Probiotikai yra naudingi mikroorganizmai, tokie kaip mielės (pvz., saccharomyces boulardii) bei pieno rūgšties bakterijos (lactobacillus, bifidobacterium), kurie natūraliai aptinkami žmogaus žarnyne, skrandyje ir makštyje. Tam tikros situacijos, pavyzdžiui, antibiotikų vartojimas ar kelionės, gali sutrikdyti gerųjų bakterijų pusiausvyrą organizme. Probiotikai padeda atkurti normalią mikroflorą ir pagerinti virškinimą.
Kur galima rasti probiotikų ir kam jie naudojami
Probiotikų galima rasti įvairiuose maisto produktuose, tokiuose kaip jogurtas, kefyras, sojų gėrimai ar specialiai praturtinti sultys bei pienas. Taip pat jų būna papildų pavidalu – kapsulėse, tabletėse, milteliuose. Konkrečios sudėtys ir paskirtys skiriasi, tad svarbu atkreipti dėmesį, kam skirtas pasirinktas produktas.
Probiotikai dažnai vartojami siekiant sumažinti įvairias žarnyno problemas, pavyzdžiui, esant viduriavimui, sudirgusiai žarnai ar laktazės trūkumui (laktozės netoleravimui). Jie taip pat gali būti naudingi sergant egzema, makšties mielių infekcijomis ar šlapimo takų infekcijomis. Įvairūs preparatai pasižymi skirtingomis paskirtimis – rekomenduojama perskaityti etiketę, kad įsitikintumėte, jog pasirinktas produktas tinka jūsų poreikiams.
Atkreipkite dėmesį – kai kuriuose maisto papilduose gali būti ne tik probiotikų, bet ir priemaišų ar papildomų medžiagų, kurios nebūtinai yra naudingos. Jeigu kyla klausimų dėl konkretaus produkto kokybės ar sudėties, pasitarkite su vaistininku.
Vartojimo ypatybės
Prieš pradedant vartoti probiotių papildus, vadovaukitės gamintojo instrukcijomis. Skirtingi papildai gali skirtis: vienus reikia nuryti nekramtant, kitus galima sukramtyti, sumaišyti su maistu ar gėrimu. Skystus papildus dozuokite tik specialiu matavimo šaukšteliu (ne buitiniu), kad užtikrintumėte tikslumą.
Jei papildas sudėtyje turi gyvų bakterijų (pvz., bifidobakterijų), jų veiksmingumą gali mažinti kartu vartojami antibiotikai. Tokiu atveju rekomenduojama probiotiką vartoti praėjus bent 2–3 valandoms po antibiotikų.
Jei probiotikus vartojate dėl antibiotikų sukeltų virškinimo sutrikimų (viduriavimo), nevartokite jų ilgiau nei 2 dienas arba esant aukštai temperatūrai, išskyrus gydytojo nurodymus – tokiais atvejais reikia kreiptis į medikus.
Kilus neaiškumų ar jeigu savijauta prastėja, kreipkitės į gydytoją.
Galimi šalutiniai poveikiai
- Dažniausi: pilvo pūtimas, padidėjęs dujų susidarymas. Šie simptomai dažniausiai būna lengvi ir savaime praeina. Jei jie užsitęsia ar stiprėja, kreipkitės į gydytoją.
- Rimtesni: jei pasireiškia užsitęsęs gerklės perštėjimas, aukšta temperatūra ar šaltkrėtis, būtina informuoti gydytoją.
- Reti, bet labai rimti: stipri odos reakcija (bėrimas, niežulys), patinimas (ypač veido, liežuvio, gerklės), svaigimas, pasunkėjęs kvėpavimas. Pajutus bet kurį iš šių simptomų, nedelsdami ieškokite medicinos pagalbos.
Jei pastebite kitus, čia nepaminėtus, šalutinius poveikius, apie juos praneškite gydytojui arba vaistininkui.
Svarbios atsargumo priemonės
- Jeigu esate jautrūs ar alergiški ingredientams, esančioms šio papildų sudėtyje, prieš pradedant vartojimą pasitarkite su gydytoju.
- Pasitarkite su gydytoju ar vaistininku, jei turite ilgalaikių žarnyno nusiskundimų (viduriavimas trunka ilgiau nei 2 dienas ar lydi karščiavimas), nusilpusią imuninę sistemą (pvz., dėl chemoterapijos, tam tikrų ligų), kartojasi makšties ar šlapimo takų infekcijos.
- Skysti, miltelių ar kramtomųjų tablečių formos papildai dažnai turi cukrų ar aspartamo, tad jei sergate cukriniu diabetu, fenilketonurija ar turite kitų apribojimų, pasirinkite tinkamą produktą.
- Jei laukiatės ar žindote kūdikį, prieš vartojimą pasitarkite su gydytoju apie galimą naudą ir riziką.
- Prieš bet kokią operaciją informuokite medikus apie vartojamus maisto papildus ar vaistus.
Sąveika su kitais vaistais
Tam tikri vaistai gali keisti probiotikų veiksmingumą arba padidinti šalutinio poveikio riziką. Bakterijų turinčius probiotikus ypač gali paveikti antibiotikai ar priešgrybeliniai vaistai (pvz., klotrimazolas, ketokonazolas, griseofulvinas, nistatinas). Kad išvengtumėte nepageidaujamų reakcijų, visada pasitarkite su gydytoju prieš pradėdami arba nutraukdami bet kokių vaistų ar maisto papildų vartojimą.
Visada vertėtų informuoti gydytoją ir vaistininką apie visus šiuo metu vartojamus vaistus, įskaitant nereceptinius bei augalinius preparatus. Tai padės išvengti netikėtų sąveikų ir užtikrinti saugų papildų vartojimą.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
