Ageuzija – tai visiškas skonio jutimo praradimas, kai žmogus negali atskirti nei saldaus, nei sūraus, nei rūgštaus, nei kartaus, nei umami skonio. Šis sutrikimas paveikia gyvenimo kokybę, nes prarandama galimybė mėgautis maistu ir aptikti nemalonius ar net pavojingus skonius. Skonio pojūčiui reikia tinkamai veikiančių receptorių, nervų ir smegenų sričių, tad bet koks šių dalių pažeidimas gali lemti ageuziją.
Skonio praradimo dažnumas ir kam tai gresia
Visiškas skonio pojūčio praradimas (ageuzija) yra retas. Toks sutrikimas pasitaiko tik vienam ar dviem iš tūkstančio žmonių. Dažniau pasitaiko dalinis skonio jutimo sumažėjimas ar iškreiptas skonis. Nors ageuzija gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, dažniau ji nustatoma vyresniems nei 50 metų asmenims, nes bėgant metams skonio receptorių kiekis natūraliai mažėja. Paprastai žmonės praranda tik dalį skonio pojūčių, visiškas praradimas yra retesnis.
Ageuzijos simptomai
Pagrindinis ageuzijos simptomas – nesugebėjimas atskirti jokių skonių maisto produktuose ar gėrimuose. Priklausomai nuo priežasties, gali pasireikšti ir papildomi simptomai, tokie kaip:
- padidėjęs kraujospūdis;
- nosies užgulimas;
- alerginės reakcijos;
- problemos su burnos sveikata.
Kas lemia skonio praradimą?
Prarasti skonio pojūtį gali paveikti daugybė veiksnių: ligos, vaistai arba tam tikri gyvenimo būdo įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas. Svarbu, kad pažeidus maisto medžiagų skaidymo ar skonio nervų signalų perdavimo grandinę, sutrinka gebėjimas atpažinti skonius.
Galimos priežastys: ligos ir traumos
Įvairūs infekciniai susirgimai, traumos ar lėtinės būklės, pažeidžiančios galvos ar kaklo organus bei nervus, gali lemti ageuziją. Dažniausiai pasitaikančios infekcijos:
- virusinės infekcijos, tokios kaip COVID-19 (šiuo atveju dažnai kartu prarandamas ir uoslės pojūtis);
- sinusitas (ančių uždegimas);
- peršalimas;
- gripas;
- angina;
- seilių liaukų infekcijos.
Su burnos ir dantų sveikata susijusios priežastys apima:
- dantenų ligas;
- liežuvio uždegimą;
- burnos džiūvimą;
- tam tikrus autoimuninius sindromus, pvz., Sjögreno;
- deginančios burnos sindromą.
Priežastimi gali tapti ir nervų pažeidimai ar ligos:
- diabetas;
- Bello paralyžius;
- Alzhaimerio liga;
- išsėtinė sklerozė;
- Parkinsono liga;
- insultas;
- nervų pažeidimai po operacijų arba radioterapijos.
Ageuziją gali sukelti ir vitaminų ar mineralų stygius, dažniausiai – vitamino B12 arba cinko trūkumas.
Vaistai
Daugelis vaistų kaip šalutinį poveikį gali sukelti skonio praradimą. Tai apima:
- antibiotikus;
- vaistus nuo virusinių, grybelinių infekcijų ir alergijų;
- vaistus nuo epilepsijos, depresijos;
- bronchius plečiančius vaistus;
- chemoterapinius preparatus.
Galimos komplikacijos
Skonio praradimas sukelia ne tik emocinių, bet ir fizinių sunkumų. Dažnai sumažėja apetitas, sumažėja maisto įvairovė, todėl galima netekti svorio ar susidurti su mitybos nepakankamumu. Praradus skonio pojūtį, sunku atpažinti sugedusį ar netinkamą vartoti maistą. Dažnai pasireiškia nuotaikos svyravimai, o kai kurie žmonės gali net patirti depresijos simptomų.
Kaip nustatoma ageuzijos priežastis?
Skonio sutrikimus dažniausiai diagnozuoja ausų, nosies ir gerklės gydytojai. Apžiūros metu įvertinama bendra sveikatos būklė, aptariama anksčiau sirgtos ligos, vartoti vaistai ar atliktos procedūros. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti papildomus tyrimus:
- skonio mėginius – liežuvio paviršiui užlašinami ar uždedami specialūs tirpalai, tabletės, juostelės su įvairiais skoniais (saldus, rūgštus, sūrus, kartus);
- vaizdinius tyrimus, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimus, jei įtariama, kad problema susijusi su galvos ar kaklo struktūromis;
- kraujo tyrimus – jie padeda nustatyti, ar nėra vitaminų ar mineralų trūkumo.
Gydymo principai
Nustačius pagrindinę priežastį ir ją pradėjus gydyti, dažniausiai skonio pojūtis atsinaujina. Jei priežastis – infekcija, pavyzdžiui, peršalimas ar gripas, dažnai padeda vaistai nuo alergijos ar dekongestantai. Kai sutrikimą sukelia bakterinė infekcija, skiriami antibiotikai. Pasveikus skonio funkcija paprastai grįžta.
Gyvenimo būdo keitimas taip pat gali būti labai veiksmingas. Rūkaliai, nustoję rūkyti, kartais vėl pajunta skonio pojūtį jau po kelių parų. Jei priežastis – dantenų ligos, burnos higienos gerinimas taip pat gali greitai pagerinti situaciją.
Prevencija: kaip saugotis skonio praradimo?
Nors ne visada įmanoma užkirsti kelią ageuzijai, tam tikri įpročiai padeda sumažinti riziką:
- užtikrinkite pakankamą burnos drėgmę – vengiant dehidratacijos ir burnos sausumą skatinančių įpročių, pavyzdžiui, rūkymo;
- rūpinkitės higiena – kasdien valykite ir siūlu valykite dantis, reguliariai lankykitės pas odontologą;
- valgykite įvairų maistą, rinkitės produktus, turinčius daug vitamino B12 bei cinko;
- venkite infekcijų – dažnai plaukite rankas, nesibūriuokite su sergančiais žmonėmis;
- jei manote, kad vartojami vaistai veikia jūsų skonio pojūtį, pasitarkite su gydytoju dėl galimų alternatyvų.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Ageuzija dažniausiai nėra nuolatinė – dažniausiai grįžta skonis tuomet, kai pašalinama pagrindinė priežastis. Pvz., praradus skonį dėl virusinės infekcijos, dauguma žmonių atsigauna per 1–3 savaites. Visgi kol sugrįžta normalus pojūtis, svarbu stengtis maitintis subalansuotai bei reguliariai.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Jeigu pastebite, kad visiškai nebejaučiate skonio ir nežinote kodėl, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Specialistas atliks išsamius tyrimus ir parinks tinkamą gydymą.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Ar skonio praradimo priežastis gali būti infekcija?
- Galbūt vartojami vaistai lemia šį pokytį?
- Ar yra kitų būklių, kurias būtina gydyti?
- Ar man reikia vartoti papildus?
- Ką dar galiu padaryti, kad pagerinčiau skonio pojūtį?
