Agorafobija – tai nerimo sutrikimas, kurio metu žmogų apima stipri baimė netikėtose ar sunkiai valdomose situacijose negalėti pasišalinti ar sulaukti pagalbos. Dėl šios baimės neretai vengiamas išėjimas iš namų, viešų vietų lankymas ar net kasdienės kelionės.
Kas yra agorafobija?
Agorafobija pasireiškia itin stipria baime patekti į vietas, kur atrodo sunku pabėgti arba prireikus sunku sulaukti pagalbos. Dėl šių išgyvenimų dažnai stengiamasi vengti atvirų ar uždarų didelių erdvių, minių, viešojo transporto, parduotuvių ar kitų neįprastų aplinkų, taip pat bet kokių erdvių už savo namų ribų. Kartais žmogus gali nebenorėti iš viso išeiti iš namų.
Agorafobijos paplitimas ir priežastys
Kodėl kai kurie žmonės išsivysto agorafobiją, vis dar tiksliai neaišku. Dažnai šis sutrikimas susijęs su panikos sutrikimu – būkle, kai be aiškios priežasties kyla trumpi, intensyvios baimės priepuoliai. Maždaug trečdaliui panikos sutrikimą turinčių žmonių vėliau išsivysto ir agorafobija. Tačiau ši baimė gali atsirasti ir nesusijus su panikos priepuoliais.
Agorafobijos rizikos veiksniai
- Panikos priepuolių patyrimas
- Labai stiprios baimės ar nerimo reakcijos į panikos priepuolius
- Kiti fobiniai sutrikimai
- Stresinės gyvenimo situacijos, ypač vaikystėje (netektis, traumos, smurtas)
- Padidėjęs jautrumas nerimui ar kiti nerimo sutrikimai
- Artimųjų, sirgusių šiuo sutrikimu, turėjimas
Agorafobijos simptomai
Nors kiekvienam žmogui nerimas yra pažįstamas, tačiau sergant agorafobija jis tampa nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui. Dažniausiai žmonės pajaučia labai panašių simptomų kaip ir patiriant panikos ataką. Agorafobijos požymiai paprastai paūmėja, kai žmogus atsiduria situacijoje ar aplinkoje, sukeliančioje baimę ar stresą.
- Krūtinės skausmas arba padažnėjęs širdies plakimas
- Baimės, nerimo arba drebėjimo jausmas
- Hiperventiliacija, kvėpavimo pasunkėjimas
- Galvos svaigimas arba lengvumo pojūtis
- Staigūs šalčio arba karščio pojūčiai, paraudusi veido oda
- Gausus prakaitavimas
- Skrandžio diskomfortas arba pykinimas
Diagnozavimas ir pagrindiniai kriterijai
Jei nuolat jaučiate stiprų nerimą palikdami namus ar patekę į tam tikras vietas, verta pasikalbėti su gydytoju arba psichikos sveikatos specialistu. Net jei sunku ar baisu vykti į gydymo įstaigą, šiandien vis dažniau galima konsultuotis telefonu ar nuotoliniu būdu.
Specialistas gali užduoti klausimų apie Jūsų kasdienybę: ar dažnai vengiate išeiti iš namų, ar tam tikros vietos kelia ypatingą baimę, ar tenka prašyti kitų pagalbos atliekant buitinius reikalus. Agorafobijos diagnozei svarbu atkreipti dėmesį, ar stipri baimė ar panikos pojūčiai atsiranda bent dviejose iš šių situacijų:
- Kelionės viešuoju transportu
- Buvimas didelėse atvirose erdvėse
- Buvimas uždarose patalpose (kinas, parduotuvė, posėdžių salė ir pan.)
- Laukimas eilėje arba buvimas minioje
- Buvimas ne namuose vienam
Agorafobijos gydymas
Šio sutrikimo gydymui dažniausiai taikomi keli metodai, kuriuos parenka psichikos sveikatos specialistas pagal žmogaus individualius poreikius.
- Psichoterapija (dažniausiai kognityvinė elgesio terapija)
- Vaistai
- Gyvenimo būdo pokyčiai
Psichoterapija
Terapeuto pagalba siekiama išmokti atpažinti mintis, kurios sukelia nerimą, ir ugdyti geresnius reakcijos į jas įgūdžius. Kognityvinės elgesio terapijos (KET) metu mokomasi valdyti baimę, mokoma atpalaiduojančių ir dezintegravimo technikų. Žingsnis po žingsnio žmogus išmoksta valdyti savo jausmus tose situacijose, kurios anksčiau kėlė stiprią baimę.
Vaistai
Priklausomai nuo situacijos, gydytojas gali paskirti medikamentų, pavyzdžiui, selektyvių serotonino arba serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitorių. Jie dažniausiai naudojami gydant depresiją ir nerimo sutrikimus.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Kasdieniai įpročiai taip pat svarbūs, siekiant valdyti agorafobiją. Naudinga stengtis:
- Vengti alkoholio, kofeino ir kitų slopinančių ar stimuliuojančių medžiagų
- Laikytis subalansuotos, sveikos mitybos
- Reguliariai mankštintis
- Praktikuoti kvėpavimo arba atpalaidavimo pratimus
Kasdienis gyvenimas su agorafobija
Siekiant įveikti šį sutrikimą, svarbu pasirūpinti savimi, reguliariai vartoti paskirtus vaistus ir nuolat taikyti iš terapeuto išmoktus pratimus. Labai svarbu stengtis neizoliuotis ir nesivadovauti baime – vengimas tik didina nerimą. Derindami gydymą ir naujus įgūdžius, galite palaipsniui susigrąžinti aktyvų gyvenimą ir mėgautis tomis veiklomis, kurios anksčiau atrodė sunkiai pasiekiamos.
