Šis vaistų derinys taikomas siekiant palengvinti tokius simptomus kaip kosulys, užgulusi nosis, čiaudulys, niežulys ir ašarojančios akys, kuriuos gali sukelti peršalimas, gripas, alerginės reakcijos ar kitos kvėpavimo takų ligos, pavyzdžiui, sinusitas ar bronchitas. Šie vaistai nėra skirti išgydyti pagrindinės ligos, tačiau padeda sumažinti jos varginančius požymius.
Kaip veikia šios grupės vaistai
Veikliosios sudedamosios dalys veikia skirtingais būdais. Deksametorfanas slopina kosulį veikdamas smegenų centre, kuriame reguliuojamas kosėjimas. Dekongestantai mažina nosies gleivinės paburkimą ir palengvina kvėpavimą per nosį. Antihistamininiai vaistai malšina tokias alergines reakcijas kaip niežtintys ar vandeningi akis, niežulys nosies bei gerklės srityje, varvanti nosis ir čiaudulys.
Vartojimo ypatybės
Prieš pradedant vartoti nereceptinį preparatą, būtina kruopščiai perskaityti pakuotės informacinį lapelį. Jei preparatą paskyrė gydytojas, laikykitės pateiktų instrukcijų.
- Vaistai geriami užsigeriant stikline vandens, nepriklausomai nuo valgio. Jei vartojant pykina, geriau vartoti kartu su maistu ar pienu.
- Skystą vaisto formą būtina dozuoti specialiu matavimo šaukšteliu – įprasti šaukštai netinka. Jei vartojate suspensiją, ją kruopščiai suplakite prieš kiekvieną dozę.
- Ilgai veikiančios kapsulės ar tabletės praryjamos nesukramtytos, nes dalijant ar kramtant vaistas gali išsiskirti per greitai.
- Kramtomąsias tabletes reikia sukramtyti iki galo, prieš nurijant.
- Jei naudojate miltelius, juos išmaišykite vandenyje arba kitame skystyje ir suvartokite iš karto.
Dozavimas priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės ir individualios reakcijos. Jei vaistas vartojamas dėl alergijos ar šienligės, ypač svarbu išgerti jį reguliariai. Negalima viršyti paskirtos dozės ir nevartoti dažniau nei nurodyta, nes gali kilti rimtų sveikatos problemų.
Vaikams iki 6 metų šių vaistų dažniausiai vartoti nerekomenduojama, nebent gydytojas nurodys kitaip. Kai kurios ilgai veikiančios formos vaikams iki 12 metų netinka.
Būklė gali pagerėti ne iš karto. Jeigu simptomai išlieka ar stiprėja, patartina kreiptis į gydytoją.
Galimi šalutiniai poveikiai
Dažniausi šios grupės vaistų nepageidaujami pojūčiai yra mieguistumas, svaigulys, galvos skausmas, sutrikęs matymas, virškinimo sutrikimai (pykinimas, vidurių užkietėjimas ar diskomfortas skrandyje), burnos, nosies ir gerklės sausumas. Daugeliui vartotojų šie simptomai būna lengvi ir praeina savaime.
- Burnos sausumą galima palengvinti kramtant becukrę gumą, siurbiant becukrį ledinuką, čiulpiant ledo kubelius ar dažniau gerianti vandenį.
- Vaistas gali tirštinti gleives plaučiuose – galite lengviau išsivalyti kvėpavimo takus gerdami daugiau skysčių, jei gydytojas nenurodė kitaip.
- Jei pasireiškia svaigulys ar silpnumas, rekomenduojama atsikelti iš gulimos ar sėdimos padėties lėtai.
Retais atvejais galimi rimtesni požymiai – psichikos ar nuotaikos pokyčiai (pvz., sutrikusi orientacija, neįprasti regėjimo pojūčiai), drebėjimas, šlapinimosi sunkumai, silpnumas, netikėtas kraujosruvos ar kraujavimas, širdies ritmo pakitimai, traukuliai. Tokiais atvejais reikalinga nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Labai retais atvejais galimos sunkios alerginės reakcijos – odos bėrimas, niežulys ar tinimas (ypač veido, liežuvio, gerklės srityje), stiprus galvos svaigimas, kvėpavimo pasunkėjimas.
Visi galimi šalutiniai reiškiniai šiame sąraše nepaminėti. Jei juntate neįprastų ar nemalonių pojūčių, apie tai svarbu informuoti sveikatos priežiūros specialistus.
Svarbios atsargumo priemonės
Prieš pradedant vartoti šį vaistą, reikia įsitikinti, kad jo sudėtyje nėra medžiagų, sukeliančių jums alergiją. Kai kurie pagalbiniai komponentai taip pat gali sukelti nepageidaujamas reakcijas.
- Ypač atsargiai vaistą turėtų vartoti žmonės, sergantys lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis (pavyzdžiui, astma ar emfizema), cukriniu diabetu, tam tikromis akių ligomis (pavyzdžiui, glaukoma), šlapinimosi, širdies, kepenų ar inkstų veiklos sutrikimais.
- Jei šiuo metu vartojate kitus receptinius ar nereceptinius vaistus, informuokite apie tai gydytoją, kad išvengtumėte pavojingų vaistų derinių.
Nevartokite kelių kosulį ar peršalimą gydančių vaistų vienu metu, jeigu nežinote, ar jų sudėtyje nėra tų pačių ar panašiai veikiančių medžiagų.
Gydytojai ar vaistininkai gali patarti, kaip dar galima palengvinti ligos požymius – pavyzdžiui, gerti daugiau skysčių, drėkinti patalpos orą, skalauti nosį fiziologiniu tirpalu.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
