tyrimą nevartoti tam tikrų vaistų. Taip pat gali būti rekomenduota prieš tyrimą ir jo metu nevartoti alkoholio.
Kaip atliekamas tyrimas
Šlapimo rūgšties šlapimo tyrimas yra saugus ir neskausmingas. Jam reikia surinkti visą šlapimą per 24 valandas. Gydytojas arba slaugytojas paprastai paaiškina, kaip tai padaryti teisingai.
Paprastai pirmą tyrimo dieną pirmasis rytinis šlapimas nuleidžiamas į tualetą ir nerenkamas. Nuo to momento fiksuojamas laikas, o visas vėlesnis šlapimas surenkamas į tam skirtą indą visą parą. Surinktą mėginį reikia laikyti vėsioje vietoje, dažniausiai šaldytuve.
Pasibaigus 24 valandoms, indas pristatomas nurodytam medicinos darbuotojui ar laboratorijai. Svarbu prieš ir po mėginių rinkimo nusiplauti rankas, indą sandariai uždaryti ir tinkamai pažymėti.
Surinktas šlapimas ištiriamas laboratorijoje, o rezultatai paprastai pateikiami per kelias dienas. Gydytojas juos įvertins individualiai ir paaiškins, ką jie reiškia konkrečioje situacijoje.
Kaip suprasti rezultatus
Įprastas šlapimo rūgšties kiekis šlapime dažniausiai svyruoja nuo 250 iki 750 miligramų per parą.
Jei rodiklis didesnis nei įprasta, tai gali rodyti podagrą arba inkstų akmenis. Padidėjimą taip pat gali lemti gausus purinų turinčio maisto vartojimas, nutukimas, kepenų ligos, inkstų veiklos sutrikimai, kaulų čiulpų ligos, pavyzdžiui, leukemija, ar išplitęs piktybinis procesas.
Mažesnis nei įprasta rodiklis kartais siejamas su apsinuodijimu švinu, gausiu alkoholio vartojimu arba mažo purinų kiekio mityba.
Atsižvelgdamas į rezultatus, gydytojas gali paskirti papildomų tyrimų, kad būtų tiksliau nustatyta priežastis ir patvirtinta diagnozė.
