Afonija – tai būklė, kai žmogus praranda balsą arba negali kalbėti įprastai: kalba gali būti labai kimšti, vos girdima, o kartais iš viso neįmanoma ištarti nė žodžio. Kai kuriais atvejais norisi vengti kalbėjimo todėl, kad balsas atrodo nebepripažįstamas, ne savas. Ši balso sutrikimo forma pasitaiko įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ją patiria tie, kurie ne kartą priversti kalbėti garsiai ar ilgai. Dažniausias gydymo būdas yra specialūs balso lavinimo pratimai, skirti balso funkcijai atkurti.
Kas dažniausiai suserga afonija
Pastebėta, kad nuo afonijos kenčia nuo kelių iki beveik dešimties procentų žmonių populiacijos, tačiau tikrasis sergančiųjų skaičius galbūt dar didesnis – nemažai žmonių praradę balsą į gydytojus nesikreipia.
Afonijos simptomai
Aiškiausias šios būklės požymis – gebėjimo kalbėti praradimas arba stipriai sumažėjęs kalbos garsumas. Kartais balsą žmogus praranda netikėtai, staiga. Kiti asmenys balsą išlaiko, bet negali pakelti jo aukščiau už šnabždesį, o jų kalba skamba neįprastai, tarsi svetimai.
Afonijos priežastys
Afonija priskiriama prie funkcinių balso sutrikimų – tai reiškia, kad fizinė balso aparatas paprastai būna sveikas, o problema iškyla dėl netinkamo balso naudojimo.
Balso sistema atrodo paprasta, tačiau išties tai sudėtingos tarpusavio sąveikos rezultatas. Kvėpavimo sistema užtikrina oro tėkmę – be jos neįmanoma ištarti nė žodžio. Gerklos, kuriose yra balso klostės, aprūpintos raumenimis, vadinamais fonatoriniais. Šie raumenys sutraukia balso klostes. O kai pro sutrauktas klostes praeina oras iš plaučių, jos pradeda virpėti, sukeldamos garsą. Šis garsas, keliaudamas per gerklę, nosį ir burną (rezonuojančias ertmes), išgauna mums žinomą balsą.
Balsą žalojančios veiklos
Labai dažnai balso praradimą lemia ilgalaikis balso apkrovimas. Pavyzdžiui, nuolat garsiai kalbant ir stengiantis būti išgirstam triukšmingoje aplinkoje, galima patirti vadinamąją fonotrauminę žalą. Per daug apkrautas balsas ilgainiui pavargsta ir imasi silpti.
- Mokytojai, nuolat bandantys atkreipti mokinių dėmesį aukštu balsu.
- Žmonės, dirbantys gamyklose ar prie mechanizmų, kurių triukšmas verčia kalbėti garsiau.
- Telemarketingo specialistai, visą dieną bendraujantys telefonu.
- Profesionalūs oratoriai ar dainininkai.
Psichogeninė afonija
Kai balsas prarandamas dėl stipraus emocinio ar psichologinio išgyvenimo, kalbama apie psichogeninę afoniją arba psichogeninį balso sutrikimą. Tokiu atveju žmogus išlaiko gebėjimą šnabždėti, tačiau balsas atrodo stipriai įtemptas.
Šis terminas apima ir anksčiau vartotas sąvokas, tokias kaip isterinė afonija – visais atvejais praradimas susijęs būtent su emocine įtampa ar stresu.
Afonijos diagnozavimas
Afonijos priežasčių ieškantys medikai pirmiausia pasidomi, kaip atsirado balso sutrikimas, kiek laiko jis trunka, ar pasireiškia nuolat ar tik retkarčiais. Net jei žmogui sunku kalbėti, būdų jo situacijai papasakoti visuomet randama.
Taip pat pasiteiraujama apie bendrą sveikatą, ligos istoriją bei kasdienius balso naudojimo ypatumus – tai vadinama balso higiena.
Naudojami tyrimai
- Standžioji laringoskopija: vizualus balso klosčių ištyrimas į burną įvedus standų vamzdelį.
- Lanksti laringoskopija: per nosį įvedamas lankstus vamzdelis leidžia stebėti balso klostes, žmogui kalbant, dainuojant ar net kosint.
Afonijos gydymas
Dažniausiai gydymas grindžiamas specialia balso terapija. Gydytojas gali rekomenduoti dirbti su logopedu, kuris pritaikys individualius kvėpavimo ir balso pratimus.
Psichogeninio tipo afonijos atveju derinama balso terapija su pagalba psichikos sveikatai stiprinti – dažnai padeda psichoterapiniai užsiėmimai.
Pagalbinės ir natūralios priemonės
Norint palengvinti fizinius simptomus, galima vartoti šiltą vandenį su citrina, medumi arba čiobrelių žolelių užpilus. Prieš taikydami tokias priemones, pasitarkite su gydytoju, ar jos tiks jūsų situacijoje.
Afonijos prevencija
Būtina saugoti balsą, ypač jei esate priversti kasdien ilgai kalbėti arba daug šaukti. Štai keletas praktinių patarimų, padedančių išvengti balso praradimo:
- Praktikuokite gilaus, diafragminio kvėpavimo įgūdžius – tai padeda mažiau temti gerklę.
- Jei tenka dažnai kalbėti grupei ar triukšmingoje vietoje, naudokite asmeninį mikrofoną.
- Stenkitės vengti ilgo kalbėjimo triukšmingose vietose.
- Renginiuose, sporto varžybose ar koncertuose susilaikykite nuo šaukimo – rinkitės kitas palaikymo formas.
Gijimo perspektyvos
Po intensyvios kalbos terapijos dauguma žmonių, praradusių balsą, jį atgauna visiškai arba iš dalies. Norint išsaugoti sveiką balsą, svarbu laikytis balso tausojimo principų.
Balso priežiūra kasdien
- Gerkite pakankamai vandens – taip išvengsite gerklės džiūvimo.
- Po balso apkrovos darykite „balso pietus“ – kuo daugiau tylėkite ir ilsėkite balso klostes.
- Jei vartojate vaistus nuo peršalimo ar alergijos, pasidomėkite, ar jie nesukelia gerklų sausėjimo.
- Fizinis aktyvumas gerina kvėpavimą ir natūraliai stiprina balso aparato funkciją.
Kuo afonija skiriasi nuo disfonijos?
Disfonija pasireiškia, kai balso organuose atsiranda struktūrinių pokyčių ar pažeidimų, pavyzdžiui – dėl įgimtų defektų, liežuvio ar minkštojo gomurio sutrikimų. Afonijos atveju balso aparatas įprastai būna sveikas – tiesiog balsas tampa nebevaldomas ar netinkamai naudojamas.
Afonija po gerklų traumų
Yra ir vadinamoji „afonija dvasininkų“ – balsą žmogus praranda dėl gerklų traumos arba tokios ligos kaip gerklų vėžys.
