Algofobija – tai stipri, įkyri baimė patirti fizinį skausmą. Nors skausmo vengia kiekvienas žmogus, turintieji šią fobiją nuolat jaučia nerimą, paniką ar net depresyvią nuotaiką vien apie jį pagalvoję. Baimė ir įtampa gali didinti jautrumą skausmui, tad neretai skausmo baimė dažniau pasireiškia lėtinį skausmą patiriantiems asmenims. Ši būklė dar vadinama skausmo baime ar skausmo nerimu.
Kaip dažnai pasitaiko algofobija
Skausmo baimė dažnai paliečia tuos, kurie gyvena su lėtiniu skausmu. Tyrimai rodo, kad pusė juosmens skausmus patiriančių žmonių turi didesnę baimę, susijusią su skausmu. Lėtinis skausmas paliečia nuo penktadalio iki pusės visų pasaulio gyventojų ir yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi į sveikatos priežiūros specialistus. Apie du trečdaliai lėtinį skausmą išgyvenančių asmenų taip pat diagnozuojamas nerimo ar depresijos sutrikimas.
Kokios priežastys lemia algofobiją
Staigi baimė ir stiprus nerimas evoliuciškai mus saugo nuo grėsmių. Natūralu išsigąsti susidūrus su pavojumi – pavyzdžiui, laukinėje gamtoje, pastebėjus žvėrį. Tačiau sergantieji lėtiniu skausmu dažnai ilgainiui pradeda bijoti situacijų ar veiklų, kurios, jų manymu, gali išprovokuoti ar paaštrinti skausmą. Deja, tokia baimė dažnai veda prie dar didesnio skausmo, nes žmogus ima matyti grėsmę net ir ten, kur jos objektyviai nėra.
Mūsų smegenų cheminiai junginiai atsakingi už tiek baimės, tiek skausmo pojūtį. Todėl, kai atsiranda šių cheminių medžiagų disbalansas, gali sustiprėti ir nerimas, ir jautrumas skausmui.
Kas yra jautriausias algofobijai
Algofobija gali užklupti bet kokio amžiaus žmogų, tačiau dažniau ja skundžiasi vyresnio amžiaus žmonės, ypač tie, kuriems nustatytos lėtinio skausmo būklės. Dažniausi lėtinio skausmo tipai, kurie gali paskatinti šios fobijos atsiradimą:
- Skausmas, susijęs su onkologinėmis ligomis;
- Įvairių rūšių galvos skausmai;
- Skausmas dėl uždegiminių procesų (pavyzdžiui, infekcijų ar autoimuninių ligų);
- Raumenų ir kaulų sistemos skausmas – pavyzdžiui, nugaros skausmai ar artritas;
- Skausmas, atsiradęs dėl nervų sistemos pažeidimų;
- Skausmas po audinių pažeidimų – tempimo, nudegimų, sumušimų atvejais;
- Skausmas, susijęs su psichologiniais veiksniais.
Algofobijos simptomai
Algofobija dažnai vystosi kaip užburtas ratas: baimė skausmui skatina įsitempimą, kuris sukelia didesnį jautrumą ir dar didesnę baimę. Tipiniai simptomai ir elgesio modeliai:
- Katastrofizavimas: Asmuo įsivaizduoja blogiausią galimą scenarijų. Net smulkios, kasdienės veiklos atrodo pavojingos, nes jas lydi baimė, kad gali nutikti kažkas labai bloga ir sukelti skausmą.
- Išskirtinis budrumas: Žmogus nuolat laukia, kad kažkas sukels skausmą, ir akylai stebi bet kokias grėsmes. Net paprasti kūno pojūčiai ar įprastos veiklos ima atrodyti potencialiai pavojingos.
- Baimės vengimas: Vengiama visų judesių ar užsiėmimų, kurie galėtų išprovokuoti skausmą. Kartais išsivysto net specifiška baimė judėti (kineziofobija), kuri trukdo sveikti, reabilituotis ar grįžti į kasdienį gyvenimą.
Be minėtų požymių, algofobija dažnai sukelia ir fizines reakcijas, pavyzdžiui, panikos priepuolius, drebulį, intensyvų prakaitavimą, širdies plakimo pagreitėjimą, galvos svaigimą, pykinimą, šaltkrėtį ar oro trūkumą.
Kaip nustatoma algofobija
Diagnozuoti algofobiją ypač sunku tiems, kurie nuolatos patiria lėtinį skausmą, nes tenka atskirti tikrą fizinį skausmą nuo baimės patirti skausmą. Kad diagnozė būtų tiksli, reikalinga išsamiai apibūdinti skausmą – kada prasideda, kiek trunka ir kaip skauda. Sveikatos specialistai taip pat teiraujasi apie emocijas ar mintis, kurias kelia skausmas.
Vienas iš vertinimo įrankių – Skausmo nerimo simptomų skalė (PASS), kurioje vertinami žmogaus atsakymai į teiginius apie skausmo poveikį jo kasdienybei. Vertinant pagal šį testą, atsižvelgiama į tai, kaip dažnai jaučiamas tam tikras emocinis ar fizinis atsakas į skausmą. Gali būti naudojami ir kiti klausimynai, padedantys nustatyti vengimo laipsnį ar baimę judėti.
- Vengiate užsiėmimų, kurie, jūsų manymu, gali sukelti skausmą?
- Nuolatos jaučiate stiprią baimę ar nerimą, galvojant apie skausmą?
- Tokio pobūdžio baimė tęsiasi bent pusę metų?
- Dėl skausmo baimės prastėja gyvenimo kokybė?
Jei bent keli šie kriterijai atitinka jūsų būseną, gali būti nustatyta algofobija.
Kaip gydoma ir valdoma algofobija
Numalšinti skausmo baimę padeda įvairūs psichologiniai ir elgesio metodai:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Ši terapija skirta keisti požiūrį į skausmą, paaiškinti, kaip jis kyla ir kaip jį galime valdyti. Pokalbio metu galima atrasti būdų, kaip sumažinti baimę ir nepervertinti galimų grėsmių.
- Ekspozicijos terapija: Palaipsniui susiduriama su veiklomis ar judesiais, kurių anksčiau buvo vengiama dėl skausmo baimės. Pavyzdžiui, lengvi kojų pratimai gali padėti įveikti baimę kojų skausmui.
- Fizinis aktyvumas: Po truputį didinant judrumą ir įvedant saikingą mankštą, stiprinamas organizmas, gerėja nuotaika ir mažėja skausmo baimė. Judėjimas skatina smegenyse chemines medžiagas, kurios padeda geriau valdyti ir nuotaiką, ir skausmo pojūtį.
Ar galima išvengti algofobijos
Nors nėra visiškai veiksmingo būdo apsisaugoti nuo šios baimės, tam tikri įpročiai ir gyvenimo būdas gali sumažinti riziką išsivystyti skausmo nerimui ar lėtiniam skausmui:
- Venkite kofeino, kvaišalų ar alkoholio, nes jie gali sustiprinti nerimą.
- Laikykitės sveikos gyvensenos: atsisakykite rūkymo, pakankamai išsimiegokite, reguliariai mankštinkitės ir sveikai maitinkitės.
- Dalinkitės savo baimėmis su artimaisiais ar draugais – emocinis palaikymas labai svarbus.
- Nedvejokite pasikalbėti su sveikatos priežiūros specialistu apie savo nerimą ar iškylančias baimes.
Algofobijos prognozė
Dauguma žmonių, gavusių reikiamą gydymą, sėkmingai išmoksta valdyti savo baimę. Svarbiausia nuolat palaikyti ryšį su sveikatos priežiūros specialistais – tiek skausmo, tiek psichikos sveikatos.
Kada verta kreiptis į gydytoją
Būtina pasitarti su gydytoju, jei dėl skausmo baimės tampa sunku gyventi įprastą gyvenimą arba pradeda kartotis panikos atakos.
- Kokios trukmės gydymo reikės?
- Kokius įpročius galėčiau keisti, kad geriau valdyčiau skausmo baimę?
- Ar yra tikimybė, kad mano baimė visiškai išnyks?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
