Šiame vaistiniame preparate yra dvi veikliosios medžiagos – ibuprofenas ir paracetamolis. Jis skirtas palengvinti įvairios kilmės skausmą, pavyzdžiui, galvos, dantų, raumenų, menstruacijų metu, taip pat padeda sergant artritu. Ibuprofenas priklauso nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo (NVNU), o paracetamolis veikia kaip nuskausminamasis ir temperatūrą mažinantis preparatas. Šių medžiagų derinys slopina tam tikras organizme susidarančias medžiagas, kurios sukelia uždegimą, tinimą, karščiavimą ir skausmą.
Naudojimo instrukcijos
Prieš vartodami vaistą, įdėmiai susipažinkite su informacija ant pakuotės. Jei vaistą skyrė gydytojas, laikykitės gautų nurodymų ir perskaitykite pridėtą informacinį lapelį kiekvieną kartą, kai atsinaujinate vaistą. Jei iškyla kokių nors klausimų, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Vaistus rekomenduojama gerti užsigeriant pilna stikline vandens. Vartojimo metu bent dešimčiai minučių nesižadėkite. Jei pastebite skrandžio diskomfortą, vaistą galima vartoti kartu su maistu, pienu arba naudoti rūgštingumą mažinančias priemones.
Dozė nustatoma pagal jūsų sveikatos būklę ir organizmo reakciją į gydymą. Siekiant sumažinti šalutinių poveikių tikimybę, vartokite mažiausią dozę kuo trumpesnį laiką. Nedidinkite dozės ir nevartokite šio vaisto ilgiau kaip dešimt dienų, nebent kitaip nurodė gydytojas. Lėtinių susirgimų, pavyzdžiui, artrito, atveju vaistą vartokite reguliariai, kaip paskirta.
Jei naudojate šiuos vaistus tik prireikus, pastebėta, kad jie efektyviau malšina skausmą, jei vartojami ankstyvoje skausmo stadijoje – nelaukite, kol skausmas stipriai išplis.
Kreipkitės į gydytoją, jei simptomai išlieka arba stiprėja, taip pat jei vaikui ar sau malšinate karščiavimą ilgiau kaip tris dienas arba skausmą ilgiau kaip dešimt dienų.
Galimi šalutiniai poveikiai
Vartojant šį preparatą gali pasireikšti tokie dažni šalutiniai reiškiniai kaip pykinimas, skrandžio diskomfortas, vėmimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, galvos skausmas, svaigulys, mieguistumas. Šie poveikiai dažniausiai būna lengvi ir laikini, tačiau, jei jie nepraeina arba stiprėja, verta apie tai informuoti gydytoją ar vaistininką.
Retais atvejais gali pasireikšti rimtesnių reakcijų, įskaitant nekontroliuojamą kraujavimą ar mėlynių atsiradimą, klausos pokyčius, ryjimo ar kvėpavimo sunkumus, staigų nuotaikos ar elgesio pasikeitimą, regėjimo pablogėjimą, neaiškios kilmės kaklo sustingimą, šlapimo pokyčius ar netinkamą širdies veiklą. Atsiradus tokiems simptomams, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Ilgalaikis arba netinkamas šio vaisto vartojimas gali padidinti kraujospūdį, pažeisti inkstus arba sukelti sunkių kepenų funkcijos sutrikimų (ypač perdozavus paracetamolio). Nedelsdami pasitarkite su gydytoju, jei atsiranda užsitęsusio pykinimo ar vėmimo, apetito stoka, pilvo arba dešinio pašonės skausmas, akių ar odos pageltimas, tamsėja šlapimas.
Labai retos, bet galimos ir sunkios alerginės reakcijos – bėrimas, niežulys, patinimas (ypač veido, liežuvio, gerklės srityje), stiprus galvos svaigimas ar kvėpavimo sutrikimai. Atsiradus tokiems požymiams, gydytojo pagalbos reikia nedelsti.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Ibuprofenas (NVNU) gali kiek padidinti širdies infarkto ar insulto riziką, ypač jei vaistas vartojamas ilgą laiką ar esant gretutiniams rizikos veiksniams (aukštam kraujospūdžiui, diabetui, širdies ligoms, rūkymui ar vyresniam amžiui). Po širdies kraujagyslių operacijų šio vaisto vartoti nerekomenduojama.
Paracetamolį būtina vartoti atsakingai – per didelės dozės gali sukelti kepenų pažeidimą, kuris gali būti mirtinas. Suaugusiems nerekomenduojama viršyti 4000 miligramų paracetamolio per parą, o žmonėms, kurių kepenų veikla sutrikusi ar vaikams, dozė turi būti dar mažesnė. Jei kartu vartojate kelis vaistus, įsitikinkite, kad jų sudėtyje nėra papildomo paracetamolio.
Prieš pradėdami vartoti šį preparatą, įvertinkite, ar esate alergiški kuriam nors iš sudėtinių komponentų, ar nesergate sunkiomis skrandžio, kepenų, inkstų ar širdies ligomis, ar neesate nėščia ar žindanti. Jei kyla abejonių ar turite gretutinių lėtinių ligų, būtina pasitarti su gydytoju.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
