Actininė purpura dažniausiai pasireiškia vyresniems žmonėms kaip lengvai atsirandančios didelės mėlynės, ypač ant rankų išorinių paviršių ar dilbių. Ši būklė yra visiškai nepavojinga ir dažniausiai atsiranda dėl natūraliai plonėjančios, trapios odos, kuri tampa jautresnė net ir menkiausiems smūgiams ar spaudimui.
Kas yra actininė purpura?
Actininė purpura, kartais dar vadinama senatvine purpura, – tai būklė, kuri būdingiausia žmonėms po penkiasdešimties. Manoma, kad su ja susiduria bent dešimtadalis šios amžiaus grupės, o dažnis didėja kartu su amžiumi. Pagrindinė priežastis – dėl senėjimo oda tampa plonesnė, o kraujagyslės trapesnės, todėl atsiranda mėlynių. Tai neturi nieko bendra su kraujo krešėjimo ligomis.
Kaip pasireiškia actininė purpura?
Šią būklę lengva atpažinti pagal ryškias, dideles, violetinės ar raudonos spalvos mėlynes – dažniausiai jos pastebimos ant plaštakų ar dilbių. Mėlynės gali būti skausmingos, tačiau dažniausiai diskomfortas minimalus arba jo visai nėra. Gijimo metu mėlynės pamažu nublanksta ir dažnai pereina į rusvą atspalvį, kuris išlieka ilgiau arba lieka visam laikui. Kai kada dėmelės gali atsirasti ir gleivinėse ar net vidaus organuose, tačiau dažniausiai jos lieka ant odos, matomose vietose.
Kodėl atsiranda actininė purpura?
Dažniausias šios būklės veiksnys – nusilpusi oda, ypač senstant. Ilgalaikis buvimas saulėje dar labiau silpnina jungiamąjį audinį ir verčia kraujagysles pažeidžiamesnes. Kai kurie sveikatos sutrikimai, tokie kaip tam tikros kraujagyslių ligos, diabetas, reumatoidinis artritas ar vilkligė, gali padidinti riziką susirgti actinine purpura. Taip pat ją gali paskatinti tam tikri vaistai – ypač tie, kurie silpnina odą ar kraujagysles.
- Kortikosteroidai
- Kraują skystinantys vaistai, pvz., aspirinas
Dažniausiai mėlynės atsiranda net nuo nedidelio sužeidimo ar prisilietimo, nors jos išvaizda gali atrodyti kaip sunkesnis sužalojimas.
Kaip nustatoma ši būklė?
Pastebėjus neįprastai daug ar didelių mėlynių, ypatingai jei jos atsiranda be aiškios priežasties, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Įprastai diagnozė pagrįsta išvaizda: mėlynės plinta rankų ar dilbių srityje, nėra kitų kraujavimo žymių, o bendra savijauta gera. Gydytojas detaliai išklausinėja apie simptomus, ligos istoriją, apžiūri odą ir įvertina bendrą būklę.
Kaip gydoma actininė purpura?
Specifinio gydymo dažniausiai neprireikia, nes ši būklė savaime nepavojinga. Vis dėlto kai kuriems svarbi estetika, tad norint sumažinti naujų bėrimų ar mėlynių atsiradimą, gydytojas gali rekomenduoti odą storinančius preparatus, pavyzdžiui, retinoidus. Visgi šie vaistai gali sukelti šalutinį poveikį, tad jų naudojimo nauda ir rizika vertinama individualiai.
- Kojų ar rankų apsaugos – specialūs apsauginiai įtvarai gali padėti sumažinti atsitiktinių traumų tikimybę.
- Citrusinių vaisių bioflavonoidai – natūrali priemonė, kuri, kai kurių tyrimų duomenimis, gali sumažinti naujų dėmių atsiradimą.
- Egzistuoja tyrimų apie epidermio augimo faktoriaus naudojimą – jis gali sustiprinti odą ir sumažinti bėrimų skaičių.
- Kartais domimasi išoriniu vitamino K panaudojimu odai, tačiau patikimų duomenų apie jo naudą būtent sergant actinine purpura kol kas nėra.
Prognozė ir kaip sumažinti riziką
Actininė purpura nepavojinga, tačiau linkusi kartotis, jei oda liks trapi ir jautri. Kad sumažintumėte naujų dėmių riziką, rekomenduojama saugotis saulės poveikio – naudoti apsauginius kremus, saugoti odą nuo pažeidimų ar sumušimų. Nors dauguma purpurinių dėmių išnyksta per 1–3 savaites, daliai žmonių rusvas atspalvis gali likti ilgesniam laikui.
Apibendrinant – actininė purpura nėra pavojinga sveikatai, tačiau jei nerimaujate dėl jos išvaizdos ar pokyčių odoje, visada pravartu pasikonsultuoti su gydytoju ar dermatologu.
