Alemtuzumabas – tai vaistas, skirtas tam tikro tipo kraujo vėžiui (B ląstelių lėtinei limfocitinei leukemijai, dar vadinamai B-LLL) gydyti. Jis veikia sumažindamas arba visiškai sustabdydamas vėžio ląstelių augimą organizme.
Kaip vartojamas alemtuzumabas
Alemtuzumabas į veną leidžiamas lėtai per dviejų valandų laikotarpį. Gydymą atlieka tik sveikatos priežiūros specialistai klinikoje ar ligoninėje. Vaisto dozė nustatoma individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir organizmo reakciją į gydymą. Pradžioje dozės būna mažesnės, jos didinamos palaipsniui – taip siekiama sumažinti šalutinių poveikių atsiradimo riziką.
Prieš pradedant vartoti alemtuzumabą, gydytojas paskirs ir kitų vaistų, pavyzdžiui, paracetamolio, antihistamininių vaistų (tokie kaip difenhidraminas), kortikosteroidų, antibiotikų ar antivirusinių preparatų. Jie padeda apsaugoti nuo šalutinių reiškinių ir infekcijų. Labai svarbu visus šiuos vaistus naudoti tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas.
Įspėjimai ir saugumo informacija
Šis gydymas gali labai stipriai paveikti kraujo ląsteles – mažėja ne tik raudonųjų, bet ir baltųjų kraujo kūnelių bei trombocitų kiekis. Tokie pokyčiai gali sukelti anemiją, padidinti infekcijų riziką ar leisti lengvai atsirasti mėlynėms, kraujavimui. Pajutus gerklės skausmą, kuris nepraeina, nuolatinį karščiavimą, šaltkrėtį, nemažėjančių ar padidėjusių limfmazgių, neįprastą silpnumą ar dusulį, būtina kuo greičiau informuoti gydytoją.
Pirmosiomis gydymo savaitėmis dažnesnės infuzijos reakcijos: šaltkrėtis, karščiavimas, paraudimas, galvos svaigimas, dusulys ar pykinimas. Prieš kiekvieną infuziją paprastai skiriami papildomi vaistai, mažinantys tokių reakcijų tikimybę. Visada praneškite gydytojui, jei pasireiškė tokie simptomai, kad gydymas būtų koreguojamas laiku.
Galimi šalutiniai poveikiai
Alemtuzumabo vartojimo metu galima patirti įvairius šalutinius poveikius, tačiau ne kiekvienam pasireiškia visi išvardyti simptomai. Dažniausiai žmonės jaučia viduriavimą, pilvo ar skrandžio skausmą, nuovargį, galvos skausmą, drebulį, miego sutrikimus ar burnos opas. Jei šie simptomai išlieka ar stiprėja, būtina pasitarti su gydytoju.
Rimtesni šalutiniai reiškiniai, kuriems reikia skubios medikų pagalbos:
- Staigūs pokyčiai elgesyje ar nuotaikoje, pavyzdžiui, depresija ar nerimas
- Raumenų ar kaulų skausmas, galūnių tirpimas ar dilgčiojimas
- Nereguliarus, pernelyg greitas ar lėtas širdies plakimas
- Nepaaiškinamas kūno svorio pokytis
- Inkstų veiklos sutrikimai – pakitęs šlapimo kiekis, kraujas ar skausmas šlapinantis, kojų ar pėdų tinimas
- Kepenų veiklos pažeidimo požymiai: ilgesnis pykinimas, vėmimas, apetito stoka, stiprus pilvo skausmas, akių ar odos pageltimas
Retais atvejais šis vaistas gali padidinti riziką susirgti labai reta, tačiau pavojinga smegenų infekcija – progresuojančia daugiažidine leukoencefalopatija. Tokiu atveju gali atsirasti netolygumas judesiuose, koordinacijos stoka, staigūs mąstymo ar atminties pokyčiai, kalbos ar vaikščiojimo sunkumai, traukuliai ar regėjimo pokyčiai. Pajutus bet kurį iš šių simptomų, skubiai kreipkitės dėl pagalbos.
Labai retais atvejais gali pasireikšti sunki alerginė reakcija: stiprus odos bėrimas, niežulys ar tinimas (ypač veido, liežuvio, gerklės srityje), kvėpavimo sutrikimai, staigus galvos svaigimas. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Atsargumo priemonės
Prieš pradedant gydymą, visada informuokite savo gydytoją, jei esate alergiški alemtuzumabui ar kitiems vaistams, taip pat apie visus savo sveikatos sutrikimus ar vartojamus preparatus. Tai padeda išvengti papildomų rizikų gydymo metu.
Šis tekstas pateikia pagrindinę informaciją apie alemtuzumabą, tačiau gali pasitaikyti ir kitų šalutinių poveikių ar situacijų, apie kurias skaitytojas nebuvo įspėtas. Jei netikėtai pasijutote blogai ar pastebėjote neįprastų simptomų, kreipkitės į savo gydytoją.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
