Gimdos vėžys (endometriumo vėžys) : Simptomai ir gydymas

Gimdos vėžys yra bendras terminas, apibūdinantis vėžį, atsirandantį gimdoje. Yra du pagrindiniai gimdos vėžio tipai:

Endometriumo vėžys vystosi endometriume – vidiniame gimdos gleivinės sluoksnyje. Tai vienas iš dažniausių ginekologinių vėžių, kurie paveikia moters reprodukcinę sistemą.
Gimdos sarkoma vystosi miometriume – gimdos raumeniniame sluoksnyje. Tai labai retas gimdos vėžio tipas.

Ar endometriumo vėžys ir gimdos vėžys yra tas pats?

Gimdos vėžys gali reikšti tiek endometriumo vėžį, tiek gimdos sarkomą. Tačiau dažniausiai terminas „gimdos vėžys“ vartojamas apibūdinti endometriumo vėžiui, nes jis sudaro apie 95% visų gimdos vėžio atvejų. Gimdos sarkoma diagnozuojama retai.

Kokia yra gimdos funkcija?

Gimda yra moters reprodukcinės sistemos dalis, kurioje nėštumo metu vystosi vaisius. Viršutinė gimdos dalis vadinama kūnu arba korpusu, o apatinė dalis – gimdos kakleliu, kuris jungia gimdą su makštimi. Gimdos vėžys reiškia vėžį, kuris išsivysto gimdos kūne, o gimdos kaklelio vėžys – tai kitokio tipo vėžys, atsirandantis gimdos kaklelyje.

Kokia yra endometriumo funkcija?

Endometriumas yra vidinis gimdos sluoksnis, kuris keičiasi menstruacinio ciklo metu. Hormonai, tokie kaip estrogenas ir progesteronas, skatina endometriumo sustorėjimą, siekiant pasiruošti galimam nėštumui. Jei nėštumas neįvyksta, organizme sumažėja progesterono kiekis, dėl ko endometriumo sluoksnis pradeda atsiskirti – tai vyksta menstruacijų metu.

Kaip dažnas yra gimdos vėžys?

Jungtinėse Valstijose endometriumo vėžys yra dažniausias vėžys, kuris paveikia moterų reprodukcinę sistemą. Endometriumo vėžys dažniausiai išsivysto po menopauzės. Apie 3% moterų tam tikru gyvenimo etapu bus diagnozuotas gimdos vėžys. Kasmet šią diagnozę gauna apie 65 000 žmonių.

Kokie yra gimdos vėžio simptomai?

Gimdos vėžio požymiai gali būti panašūs į daugelio kitų būklių, ypač tų, kurios paveikia reprodukcinius organus. Jei pastebite neįprastą skausmą ar nereguliarų makšties kraujavimą, svarbu pasikalbėti su savo gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir gautas tinkamas gydymas.

Endometriumo vėžio arba gimdos sarkomos simptomai apima:

Kraujavimą iš makšties tarp menstruacijų prieš menopauzę,
Kraujavimą ar dėmes po menopauzės, net jei tai tik nedidelis kraujo kiekis,
Skausmą apatinėje pilvo dalyje arba spazmus dubenyje, tiesiai po pilvu,
Ploną baltą ar skaidrų išskyrą iš makšties po menopauzės,
Labai ilgai trunkantį, stiprų ar dažną makšties kraujavimą, jei esate vyresnė nei 40 metų.

Kas sukelia gimdos vėžį?

Tyrėjai nėra tikri dėl tikslios gimdos vėžio priežasties. Kažkas įvyksta, kad gimdos ląstelės pradeda kisti. Mutavusios ląstelės ima augti ir daugintis nekontroliuojamai, sudarydamos naviką.

Tam tikri rizikos veiksniai gali padidinti tikimybę susirgti gimdos vėžiu. Jei esate didelės rizikos grupėje, pasikalbėkite su gydytoju apie galimas prevencijos priemones, kad apsaugotumėte savo sveikatą.

Kokie yra gimdos vėžio rizikos veiksniai?

Yra keli rizikos veiksniai, susiję su endometriumo vėžiu. Daugelis jų yra susiję su estrogeno ir progesterono balansu. Šie veiksniai apima nutukimą, policistinių kiaušidžių sindromą (PKS) ar vartojimą vien tik estrogeno (be progesterono). Be to, genetinė liga, vadinama Linčo sindromu, taip pat padidina riziką susirgti gimdos vėžiu, nors tai nėra susiję su hormonais.

Rizikos veiksniai susiję su gimdos vėžiu

Amžius, gyvenimo būdas ir šeimos istorija

Amžius: Su amžiumi didėja tikimybė susirgti gimdos vėžiu. Dauguma gimdos vėžio atvejų pasireiškia vyresniems nei 50 metų žmonėms.
Dieta, turinti daug gyvulinės kilmės riebalų: Riebalų turinti dieta gali padidinti kelių rūšių vėžio riziką, įskaitant gimdos vėžį. Riebus maistas taip pat yra kaloringas, o tai gali sukelti nutukimą.
Šeimos istorija: Kai kurie žmonės paveldi genetinius sutrikimus, kurie padidina vėžio riziką. Asmenys, turintys Linčo sindromą (arba paveldimąjį nepolipozinį storosios žarnos vėžį – HNPCC), turi didesnę riziką susirgti endometriumo vėžiu, taip pat kitomis vėžio rūšimis.

Kitos sveikatos būklės

Diabetas: Ši liga dažnai susijusi su nutukimu, kuris yra vienas iš vėžio rizikos veiksnių. Kai kurie tyrimai taip pat rodo tiesioginį ryšį tarp diabeto ir gimdos vėžio.
Nutukimas: Riebalinis audinys organizme gali keisti kai kuriuos hormonus į estrogeną, padidindamas gimdos vėžio riziką. Kuo daugiau riebalinio audinio, tuo didesnė estrogeno įtaka.
Kiaušidžių ligos: Tam tikri kiaušidžių navikai gali sukelti aukštą estrogeno ir mažą progesterono lygį. Šie hormoniniai pokyčiai gali padidinti gimdos vėžio riziką.

Menstruacinė ir reprodukcinė istorija

Ankstyvos menstruacijos: Jei jūsų menstruacijos prasidėjo iki 12 metų amžiaus, gimdos vėžio rizika gali padidėti, nes gimda ilgiau buvo veikiama estrogeno.
Vėlyva menopauzė: Panašiai, jei menopauzė prasideda po 50 metų, rizika taip pat didėja dėl ilgesnio estrogeno poveikio.
Ilga menstruacinė trukmė: Menstruacijų metų skaičius gali būti svarbesnis nei amžius, kuriame prasidėjo arba baigėsi menstruacijos.
Nebuvimas nėščia: Asmenys, kurie niekada nebuvo nėščia, turi didesnę gimdos vėžio riziką.

Ankstesni gydymo būdai kitoms būklėms

Ankstesnė spindulinė terapija dubeniui: Spindulinė terapija dubeniui, skirta kitų vėžių gydymui, gali pažeisti ląstelių DNR. Šis pažeidimas gali padidinti antrinės vėžio formos riziką.
Estrogenų pakaitinė terapija (ERT): Kai kurie žmonės vartoja estrogenų terapiją, kad palengvintų menopauzės simptomus. Gydymas tik estrogenais (be progesterono) padidina gimdos vėžio riziką.
Tamoksifeno vartojimas: Šis vaistas gali būti skiriamas krūties vėžiui gydyti, tačiau jis veikia kaip estrogenas gimdoje ir gali padidinti gimdos vėžio riziką.

Kokios yra endometriumo vėžio komplikacijos?

Sunkiausia endometriumo vėžio komplikacija yra mirtis. Tačiau jei vėžys nustatomas ankstyvoje stadijoje, prognozė paprastai yra labai gera. Kitos galimos komplikacijos apima:

Anemiją – kraujo ląstelių sumažėjimą, dažniausiai dėl ilgalaikio kraujavimo.
Vėžio plitimą į kitus kūno organus (metastazavimą) – vėžys gali išplisti į tolimus organus.
Nepakankamą organizmo reakciją į gydymą – kartais gydymas nepadeda, ypač jei vėžys yra agresyvus arba vėl atsiranda.

Kaip diagnozuojamas gimdos vėžys?

Jei pastebite galimus gimdos vėžio požymius, svarbu kreiptis į gydytoją. Jūsų gydytojas:

Paklaus apie simptomus, rizikos veiksnius ir šeimos istoriją,
Atliks fizinę apžiūrą,
Atliks dubens tyrimą.

Kokie tyrimai reikalingi gimdos vėžio diagnozei?

Norint patvirtinti gimdos vėžio diagnozę, gydytojas gali atlikti vieną ar kelis tyrimus:

Kraujo tyrimai:
- CA-125 testas matuoja baltymą CA-125, kurio padidėjęs kiekis gali rodyti vėžį organizme.
Vaizdiniai tyrimai:
- Kompiuterinė tomografija (KT) – tai serija detalių kūno vidinių vaizdų.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) naudoja radijo bangas ir galingą magnetą, kad sukurtų vaizdus.
- Transvaginalinis ultragarsas įveda specialų zondą į makštį, kad gautų gimdos vaizdus.
Kiti tyrimai:
- Endometriumo biopsija: per gimdos kaklelį įvedamas plonas vamzdelis ir paimamas nedidelis endometriumo audinio mėginys.
- Histeroskopija: per makštį ir gimdos kaklelį įvedamas ilgas plonas vamzdelis su kamera, kuris leidžia gauti detalius gimdos vaizdus.
- Dilatacija ir kiuretažas (D&C): sudėtingesnė procedūra, atliekama operacinėje, kurios metu pašalinami gimdos audiniai.

Pašalinus audinių mėginius biopsijos arba D&C metu, jie siunčiami į laboratoriją, kur patologas patvirtina vėžio buvimą.

Ar Pap testas gali diagnozuoti gimdos vėžį?

Ne. Pap testas (Pap tepinėlis) neskirtas gimdos vėžiui nustatyti – jis tikrina gimdos kaklelio vėžį.

Ką rodo endometriumo vėžio diagnozė?

Jei gydytojas nustato endometriumo vėžį, taip pat būtina nustatyti vėžio tipą. Vėžio tipo nustatymas padeda gydytojams pasirinkti tinkamiausią gydymo metodą:

1 tipo endometriumo vėžiai yra mažiau agresyvūs ir dažniausiai lėčiau plinta į kitas audinių dalis.
2 tipo endometriumo vėžiai yra agresyvesni ir labiau linkę plisti už gimdos ribų, todėl reikia stipresnio gydymo.

Be to, gydytojas nustatys vėžio stadiją. Gimdos vėžys skirstomas į stadijas nuo I iki IV:

I stadija: vėžys neišplito už gimdos ribų.
II stadija: vėžys išplito į gimdos kaklelį.
III stadija: vėžys išplito į makštį, kiaušides ir/arba limfmazgius.
IV stadija: vėžys išplito į šlapimo pūslę arba kitus tolimus organus.

Kai kuriais atvejais, gydytojas gali nustatyti tikslią vėžio stadiją tik atlikus operaciją, kurios metu pašalinamas navikas.

Kaip gydomas gimdos vėžys?

Daugumai žmonių, sergančių endometriumo vėžiu, reikalinga operacija. Jūsų gydymo planas priklausys nuo vėžio tipo ir bendros sveikatos būklės. Kiti galimi gydymo metodai apima:

Chemoterapiją, kuri naudoja stiprius vaistus vėžinėms ląstelėms naikinti.
Spindulinę terapiją, kuri siunčia tiksliai nukreiptus radiacijos spindulius vėžio ląstelėms sunaikinti.
Hormonų terapiją, kuri naudojama hormonams reguliuoti arba blokuoti jų poveikį gydant vėžį.
Imunoterapiją, kuri padeda imuninei sistemai kovoti su vėžiu.
Tikslinę terapiją, kuri naudoja vaistus tam, kad nukreiptų į specifines vėžines ląsteles ir sustabdytų jų dauginimąsi.

Tyrimai tęsiami, siekiant rasti naujų gimdos vėžio gydymo būdų.

Kokios rūšies operacija reikalinga gimdos vėžiui gydyti?

Paprastai endometriumo vėžys gydomas operacija. Dažniausia procedūra yra histerektomija, kurios metu chirurgas pašalina gimdą ir gimdos kaklelį. Yra keturi histerektomijos tipai:

Bendra pilvo histerektomija: Chirurgas padaro pjūvį pilve, kad pašalintų gimdą.
Makšties histerektomija: Gimda pašalinama per makštį.
Radikali histerektomija: Jei vėžys išplito į gimdos kaklelį, chirurgas pašalina gimdą, gretimus audinius ir viršutinę makšties dalį.
Minimaliai invazinė histerektomija: Chirurgas padaro kelis nedidelius pjūvius, kad pašalintų gimdą, naudojant laparoskopinius arba robotinius įrankius.

Dažnai histerektomijos metu atliekamos ir dvi papildomos procedūros:

Dvišalis salpingooforektomija (BSO) – pašalinamos kiaušidės ir kiaušintakiai, kad būtų užtikrinta, jog visi vėžio židiniai būtų pašalinti.
Limfmazgių išpjovimas (limfadenektomija) – pašalinami limfmazgiai, kad būtų patikrinta, ar vėžys nepaplito.

Ar reikia pašalinti kiaušides?

Daugeliui žmonių, sergančių gimdos vėžiu, reikia pašalinti kiaušides. Tačiau kiaušidžių pašalinimas reiškia menopauzės pradžią, jei ji dar neįvyko. Jei esate jaunesnė nei 45 metų ir dar nepatyrėte menopauzės, pasitarkite su gydymo komanda, ar reikėtų išsaugoti kiaušides.

Ko tikėtis po gimdos operacijos?

Gimdos vėžio operacijos šalutiniai poveikiai apima:

Nevaisingumą – negalėjimą pastoti.
Menopauzę (jei buvote dar prieš menopauzę ir buvo pašalintos kiaušidės) ir jos simptomus, tokius kaip makšties sausumas ir naktinis prakaitavimas.

Kaip gydoma gimdos sarkoma?

Gimdos sarkomos gydymas dažniausiai atliekamas viena procedūra, kurios metu diagnozuojama, nustatoma vėžio stadija ir gydoma. Gydymo galimybės yra panašios į endometriumo vėžio gydymą. Dažniausiai atliekama histerektomija ir BSO, kad būtų pašalintos kiaušidės ir kiaušintakiai.

Ar galima išvengti gimdos vėžio?

Dažniausiai gimdos vėžio išvengti negalima, tačiau galite sumažinti riziką, atlikdami šiuos veiksmus:

Valdykite cukrinį diabetą.
Išlaikykite sveiką kūno svorį.
Pasikalbėkite su gydytoju apie progesterono pagrindu pagamintas ar kombinuotas estrogeno ir progesterono hormonines kontraceptines priemones, kurios gali suteikti tam tikrą apsaugą nuo gimdos vėžio.

Ar estrogenų pakaitinė terapija (ERT) padidina gimdos vėžio riziką?

Jei svarstote ERT, pasitarkite su savo gydytoju. Jis galės įvertinti jūsų vėžio riziką ir padėti priimti geriausią sprendimą.

Ar yra gimdos vėžio patikros testas?

Ne, nėra specifinio patikros įrankio gimdos vėžiui nustatyti. Gydytojai paprastai nerekomenduoja reguliarių tyrimų žmonėms be simptomų, nebent turite didesnę riziką. Jei esate didelės rizikos grupėje, pasitarkite su gydytoju dėl reguliarių patikrinimų.

Koks yra gimdos vėžio išgyvenamumo rodiklis?

Penkerių metų išgyvenamumo rodiklis sergant endometriumo vėžiu yra 81%. Tai reiškia, kad 81% žmonių, kuriems diagnozuotas šis vėžys, išgyvena bent penkerius metus. Jei vėžys neplinta už gimdos ribų, išgyvenamumo rodiklis siekia net 95%. Tačiau jei vėžys plinta į kitus organus, išgyvenamumas sumažėja iki 17%. Ankstyva diagnozė ir gydymas yra svarbūs gerai prognozei.

Ar gimdos vėžys gali būti išgydytas?

Laimei, endometriumo vėžys dažnai diagnozuojamas ankstyvose stadijose, nes daugelis žmonių pastebi nenormalų kraujavimą ir kreipiasi į gydytojus. Jei vėžys nustatomas anksti ir neplinta į kitus organus, gimdos pašalinimas gali išgydyti ligą.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Jei pastebėjote neįprastą kraujavimą ar dėmes, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Jei turite paveldimą endometriumo vėžio riziką, aptarkite su gydytoju kasmetinius tyrimus. Galbūt jums reikės kasmetinės endometriumo biopsijos, pradedant nuo 35 metų.

Ko reikėtų paklausti savo gydytojo?

Jei jums diagnozuotas gimdos vėžys, galite paklausti:

Kokia mano vėžio stadija?
Kokios gydymo galimybės bus geriausios man?
Ar man reikės daugiau nei vieno gydymo?
Ar galiu dalyvauti klinikiniuose tyrimuose?
Koks yra gydymo tikslas?
Ko galiu tikėtis po gydymo?
Ar vėžys gali sugrįžti?
Ar esu didelės rizikos susirgti kitomis vėžio formomis?
Kaip galėčiau rūpintis savimi po gimdos vėžio gydymo?

Kaip pasirūpinti savimi po gimdos vėžio gydymo?

Pasibaigus gydymui, jūsų priežiūros komanda pasikalbės su jumis apie tolesnius apsilankymus. Svarbu dalyvauti šiuose vizituose, kurių metu gydytojas atliks dubens tyrimą ir paklaus apie simptomus. Vizitai skirti tam, kad įsitikintumėte, jog vėžys neatsinaujina ir kad jaučiatės gerai po gydymo.

Taip pat galite pasikalbėti su gydytoju apie sveiką gyvenimo būdą po vėžio. Tinkama mityba, pakankamas miegas ir fizinis aktyvumas padės jaustis geriau.

Kokie yra įspėjamieji gimdos vėžio požymiai?

Praneškite gydytojui apie bet kokį nenormalų kraujavimą. Nenormalus kraujavimas apima kraujavimą tarp menstruacijų, jei vis dar turite mėnesines, arba kraujavimą ar dėmes po menopauzės. Tai gali būti daugelio būklių, įskaitant endometriumo vėžį, simptomas.